Ö kaip vokiškai

VOKIEČIŲ KALBOS DIENOS „Ö kaip vokiškai?“

Po sėkmingo Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip vokiškai?“ starto šiemet vėl pakviesime visus, neabejingus vokiečių kalbai, prisijungti prie „Ö kaip vokiškai?“ iniciatyvos. Šia iniciatyva siekiame pabrėžti vokiečių kalbos vaidmenį Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigose, versle ir kitose gyvenimo srityse.

Savo veiklas svetainėje užregistravusios įstaigos ir iniciatyvinės grupės iš projekto organizatorių gaus paketą su vokiška simbolika ir atributika, dovanėlėmis ir kitais smagiais ir netikėtais dalykais renginio dalyviams.

Projektą inicijavo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).

Tikimės, kad 2018 metais per Vokiečių kalbos dienas „Ö kaip vokiškai?“ visa Lietuva vėl prabils vokiškai!

VOKIETIJA LIETUVOJE

Vokiečių kalbos dienų projektą „Ö kaip vokiškai?“ inicijavo šios Lietuvoje veikiančios institucijos: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA).

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje


Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje puoselėja, stiprina ir gilina Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos santykius visose srityse, visų pirma politikos, ekonomikos, kultūros ir švietimo bei teisės ir konsulinių reikalų.

Praėjus 25 metams po diplomatinių santykių atnaujinimo dvišalis bendradarbiavimas klesti visose minėtose srityse. Be to, Vokietija ir Lietuva kaip partnerės glaudžiai ir patikimai bendradarbiauja ir kitose daugiašalėse organizacijose, tokiose kaip ES, NATO, JT ir ESBO.

Vokietijos ambasada palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos institucijomis, asociacijomis bei NVO. Ji taip pat puoselėja intensyvius ir konstruktyvius mainus su kitomis Vokietijos institucijomis Lietuvoje, tarp jų, Goethe‘s institutu, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Centrine užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA), Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK), Konrado Adenauerio fondu ir Friedricho Eberto fondu.

Vokietijos užsienio kultūros ir švietimo politikos Lietuvoje prioritetai – tai vokiečių kalbos rėmimas ir bendradarbiavimas profesinio mokymo, aukštųjų mokyklų ir mokslo srityse. Be to, viena iš ambasados užduočių kultūros srityje yra remti vokiečių menininkus ir vokiečių meną Lietuvoje. Tai – kultūros ir spaudos skyriaus kompetencija.

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje

Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA)



Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA) Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos pavedimu koordinuoja nacionalines mokyklas, kurių moksleiviams suteikiama galimybė gauti Kultūros ministrų konferencijos B1 (DSD I) ir B2/C1 lygio (DSD II) Vokiečių kalbos diplomą.

Tarptautinis (B2/C1 lygio) DSD II diplomas suteikia teisę studijuoti Vokietijos universitetuose ir yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas vokiečių kalbos valstybinio brandos egzamino atitikmuo.

Šiuo metu Lietuvoje yra 12 DSD mokyklų, kurių moksleiviai ne tik ruošiami DSD egzaminui, bet ir dalyvauja įvairiuose konkursuose, gauna stipendijas stažuotėms Vokietijoje. Be to, DSD mokykloms ZfA teikia pedagoginę ir finansinę paramą: finansuoja vokietakalbius mokytojus, mokytojams rengia seminarus ir teikia stipendijas stažuotėms Vokietijoje.

ZfA atstovas – Vokiečių kalbos koordinatorius – yra atsakingas už DSD I (B1 lygio) ir DSD II (B2/C1 lygio) egzamino vykdymą Lietuvoje.

Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA) Lietuvoje
Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA)
Trumpas DSD diplomo aprašas

Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD)



Vokietijos akademinė mainų tarnyba (DAAD) yra Vokietijos aukštųjų mokyklų ir jų studentų atstovybių organizacija, siekianti mokslo sistemos internacionalizavimo. DAAD, skirdama stipendijas studentams, tyrėjams ir akademiniam personalui, suteikia geriausias galimybes studijuoti ir atlikti mokslinius tyrimus, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, partnerystes tarp užsienio aukštųjų mokyklų ir yra nacionalinė Europos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo agentūra.

DAAD remia ir Lietuvos studentus bei aukštųjų mokyklų dėstytojus: studentai gali teikti paraiškas Vokietijos aukštųjų mokyklų siūlomiems kalbos kursams arba magistrantūros studijoms; taip pat remiamos studentų grupių kelionės į Vokietiją. Mokslininkams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams DAAD siūlo įvairių stipendijų programų – nuo trumpalaikių vieno mėnesio trukmės stažuočių iki trejus metus trunkančių doktorantūros studijų.

Daugelio DAAD stipendijų programų paraiškų pateikimo terminas yra kiekvienų metų lapkričio 15 d.

Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD)
DAAD Informacijos centras Rygoje
Lietuvos DAAD alumnų klubas

Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai (AHK)



Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai jau daugiau kaip 20 metų yra svarbiausias Vokietijos įmonių partneris Baltijos šalyse. AHK vienija daugiau nei 430 narių bei suteikia puikias galimybes plėtoti Lietuvos ir Vokietijos įmonių bendradarbiavimą. Rūmai padeda įmonėms užmegzti tiesioginius kontaktus, siūlo įvairias paslaugas, teikia išsamią informaciją apie Baltijos šalių ir Vokietijos rinkas. AHK aktyviai atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose. AHK yra Jūsų partneris Vokietijoje ir pasaulyje.

Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai (AHK)

Iniciatyva „Mokyklos – ateities partneriai“ (PASCH)



Iniciatyvą „Mokyklos – ateities partneriai“ (PASCH) 2008 m. vasarį pradėjo ir koordinuoja Vokietijos Užsienio reikalų ministerija. PASCH iniciatyvą įgyvendina Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA), Goethe’s institutas, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) bei Kultūros ir švietimo ministrų konferencijos įsteigta Pedagoginių mainų tarnyba (PAD).

PASCH iniciatyvos tikslas – stiprinti mokyklų bendradarbiavimą ir vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos dėstymą nacionalinėje švietimo sistemoje. PASCH tinklui priklausančių mokyklų moksleiviams skiriamos stipendijos studijoms Vokietijoje, siūloma galimybė rengti moksleivių mainus ir steigti mokyklų partnerystes. Šiuo metu PASCH tinklui priklauso 13 Lietuvos mokyklų.

Iniciatyva „Mokyklos – ateities partneriai“ (PASCH)
Iniciatyvai „Mokyklos – ateities partneriai“ (PASCH) priklausančios Lietuvos mokyklos

Alumniportal Deutschland



„Alumniportal Deutschland“ yra socialinis tinklas, skatinantis Vokietijos alumnų, įmonių, organizacijų, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą kultūros, švietimo bei mokslo srityse. Portalas suteikia galimybę užmegzti kontaktų su Vokietijos alumnais ir organizacijomis iš viso pasaulio, keistis dalykine informacija bei patirtimi. Svetainė skirta ne tik Vokietijos alumnams – žmonėms, kurie studijavo, stažavosi, dirbo Vokietijoje – tačiau ir visiems, kurie domisi Vokietija bei vokiečių kalba.

„Alumniportal Deutschland“ rasite apie 140.000 Vokietijos alumnų kontaktų, apie 16.000 darbo pasiūlymų visame pasaulyje, apie 350 įmonių profilių, taip pat naudingos informacijos apie vokiečių kalbą (užduotys, testai, vaizdo ir garso medžiaga), Vokietiją (naujausia informacija kultūros, mokslo bei švietimo srityse), alumnų renginius, mokslinius tyrimus ir vykdomus seminarus.

Projekto idėją remia Vokietijos Užsienio reikalų ministerija, finansuoja Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija, vykdo Aleksandro fon Humboldto fondas, Vokietijos akademinė mainų tarnyba, Gėtės institutas ir Tarptautinio bendradarbiavimo bendrija.

Alumniportal Deutschland

Goethe`s institutas



Goethe`s institutas – tai Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros institutas, veikiantis daugelyje pasaulio šalių. Mūsų tikslai – vokiečių kalbos mokymosi užsienyje skatinimas ir tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo puoselėjimas, Vokietijos, jos kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo pristatymas.

Goethe`s institutas Lietuvoje organizuoja kultūrinius renginius bei rengia kvalifikacijos kėlimo kursus vokiečių kalbos mokytojams ir dėstytojams, organizuoja kultūrines programas ir projektus besimokantiems vokiečių kalbos ir dėstantiems ją.

Vokiečių kalbos kursus Vilniuje ir tarptautinius vokiečių kalbos egzaminus nuo A1 iki C2 lygio rengia Goethe`s instituto partneris Valstybės institucijų kalbų centras. Goethe`s instituto egzaminų pažymėjimai nuo B1 iki C2 lygio pripažįstami kaip Valstybinio vokiečių kalbos brandos egzamino ekvivalentas.

Goethe`s institutas trijose Lietuvos viešosiose bibliotekose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įkūrė Vokiškų leidinių bibliotekas, kuriose rasite įvairios informacijos ir spausdintinės, garsinės bei vaizdinės medžiagos apie Vokietiją. Skaitmeninė Goethe`s instituto biblioteka „Onleihe“ suteikia galimybę tam tikram laikotarpiui pasiskolinti skaitmenines medijas, pvz., e. knygas, e. garso įrašus ar e. spaudą.

Goethe`s institutas Lietuvoje
Vokiškų leidinių bibliotekos
Internetinė biblioteka Onleihe
Vokiečių kalbos kursai ir egzaminai

Kodėl verta mokytis vokiečių kalbos?

Radostin Dimitrov Roussev-Peine


UAB „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius

Nors mokytis kalbų nėra itin lengva, tačiau jos – raktas į sėkmingą ateitį. Kuo daugiau užsienio kalbų mokama, tuo didesnės perspektyvos gauti norimą darbą, užsitikrinti tolimesnį sėkmingą karjeros kelią.

Pastaruoju metu ir į Lietuvą atkeliauja vis daugiau užsienio kapitalo įmonių, kurioms labai svarbu, jog jų darbuotojai mokėtų užsienio kalbas bei gerai perprastų jų šalies verslo ypatumus.

Vokiečių kalba – viena svarbiausių verslo kalbų Europos Sąjungoje, kurioje rinka auga ypač greitai. Vokietija yra labai svarbi ir Lietuvos prekybos partnerė.

UAB „Lidl Lietuva“, sėkmingai žengiančiai į Lietuvos rinką, ateityje taip pat reikės jaunų, perspektyvių, energingų bei vokiečių kalbą puikiai išmanančių žmonių. Tad kviečiu mokytis šios kalbos, tuomet daugelis kelių, išsvajotos darbo pozicijos link, bus atviri.

Vytautas Jankauskas


Politikos mokslų magistro studijos Miuncheno Liudviko Maksimiliano (LMU) universitete (Vokietija).

Vokiečių kalba man atvėrė duris į platųjį pasaulį. Leido studijuoti geriausiuose Vokietijos universitetuose, sutikti daugybę įdomių žmonių, keliauti po nematytas vietas, dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir semtis vertingos patirties tolimesniam gyvenimo keliui.

Vytenė Stašaitytė


„Verslo žinių“ portalo vz.lt naujienų redaktorė

Mano vokiečių kalbos pasirinkimą nulėmė mama, kuri buvo vokiečių kalbos mokytoja. Esu dėkinga jai už tai, nes ši užsienio kalba atvėrė man vartus į pasaulį. Turbūt nė viena kita šalis nesiūlo tiek tobulinimosi programų, kiek Vokietija. Jos man padėjo pažinti ne tik Vokietiją, bet ir kitas šalis, įgyti svarbių žinių, praplėsti akiratį. Žurnalistui tai ypač svarbu.

Saulius Jurkevičius


Vilniaus licėjaus direktorius

Turėtume prisiminti, kad vokiečių kalba Lietuvos istorijoje buvo ne kartą organiškai įaugusi į mūsų sąmonę. Skaitant Kristijono Donelaičio „Metus“, susipažįstame su germaniškos kilmės žodžiais, mokantis Mažosios Lietuvos istoriją, sužinome, kad vokiečių kalba buvo vartojama ne tik šiame regione, tačiau ji netiesiogiai plito ir Didžiojoje Lietuvoje. XX amžiuje dėl istorinių aplinkybių vokiečių kalba betarpiškai buvo vartojama daugelio Lietuvos žmonių.

Kad netiesiogiai žinome daug vokiškų žodžių, pakanka atsiversti žodyną ties k raide: der Kamin, die Kante, der Kellner, der Kleister, die Klingel, die Klinke, der Knopf, die Knute, der Kork, der Kran, die Krawatte, das Kreuz, der Krieg, der Kringel, die Kuppel, der Kurort, die Kusine, der Kutscher. Tai tik vienos raidės žodžiai, kuriuos nesunkiai galime suprasti. O šie vokiški žodžiai: die Schule, der Baumkuchen, best, die Brüderschaft, der Ersatz, falsch, die Frau, der Glanz, der Rucksack, der Schlips, die Schnur, der Schwager, die Stange, der Stempel, die Tapete, die Tasche, dar ir šiandien yra vartojami daugelio lietuvių.

Todėl, žinant vokiečių kalbos reikšmę ir svarbą bei įdėjus šiek tiek pastangų, galima pakankamai greitai įgyti šios kalbos pagrindus ir pradėti ją vartoti kasdieniniame savo gyvenime.

Gražina Arlickaitė


Europos šalių kino forumo „Scanorama“ meno vadovė

Buvo Lietuvos nepriklausomybės pradžia (1993-ieji). Man buvo skirta stipendija trijų mėnesių vokiečių kalbos kursams Berlyno Goethe’s institute. Tais laikais – tai juk praėjęs šimtmetis! – dar reikėjo gauti vizą ir sutvarkyti daug kitų formalumų. Atvykusi į Berlyną, pirmiausia turėjau išlaikyti egzaminus, leidžiančius patekti į aukštesnio lygio grupę. Išlaikiau. Egzaminuotojas pasiteiravo: „Koks Jūsų tikslas?“ Atsakiau: „Noriu išmokti vokiečių kalbą“. Išgirdau: „Bet Jūs mokate vokiškai“. Nepasidaviau: „Noriu išmokti tikros vokiečių kalbos“. Manęs paklausė, ar sutinku būti perkelta į dviem lygiais aukštesnę grupę. Nustebau. Juk to ir atvykau į Berlyną! Neslėpsiu, buvo sunku. Po pirmųjų paskaitų dėstytoja pasakė: „Tai ne vokiečių kalba, tai gražiniška kalba“. Dar atkakliau kibau į studijas. Pajutau, kad palengva imu prisijaukinti šią didžią kalbą, pradedu suprasti jos žavesį. Tokie štai buvo mano žingsniai bandant išmokti tikros vokiečių kalbos. Berlyne mus vadino Goethe’s vaikais. Man labai patiko ši pravardė. Iki šiol esu dėkinga Berlyno Goethe’s institutui už šį laiką.

Darius Udrys


Viešųjų ryšių specialistas

Man, kaip politologui ir viešųjų ryšių specialistui, vokiečių kalba labai padėjo geriau suprasti ne tik vokiečių, bet ir Vidurio Europos kultūrą, politiką bei istoriją. Tai savo ruožtu padeda rasti bendrą kalbą su šio regiono gyventojais, kas ypač pravertė, kai dirbau žurnalistu Laisvosios Europos radijuje ir plėtros prorektoriumi Europos humanitariniame universitete. Kiekviena kalba pasaulį nušviečia kiek kitaip ir padeda matyti kitas aptariamų reikalų dimensijas ir niuansus. Nors dauguma vokiečių ir moka anglų kalbą, vis vien asmenybės ir kultūra labiau atsiskleidžia gimtojoje kalboje. Džiaugiuosi, kad pradėjęs ją mokytis lietuvių Vasario 16-osios gimnazijoje nemečiau jos grįžęs į JAV ir toliau ją mokiausi universitete, netgi praleidau vieną semestrą Bonos universitete. Vokiečių kalbos mokėjimas leido rimčiau įsigilinti į itin turtingus vokiečių literatūros ir filosofijos klodus.

Džiugilė Kersnauskaitė


Medicinos studijos Vilniaus universitete

Klausiate, kas man yra vokiečių kalba? Tai tarsi durys, kurias atvėrus iškyla didelių galimybių plotai. Vokiečių kalba davė man bilietą į kelionių, naujų pažinčių, įspūdingos kultūros pasaulį. Jei atimtumėte iš manęs vokiečių kalbą, taip pat atimtumėte beveik pusę to, ką smagaus ir įsimintino patyriau savo gyvenime.

Neringa Vaisbrodė


Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos koordinatorė

Vokiečių kalba man buvo pirmasis langas į kitą pasaulį, atvėręs daug galimybių. Pirmoji užsienio kalba, pirmieji susirašinėjimo laiškai, moksleivių mainai Bergisch Gladbache ir studijos Hamburge. Iki šiol pasaulyje išgirstas pašnekesys vokiškai sukelia labai malonius prisiminimus. Tai gebėjimas, kurį visada didžiuojuosi turinti.

Martynas Lukoševičius


Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas

Vokiškos knygos vaikams, jų piešiniai – vienas mano gražesnių vaikystės prisiminimų. Šiandien suprantu ir tekstą, smagu skaityti jį garsiai. Visiems linkiu to džiaugsmo!

Ieva Prudnikovaitė


Operos solistė

Vokietijoje yra 83 valstybės išlaikomi operos teatrai, 130 orkestrų, 200 mecenatų išlaikomų teatrų, vyksta 70 muzikos festivalių. Per metus įvyksta apie 7000 operos spektaklių − mūsų kultūringos planetos trečdalis! Garbė mokėti kalbą šalies, kurios žmonės suvokia kultūrą kaip vieną svarbiausių elementų valstybėje ir geba ją užauginti savy.

Nerijus Dunauskas


Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius

Vokiečių kalba man buvo įdomi ir pradėjo man plėsti akiratį dar nuo mokyklos laikų. Iš profesinės pusės tai suteikia galimybę ieškant bendradarbiavimo ryšių bei išsamiau pažinti puikiai veikiančią Vokietijos sporto sistemą. Džiaugiuosi, jog jau ne pirmus metus atrandame sąlyčio taškų bendriems projektams su Vokietijos ambasada Lietuvoje ir Goethe`s institutu.

Vokiškas futbolas – pavyzdys visai Europai, todėl siekiame iš jo pasimokyti. Neslėpsiu, šiemet per Europos futbolo čempionatą simpatizavau būtent „Die Mannschaft“ – Vokietijos rinktinei. Daugelį metų turime nemažai futbolininkų iš Lietuvos, kurie žaidė ar žaidžia Vokietijoje, todėl šios šalies futbolo mokykla palieka pėdsaką ir mūsų nacionalinėje rinktinėje.

Kristijonas Vizbaras


UAB „Brolis Semiconductors“ įkūrėjas ir gamybos vadovas

Mus su broliu, visiškai nemokančius vokiečių kalbos, gyvenimas atsitiktinai nubloškė į Vokietiją doktorantūros studijoms. Nepaisant to, sugebėjome puikiai įsilieti į vietinę visuomenę tiek profesinėje srityje, tiek gyvenime. Įgijome neįkainojamos patirties, perėmėme vokiečių inžinerinę kultūrą ir ant šių pamatų įkūrėme aukštųjų technologijų įmonę Lietuvoje. Jeigu galėčiau grįžti į praeitį ir ką nors pakeisti, tai pasistengčiau išmokti vokiečių kalbą tobulai, kad dar giliau galėčiau pažinti Vokietijos kultūrą. Kita vertus, dažnai pagalvoju, jog išmokti vokiečių kalbą dar ne vėlu!

Kontaktai





Projekto iniciatoriai

Informacinis rėmėjas

Informacinis partneris

Rėmėjas

Disclaimer | Data privacy | Terms of use | © 2017 Goethe-Institut
Į pradžiąĮ pradžią
Pradžia | 
© 2018 Goethe-Institut | Disclaimer | Data privacy | Terms of use