Labai svarbi buvo Instituto pagalba, Lietuvai rengiantis dalyvauti viešnios teisėmis Frankfurto knygų mugėje – man pačiam tai dar buvo ir poezijos vertimo dirbtuvės, iš kurių paskui radosi lietuvių poezijai skirtas specialus žurnalo „Akzente“ numeris. Bet ar galima sakyti, kad, pavyzdžiui, nuolatinis vokiečių autorių knygų leidimo Lietuvoje darbas yra ne toks reikšmingas? Arba nuolatinė Goethe‘s instituto pagalba Thomo Manno vasaros festivaliams? Arba vokiečių rašytojų kvietimas į Vilniaus knygų muges ar Druskininkų poetinį rudenį? Aš iš tikrųjų manau, kad, išskirdami kuriuos nors paskirus renginius, mes, sakytume, nuvertintume tą kasdienį darbą, kuris gal ne toks efektingas, bet tikrai ne mažiau svarbus ir reikalingas.
Aušrinė Jonikaitė, Viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“
Viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“ ir Goethe’s institutas yra bendraamžiai – mūsų įstaiga šiemet taip pat švenčia 10 metų gimtadienį. Mūsų artimesnė pažintis su Goethe’s institutu Vilniuje ir jo direktoriumi Martinu Wälde įvyko 2001 metais, kai Lietuva apsisprendė priimti iššūkį ir 2002 metų Frankfurto knygų mugėje būti šalimi-viešnia. Tada Goethe’s institutas tapo mums reikšmingu pagalbininku ir partneriu rengiantis šiam pristatymui.
Goethe’s institutui linkime kūrybingumo, idėjų ir sėkmingo jų realizavimo, vykdant šią prasmingą misiją – suartinti lietuvių ir vokiečių kultūras ir jų kūrėjus.
Jurgita Mikutytė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
2007 m. rudenį Goethes institutas atvėrė duris Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos rengiamų meistriškumo kursų seminarams, skirtiems vertėjams iš vokiečių kalbos. Tikimės, kad įvairius vertėjų tobulinimosi seminarus čia galėsime surengti ir ateityje. Be abejo, negalima nepaminėti ir vokiškos literatūros vertimų į užsienio kalbas rėmimo programos, kuri leidžia lietuvių skaitytojams artimiau susipažinti su žymių Vokietijos rašytojų kūryba.
Juozas Šikšnelis, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės biblioteka
Goethe‘s institutas nuo pat savo įsisteigimo Lietuvoje garsėjo renginiais bei akcijomis, todėl nuolatos apie jo veiklą girdėdavome. Artimus kontaktus ir pirmuosius bendrus projektus pradėjome tik 2007 metais, kai bibliotekoje eksponavome plakatų parodą „Laba diena! Kalba Europa“. (...) Vėliau sėkmingai dalyvavome Vokietijos kultūros dienų atidaryme Lietuvoje 2008 m., eksponuodami didžiulę parodą „Šiuolaikinė vokiečių vaikiškų knygų iliustracija“.
Laurynas Katkus Thomo Manno festivalis
(...) Kiekvienai kitame krašte veikiančiai kultūros institucijai iškyla problema: kaip surasti pusiausvyrą tarp savo pasiūlymų, tarp visuotinės programos ir vietinių poreikių. Jei vykdoma tik bendra, visiems skyriams privaloma programa, dirbti turbūt yra lengviau, bet tuomet kyla pavojus tapti savotiškais „kultūriniais kolonizatoriais“, neatsižvelgiančiais į vietos auditoriją. Jei žiūrima tik to, ko pageidauja publika, tuomet galima pasidaryti pernelyg priklausomu nuo kelių žmonių ar interesų grupių. Mano galva, Goethe‘s institutas sėkmingai išlaviravo tarp šių kraštutinumų.
Kitas dalykas: Instituto programoje (...) draugiškai sugyvena įvairūs menai ir medijos, lengvesni ir sunkesni žanrai. Man kaip literatui tai ypač džiugu, nes šiandien literatūros neretai atsisakoma kitų, labiau spektakuliarių ir „telegeniškų“ menų naudai.
Ph. D. Irena Veisaitė. ALF, Sugiharos centro valdybos ir UNESCO švietimo komisijos narė
Ypatingai man įsiminė Goethe‘s instituto organizuotas 3 Nobelio premijos laureatų (Günter Grass, Czeslaw Milosz, Wislawa Szymborska) ir Tomo Venclovos susitikimas Vilniaus rotušėje, kur įvyko pokalbis apie atminties ateitį. Tai buvo istorinis įvykis.
Linkėčiau GI ir toliau prasmingai veikti Lietuvoje tiesiant tiltus tarp dviejų kultūrų –lietuvių ir vokiečių. GI Lietuvai yra labai svarbus ir reikalingas atsikratant sovietinio palikimo ir formuojant demokratišką, europietišką visuomenę.
Vitalija Teresė Jonušienė, Thomo Manno muziejus
Geothes instituto dalyvavimas tarptautiniame Thomo Manno festivalyje – ryškiausias puikios partnerystės pavyzdys, be kurio intelektualinės ir materialinės paramos būtų sunku įsivaizduoti tolesnę festivalio raidą.
Dar vienas didelis bendras projektas – Nidos dailininkų kolonijos palikimo pristatymas. Surengta konferencija “Vidurio ir Rytų Europos dailininkų kolonijos“, dailės paroda „Dailininkų kolonijos prie jūros. Domburgas, Nida, Ahrenshoopas“.
Per dešimtmetį tarp Goethes instituto ir Thomo Manno kultūros centro užsimezgė kūrybingi, kolegiški santykiai , padėję Centrui tapti europinio tipo institucija.
