Ankstyvasis vokiečių kalbos mokymas

Pasiekęs lytinę brandą, žmogus nebegali tobulai išmokti kitos kalbos.“ Smegenų veiklos tyrinėtojai ir kalbininkai ginčijasi ne vien dėl tokio pobūdžio teiginių. Tačiau visuotinai sutariama dėl vieno dalyko: vaikai užsienio kalbų mokosi kitaip negu suaugusieji.

„Good morning, boys and girls!“ Ištisus dešimtmečius užsienio kalbos pamokos daugumai Vokietijos moksleivių prasidėdavo penktojoje klasėje nuo pirmųjų angliškų žodžių ir frazių. Tiesa, jau keletą metų Vokietijoje vis daugėja pradinių mokyklų, taip pat vaikų darželių ir kitų ikimokyklinių įstaigų, kuriose pirmosios užsienio kalbos mokomi gerokai mažesni vaikai. Kad mažyliai kuo geriau pasiruoštų daugiakalbei ateičiai, tėvai, pedagogai ir švietimo politikos kūrėjai, turėdami galvoje užsienio kalbų mokymąsi, vis dažniau laikosi nuostatos „kuo anksčiau, tuo geriau“. Bet ar iš tiesų tai reiškia, kad maži vaikai apskritai geriau mokosi užsienio kalbų, nei jaunuoliai ar suaugusieji?

Ar vaikai geriau mokosi kalbų?

„Žiūrint, ką vadinsime „geru“ užsienio kalbos mokymusi“, – sako Rüdigeris Grotjahnas, Bochumo Rūro universiteto kalbų dėstymo teorijos profesorius. „Žvelgiant į galutinį rezultatą , t. y. kalbos įsisavinimą, ankstyvas mokymasis, žinoma, yra pranašumas.“ Pirmiausia tai pasakytina apie autentišką tartį. Daugelis profesoriaus kolegų netgi mano, kad pradėti mokytis užsienio kalbos reikia tam tikrame amžiaus tarpsnyje – prieš pradedant bręsti ar netgi dar anksčiau, ypač jei norima įgyti tartį, artimą gimtajai. Vis dėlto nesiliaujama ginčytis, ar toks „kritinis tarpsnis“ apskritai egzistuoja. Juolab kad esama nemažai pavyzdžių, kai suaugusieji, mokydamiesi užsienio kalbos, sugebėdavo įsisavinti ir tobulą tartį.

Metai ir patirtis – vyresniojo amžiaus žmonių pranašumai mokantis užsienio kalbos

Jei kalbėdami apie gerą kalbos mokymąsi turime galvoje greitą mokymąsi, tai maži vaikai, palyginti su jaunuoliais arba jaunesniojo amžiaus suaugusiaisiais, iš tikrųjų nepasiekia tokių gerų rezultatų: pirmiausia, pasak R. Grotjahno, tik pradėję mokytis užsienio kalbos, jaunuoliai ir jaunesniojo amžiaus suaugusieji greičiau daro pažangą nei vaikai. Turint galvoje žodžių mokymąsi ir skaitymo suvokimą, neretai jaunuoliai ir kai kurie vyresniojo amžiaus suaugusieji ilgam pranoksta vaikus. „Šiuo atveju besimokantys suaugusieji gali pasinaudoti gerokai platesnėmis abstrakčiomis žiniomis, kurios įgytos gimtąja kalba, ir gerokai didesniu bendrųjų žinių bagažu. O kaip žinome iš mokymosi psichologijos, mokymosi sėkmė pirmiausia grindžiama turimomis žiniomis.“

Panašiai galima teigti ir tuo atveju, kai užsienio kalbos besimokantis žmogus nemažai jos žodžių supranta remdamasis gimtąja kalba. Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir įgyti užsienio kalbos mokymosi įgūdžiai. Žmogus, visą gyvenimą noriai ir sėkmingai mokęsis užsienio kalbų, net ir sulaukęs garbaus amžiaus, gali pasiekti puikių rezultatų mokydamasis naujos kalbos, nors su amžiumi jo atmintis nebe tokia imli naujai informacijai.

Vaikai mokosi kalbų žaisdami, o suaugusieji – galvodami

Į naują kalbą dažnas vaikas reaguoja smalsiai ir nešališkai, tuo tarpu suaugusieji, mokydamiesi užsienio kalbos žodžių, struktūrų ir sąvokų, su amžiumi vis dažniau remiasi sukaupta mokymosi ir gyvenimo patirtimi. Todėl vaikai mokosi labiau mėgdžiodami ir žaisdami, o vyresniojo amžiaus žmonės – analizuodami ir laikydamiesi aiškių taisyklių. R. Grotjahno manymu, geros kokybės užsienio kalbos pamokose turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus reikalavimus ir požiūrius. Tiek dainuodami drauge Frère Jaques ar La Bamba, tiek per atostogas kalbindami padavėją lenkiškai ar turkiškai, tiek skaitydami kiniškas knygas vaikams ar rusiškus romanus, ir jauni, ir seni vienodai džiaugiasi pažintimi su kitomis kalbomis ir kultūromis.