Elektroninis kalbų mokymasis paklausus: nuo el. mokymosi iki mišriojo mokymo kursų

Didelių vilčių teikęs startas, pirmoji informacinių komunikacinių technologijų (IKT) krizė: elektroninis mokymasis jau yra patyręs ir pakilimą, ir nuosmukį. Dabar užsienio kalbų mokymasis prie kompiuterio, derinamas su stacionariais kursais, išgyvena renesansą. Mokytis kalbėti užsienio kalba ir toliau geriausiai sekasi realiame pasaulyje, tuo tarpu rašymo ir skaitymo pratybos vis dažniau perkeliamos į virtualųjį pasaulį: ši kalbos mokymosi tendencija vadinama mišriuoju mokymo kursu („Blended Learning“). Prieš dešimtį metų Deniz Ghrewati dirbo Berlitzo instituto kalbos mokytoja vienoje Niujorko mokyklų, tuomet ši Austrijoje gimusi moteris savo kailiu patyrė kylančią susidomėjimo užsienio kalbų mokymu kompiuterio pagalba bangą. Kalbos kursus siūlantis Berlitzo institutas su centrine būstine Prinstone (Naujajame Džersyje) buvo vienas iš elektroninių kalbos pamokų pradininkų, sukūrė daug paslaugų šioje srityje ir taip pradėjo labai ryškią tendenciją. Leidyklos, tokios kaip „Langenscheidt“ arba „Cornelsen“, kultūros ir kalbos institutai investavo į naujas kompiuterines mokymosi programas. Tačiau sprogus pirmajam „Dot com“ burbului tamsūs debesys užtemdė ir naujojo el. mokymosi pasaulio padangę. El. mokymasis patyrė nesėkmę? Per brangus, turint omenyje rezultatą, kurio siekiama?
Taip aštriai ponia Ghrewati, šiandien jau Berlitzo instituto vadybininkė, Europoje parduodanti virtualiuosius kursus internete ir gyvai, nenorėtų formuluoti. Bet tai, kad tūkstantmečių sandūroje pasibaigus pirmajam interneto bumui daugelis svajų apie el. mokymąsi sužlugo, ši 38 metų moteris, Filadelfijoje studijavusi anglų kalbą ir ekonomiką, turi pripažinti. Vis dėlto: „Tuomet mes įgijome daug patirties. Šiandien gerai žinome, kas internete įmanoma, o kas ne“, – teigia Ghrewati.
Mišriojo mokymo kurso tendencija
El. mokymąsi, jei jis suprantamas kaip vien tik nuobodi kalbos laboratorija, monotoniškas mokymasis vienišam priešais kompiuterio ekraną, praeities klaida laiko ne vien Berlitzo instituto vadybininkė. Taip pat ir Hermannas Funkas, Friedricho Schillerio universitete Jenoje sukūręs vieną geriausių vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos dėstymo magistro studijų programų, teigia: „Įrodymo, kad galima mokytis vien tik el. būdu, iki šiol nėra. Tačiau kaip metodų junginio dalis el. mokymasis gali būti svarbi ir patogi priemonė.“
Funkui tendencijos pavadinimas visiškai aiškus: mišrusis mokymo būdas („Blended Learning“), taigi el. mokymosi ir stacionarių kursų siejimas, jei įmanoma, derinant su Web 2.0 elementais, tokiais kaip tinklaraščiai ar filmai videosvetainėse, pvz., Youtube. Tai patvirtina ir Markus Biechele, Goethe’s instituto Multimedijos ir nuotolinio mokymosi padalinio vadovas: „Jaučiame, kad auga el. mokymosi programų paklausa, ypatingai mišriojo mokymo ir įvairių papildomų būdų greta įprastinės pamokos.“ „Grynas“ el. mokymasis palyginti su stacionariais kursais ir Goethe’s institute vis mažiau paklausus: 2007 metais gryną nuotolinį mokymąsi pasirinko 1200 besimokančiųjų vokiečių kalbos, įprastines pamokas Goethe’s instituto padaliniuose Vokietijoje ir užsienyje – gerokai daugiau, net 200 tūkst. besimokančiųjų.
Vargu ar įmanoma mokytis be mokytojo
Kad būtų tikslingai ir prasmingai išnaudotos el. mokymosi teikiamos galimybės, labai svarbu išsamiai išanalizuoti individualius ketinimus ir tikslus. „Moderni kalbos pamoka – visų pirma mokymasis kalbėti“, – sako ponas Funkas. Jis mano, kad lavinti kalbėjimo įgūdžius, nepaisant šiuolaikinės interneto telefonijos siūlomų galimybių, geriausia tuomet, kai priešais stovi gyvas mokytojas. Tačiau el. mokymosi forma, teigia mokslininkas iš Jenos, labai tinka norint mokytis naujus žodžius, atlikti standartinius pratimus, tokius kaip „įrašyti trūkstama“ arba „pažymėti, kas teisinga, o kas ne“, o visų pirma didaktiniam mokytojų tobulinimuisi.Goethe’s institute taip pat sukaupta daug patirties, kada geriausia integruoti į mokymosi procesą el. priemones. Padalinio vadovas ponas Biechele teigia: „Tiems, kuriems labiausiai rūpi išmokti kalbėti, būtinai prireiks įprastinių pamokų, kuriose iškart gali panaudoti tai, ką išmoko, užmegzdami tiesioginį kontaktą. O tie, kurie siekia gerinti rašymo ir skaitymo įgūdžius, galės daug pasiekti el. mokymosi būdu.“
Gausybė programų ir medžiagos
El. mokymosi programų ir medžiagos kaina paprastai panaši kaip išlaidos stacionariems kursams. Goethe’s institutas naudoja įvairią mokymo medžiagą, tiek sukurtą institute, tiek nusipirktą leidyklose. Technologinė bazė – visuose Goethe’s institutų padaliniuose naudojama virtuali mokymosi aplinka Moodle, atvirojo kodo programa iš Naujosios Zelandijos, pritaikyta specialiesiems Goethe’s instituto poreikiams. Informacijos apie specialius pradedančiųjų kursus ar specialybės vokiečių kalbos kursus internete, kurie skirti tam, kad padėtų moksliniam darbui įvairiose srityse, tarp jų verslo administravime, medicinoje ar gamtos moksluose, galima rasti svetainėje www.goethe.de. Kartu su uni-deutsch.de ten siūlomas ir internetinis kursas pasirengti studijoms Vokietijoje, šiame kurse galima mokytis rašyti, klausyti, kalbėti, skaityti – priklausomai nuo studijų reikalavimų. Padedant kuratoriams naudojamas platus pratimų repertuaras – nuo testų su keliais galimais atsakymų variantais (Multiple-Choice) iki kūrybinio rašymo. Susitarti laisvam pokalbiui norintieji gali virtualiame žiniatinklio pasaulyje Second Life: ten įkurtose Goethe’s salose besimokantieji vokiečių kalbos gali nuo pirmadienio iki penktadienio 17.00–18.00 val. (Vidurio Europos laiku) susitikti su kuratoriais, kuriems vokiečių kalba yra gimtoji, ir pasipraktikuoti kalbėti.
Rinkoje galima rasti įvairiausių paslaugų tiekėjų su įvairiomis programomis ir portalais, jie siūlo mokytis užsienio kalbų el. priemonių pagalba verslo ar privatiems klientams: bendradarbiaudamas su TestDaF institutu Hagene Ludwigo Maximiliano universitetas Miunchene sukūrė nuotolines studijas DUO (Deutsch-Uni online), kuriomis siekiama pasiūlyti interaktyvų mokymąsi visais lygiais ir palydint kuratoriams. Britų transliuotoja BBC savo portale siūlo ir vokiečių kaip užsienio kalbos kursus internete. Prancūzijos kalbos mokymo programų tiekėja „Auralog“ produktų serijoje „Tellmemore“ siūlo išsamias el. mokymosi ir mišriojo mokymo kursų koncepcijas.
Moderniu el. mokymosi modelio pavyzdžiu galima laikyti AVE (Aula Virtual de Español), kurį besimokantiems ispanų kalbos sukūrė ispanų kultūros sklaida besirūpinantis Cervanteso institutas. Carmen Pastor, Cervanteso instituto Berlyno padalinio Kalbos skyriaus vadovė, pasakoja: „AVE padeda pasiekti aukštą lygį. Tačiau, jei norite išties laisvai kalbėti ispaniškai, siūlome neapsiriboti el. mokymosi kursais.“
Internetas tampa vis svarbesnis
Net jei visame pasaulyje kalbos kursuose dominuoja anglų kalba, vokiečių kaip užsienio kalba toli gražu nėra nustumta į šalį. Vokiečių kalba globalizacijos laikais ir toliau išlieka svarbi, pirmiausia įmonėse vokiečiakalbiuose kraštuose, kurios vysto veiklą visame pasaulyje, teigia ponas Funkas, ne tik dėstytojas, bet ir susivienijimo „ERFA Wirtschaft Sprache“ mokslinis koordinatorius. Susivienijime „ERFA Wirtschaft“ tokie koncernai kaip „Allianz“, BASF, „Deutsche Telekom“ ar „Lufthansa“ keičiasi verslo ir moksliniais pasiekimais užsienio kalbų mokymui ir mokymuisi. Jų tikslas – sėkminga tarptautinė komunikacija ir bendradarbiavimas pramonėje ir ekonomikoje. Čia, žinoma, internetas atlieka vis svarbesnį vaidmenį.Didieji institutai mėgina šią tendenciją vis labiau perkelti į žiniatinklį, kur kalbos mokomasi gyvai. Esminiu kalbos mokymosi virtualiame pasaulyje privalumu Goethe’s instituto ekspertas ponas Biechele laiko vis didesnį el. mokymosi lankstumą ir individualumą. Besimokantieji gali mokytis tiek individualiai, globojami Goethe’s instituto specialistų, tiek grupėje internetu. Tokie paslaugų tiekėjai kaip Berlitzo institutas siūlo tiesiogines pamokas internete, kurios organizuojamos lygiai taip, kaip kursai kalbų mokyklose. Vis dėlto: „Pratybos internete geros tik tuomet, jei yra geras mokytojas“, – sako mokslininkas ponas Funkas. Tai pasakytina ir apie pamokas realiame pasaulyje.
yra laisvas žurnalistas, dirba Miunchene.
Vertė Indrė Dalia Klimkaitė
Copyright: Goethe-Institut e. V., Online-Redaktion
2009 m. birželis









