Ankstyvasis vokiečių kalbos mokymasis – vokiečių kaip užsienio kalba vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose.

Pirmoji užsienio kalba jau nuo ketverių metų? Vis daugiau vaikų Rytų Europos šalių darželiuose ir pradinėse mokyklose mokosi vokiečių kalbos. Ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis laikomas neginčytinu privalumu. „Pasaulyje didėja susidomėjimas ankstyvuoju vokiečių kalbos mokymu, ypač Rytų Europoje“, teigia Beate Widlok, Goethe’s instituto vokiečių kaip užsienio kalbos ekspertė. Goethe’s institute 1990 m. buvo įsteigtas pradinio ugdymo skyrius, kuris nuo to laiko teikia įvairią informaciją, ugdomąją medžiagą ir pasiūlymus kasdien įvairiais klausimais besikreipiantiems mokytojams ir auklėtojams. „Labai norėtume, kad ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis taptų norma visame pasaulyje“, sako Widlok. Pastaraisiais metais ypač daug pokyčių įvyko šalyse, kurios turi gilias vokiečių kalbos dėstymo tradicijas: „Antai vien tik Kroatijoje šiuo metu veikia 15 vaikų darželių, kuriuose ištisą dieną su vaikais bendraujama vokiškai.“ Nuolat didėja paklausa Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalyse, kaip, pavyzdžiui, Estijoje ar Vengrijoje. Japonijoje vokiečių kalba po truputį pereina iš universitetų į mokyklas. Pasak Widlok, mažos vokiečių kalbos mokymo salelės vaikų darželiuose steigiasi visame pasaulyje – nuo Urugvajaus iki Australijos, nuo Egipto iki Suomijos. Nors vokiečių kalbos situacija nėra lengva: „Anglų kalba, aišku, visur yra pirmoje vietoje, ir šiuo savo dominavimu ji dažnai nustelbia domėjimąsi kitomis užsienio kalbomis.“
Lenk medį
Kalbėdami apie visuotinai pripažįstamą ankstyvojo ugdymo siekį Goehte’s instituto ekspertai omenyje turi ne tik vokiečių kalbą. „Mus džiugina bet kurios užsienio kalbos įvedimas pradinėse klasėse.“ Ir tam yra priežasčių: kalbininkai spėja, kad geriausias vaikų amžius mokytis kalbų yra treji penkeri metai. Tuomet kaip tik vystosi smegenys ir formuojasi nerviniai ryšiai. Įvairiapusis lavinimas ankstyvojoje vaikystėje skatina neuronų jungtis ir aktyvuoja dvasinio potencialo naudojimą. Todėl daugiakalbėje aplinkoje užaugę vaikai vėliau neabejotinai tampa lankstesni ir imlesni pasaulio suvokimui. Ir sugeba daug lengviau negu vienakalbiai vaikai išmokti kitas kalbas. Be to, kalbų mokymasis sudaro puikias prielaidas vystytis tarpkultūrinei kompetencijai. Net patys mažiausi vaikai dainuodami ir klausydamiesi istorijų daug sužino apie kitos šalies kultūrą. Tai juk ir yra pagrindinis švietimo uždavinys globaliame pasaulyje.
Ne visuomet turi būti tik anglų kalba
Anglų yra pasaulinė kalba, ir kaip užsienio kalba ji dėstoma visose Vokietijos pradinėse mokyklose. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ne visuomet naudinga anglų kalbą mokytis kaip pirmąją užsienio kalbą. Profesorė dr. Ingrida Gogolin, dirbanti Hamburgo universiteto lyginamosios tarpkultūrinės pedagogikos institute moksliniais tyrimai nustatė, kad pažintiniai procesai, vykstantys mokantis kalbų, efektyviau veikia tada, kai kalba, kurios mokomės, nėra labai artima gimtajai kalbai. Tuo remiantis vokiečių kalba daugelyje šalių galėtų tapti pirmąja pasirenkamąja kalba: “Pradėjus mokytis kurios nors kitos kalbos negu anglų, trūkumas yra tas, kad komunikacijai realizuoti pradiniame etape reikės kiek daugiau laiko, o privalumas tas, kad įgytos žinios bus gilesnės turint galvoje bendruosius kalbų mokymosi gebėjimus. ” Štai, pavyzdžiui, daugelyje Slovakijos pradinių mokyklų vokiečių kalba dėstoma nuo pirmosios klasės, o anglų – tik nuo trečiosios. Ir rezultatai yra puikūs: mokytojai vienbalsiai tvirtina, kad vaikai daug geriau, greičiau ir lengviau mokosi anglų kalbos, jei prieš tai įgijo patirties mokydamiesi vokiečių kalbos.Išvados ir perspektyvos
Šiuo metu kalbų populiarumo skalėje Europos mokyklose vokiečių kalba užima trečiąją vietą po anglų ir prancūzų kalbų. Europos Komisijos švietimo informacijos tinklo Euridikė duomenimis aukštas vokiečių kalbos reitingas laikosi Airijoje, Liuksemburge, Belgijoje ir Rytų Europos šalyse, o Švedijoje ir Pietų Europos šalyse susidomėjimas ja mažėja. „Kaip seksis vokiečių kalbai įsitvirtinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo srityse, šiandien dar sunku prognozuoti“, sako Widlok.Neabejotina yra tai, kad norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, užsienio kalbų mokymas ankstyvajame amžiuje turi būto kuo intensyvesnis. Antai vaikų darželiuose jau pasiteisino „imersijos“ programa, kai laikantis principo „vienas asmuo – viena kalba“, t.y. viena auklėtoja gimtajai kalbai, kita - užsienio kalbai, vaikams kuo puikiausiai perduodama kalbinė patirtis. Mokymasis vyksta intuityviai, žaidžiant, nieko nekalbant apie gramatiką ar sintaksę. Bet kartu atsiranda itin svarbus „pojūtis“: dvikalbio darželio vaikai puikiai geba imituoti svetimos kalbos skambesį ir ritmą. O vėliau – tai patvirtina tyrimai – jiems tai padeda lengviau išmokti tą kalbą.
Tačiau kol kas tam, kad toks kalbos mokymas įgautų platų mąstą, visame pasaulyje labai trūksta kvalifikuotai parengtų auklėtojų ir pedagogų. Ir Vokietijoje profesinis darželio auklėtojų parengimas dėstyti užsienio kalbą dar tik žengia pirmuosius žingsnius. „Čia dar daug ką reikia nuveikti“, sako Beate Widlok. Būtina išplėsti universitetinių studijų ir kvalifikacijos kėlimo kursų galimybes, o taip pat į vieną sistemą sujungti visus šalies vaikų darželius ir pradines mokyklas: „Tik taip galėsime tinkamai parengti bendras gaires ir ugdymo strategijas“.
Goethe’s instituto ugdymo priemonės
Maži vaikai nekala žodžių, jie mokosi žaisdami ir nebijodami pažymių. Kaip visa tai vyksta, aprašoma knygoje Vokiečių kaip užsienio kalba vaikų darželyje. Tai metodiniai patarimai auklėtojoms ir auklėtojams, kurie nori supažindinti vaikus su vokiečių kalba. Knygoje rasite rekomendacijų, be to, pamokų pavyzdžių ir nemažai praktinių patarimų. Informacijos apie knygos užsisakymo galimybes ir apie atskirus knygos skyrius ieškokite šiuo adresu Vokiečių kalbos lagaminas su ugdymo priemonėmis, skirtomis krašto pažinimui dirbant stotelių metodu ir ankstyvajam ugdymui arba pastatoma knygelė apie kiškį Hansą – tai tik kelios iš daugelio Goethe’s instituto siūlomų ugdymo priemonių, skirtų ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui. Be to, institutas informuoja apie nemokamai parsisiunčiamas bylas, reklaminius lankstinukus ir internetines nuorodas.
Bettina Levecke
yra laisva žurnalistė.
Vertė: Agnė Blaževičienė
yra laisva žurnalistė.
Vertė: Agnė Blaževičienė
Copyright: Goethe-Institut e. V., Online-Redaktion
2009 m. birželis









