Atskirų šalių rezultatus rasite vokiečių ir atitinkamos šalies kalba

    Žvilgsnis iš šalies

    Kiekvienas tą pačią tiesą mato savaip. Taigi, ką vokiečiai galėtų sužinoti apie save, pažvelgę į savo šalį kaimynų akimis? Eckhard Fuhr (DIE WELT)

    Goethe’s institutas, kuris jau šešiasdešimt metų savo veikla pasaulyje kuria teigiamos, demokratiškos, atviros pasauliui ir kultūriniu požiūriu gyvybingos Vokietijos įvaizdį, atliko visuomenės apklausą aštuoniolikoje Europos šalių ir pabandė pasiaiškinti, kokią Vokietiją mato kiti. Kasdienybės bei nuolatinio žavesio artumo atbukintieji ir to žavesio jau nevertinantys privalėtų pamatyti savo valstybės atvaizdą tame pavydžių žvilgsnių iš šalies veidrodyje.

    Paaiškėjo, kad Vokietija yra visai kitokia ir tarsi ne šio pasaulio šalis. Ją valdo garbioji pora: Johanas Volfgangas Getė ir Angela Merkel. Būtent juos didžioji dauguma apklaustųjų įvardijo kaip „garsiausius vokiečius“. Dvasingumas ir valdžia pagaliau sudaro darnią harmoniją. Ką ten harmoniją, jei „Vokietijos garsiausieji“ yra tiesiog suporuoti! Dažnai šalia abiejų garsiausiųjų iškyla pasišiaušusio ir ūsuoto genijaus, kurio vardas Albertas Einšteinas, paveikslas. Artimiausiam garsenybių ratui priklauso ir reformatorius Martynas Liuteris. Plačiai žinomi Bethoveno ir Bismarko, Bacho, Vilio Branto ir Adenauerio vardai ir darbai. Tiesa, šalia žinomiausiųjų dar yra kamputyje įsispraudęs Adolfas Hitleris, tuo tarsi patvirtindamas, kad išgarsėti galima ir fataliais veiksmais.

    Vokiškos esybės slėpiniai

    Goethe’s institutas taip pat pateikė klausimus, kokia yra geriausia vokiška knyga, geriausias filmas, gražiausias – atkreipkite dėmesį į formuluočių subtilybes – muzikos kūrinys ir žinomiausias statinys. Getės „Faustas“, Giunterio Graso „Skardinis būgnelis“ ir brolių Grimų pasakos yra žinomiausios vokiškos knygos. Jų skaitytojas toli įžengia į vokiškos dvasios slėpinių tankmę. Muzikinį ritmą apsprendžia devynetukų gretos: Bethoveno 9-oji simfonija ir dainininkės Nenos hitas „99 oro balionai“. Nutilus paskutiniam jų akordui, pasigirsta tylūs ir viltingi trečiąją vietą populiariausių sąraše užimančios romantiško jaudulio kupinos „Mėnesienos sonatos“ garsai.

    Kurioje vietoje ieškoti šios balsais ir garsais išreikštos Vokietijos? Berlyne. Šiame mieste rutuliojasi trijų dažniausiai įvardintų filmų veiksmas: „Kitų gyvenimas“, „Sudie, Lenine“ ir „Dangus virš Berlyno“. Tačiau svarbiausia, kad žymiausių statinių sąrašo viršuje iškilę Brandenburgo vartai. Reikšmingiausiu įvykiu Vokietijos istorijoje respondentai laiko Berlyno sienos griuvimą, kuris iškeliamas prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir reformaciją.

    Nekenčiami rauginti kopūstai

    Ar galima rasti Vokietijai kokių nors priekaištų? Atsakymai į klausimą „Kas Jums visai nepatinka Vokietijoje?“ yra lyg dūriai į širdį savo Tėvynę mylintiems vokiečiams. Skausmingai reaguojama ne į nepasitenkinimą, kylantį dėl dažniausiai vokiečiams priskiriamų charakterio savybių – arogancijos, pedantiškumo ar spontaniškumo stokos. Tai dar būtų galima pakęsti.

    Vienareikšmiškai nepritariama faktui, kad vokiečių virtuvė įvardijama kaip labiausiai nepatinkantis faktas. Juk būtent šioje srityje pastarais metais iš naujo atrastos seniai pamirštos ar paslaptyje laikytos maisto gaminimo meno subtilybės suteikė vokiečiams daug džiaugsmo. Šiandien šalies virėjai sukuria tikrus stebuklus, įgaunančius dešrų ir šaltienų, patiekalų iš kopūstų, burokėlių ir net raugintų kopūstų pavidalus! Vokietijos virtuvė nebėra siejama su geros reputacijos sąvoka. Goethe’s institutui tai atveria plačius veiklos barus, kurie iki šiol akivaizdžiai buvo nedovanotinai apleisti.

    Karlas Marksas, Karlas Majus ir vokiškos mūrinės

    Palyginus atskirose šalyse gautus apklausų rezultatus tenka stebėtis, kokie panašūs Vokietijos įvaizdžio paveikslai skirtingose šalyse ir kaip mažai jie skiriasi Prancūzijoje, Baltarusijoje, Anglijoje ir Latvijoje. Lengva rasti paaiškinimus kai kurioms išimtims ir suprasti, kodėl graikai į garsiausių vokiečių sąrašą neįrašė Angelos Merkel nei pirmąja, nei antrąja, bet aplamai išstūmė ją iš šio sąrašo į kitą – atgrasiausių asmenų sąrašą. Graikų savitumas pasireiškia ir tuo, kad jiems bene vieninteliams yra svarbi Karlo Markso asmenybė. Dar svarbus jis yra italams, kurie pamini jį septintuoju svarbių Vokietijos asmenybių plejadoje.

    Mažųjų šalių požiūris į Vokietiją suteikė naujų netikėtų potėpių Vokietijos įvaizdžiui. Tai liudija Latvijos pavyzdys. Tikrus lūžio žmonijos raidoje momentus nulėmę knygų spaudos ir automobilių išradimo faktai latviams neužgožė „mažosios technikos revoliucijos“ ir jie tvirtina, kad „mūrinė neabejotinai esantis svarbiausias vokiškas atradimas“.

    Jei latviams svarbi mūrinė, tai slovakai vertina rašytoją Karlą Majų. Tiesa, jam nepavyko įsitvirtinti pirmuosiuose garsių asmenybių ar geriausių knygų dešimtukuose. Tačiau filmų sąraše trečioje vietoje po „Sudie, Leninai“ ir „Kitų gyvenimai“ randame Haraldo Reinl sukurtas knygų apie Vinetu ekranizacijas, kuriose vaidina Lexas Barkeris ir Pierre’as Brice’as. Puikus priminimas, kad prieš naująjį vokišką kiną jau egzistavo šalies kinematografų darbai ir buvo jie neabejotinai aukšto lygio.

    Vertinimas kitų žvilgsniu

    Pažvelgę į savo seną Tėvynę užsieniečių, svečių ar lankytojų akimis, ją atrandame ir pamilstame iš naujo. Galima klaidingai manyti, kad Goethe’s instituto apklausoje dalyvavusiems būdinga didesnė nei vidutinio lygio išankstinė simpatija Vokietijai. Kokia prasmė būtų aiškintis, ar reprezentatyvi buvo ši apklausa ir kiek patikimi jos empiriniai rezultatai. Goethe’s institutas nerengia empirinių socialinių tyrimų. Apklausa ir jos rezultatai yra paskata diskusijoms ir pamąstymams apie Vokietiją. Net ir pačioje Vokietijoje. Ši apklausa turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo perdėm nervingai, įtariai ir painiai vokiečių savivokai. Vokietija kitiems yra ryškesnis švyturys, nei vokiečiai mano ją esant.

    Čia pateikėme sutrumpintą straipsnio, išspausdinto 2011 metų gegužės 1 d. laikraštyje „WELT AM SONNTAG“ variantą. Visą straipsnį skaitykite čia.