Šiuolaikinės Vokietijos paminklų koncepcijos

Berlyno sienos memorialas įkūnija skirtingus prasminius lygmenis. Viena vertus, gausūs atskiri paminklai primena Vokietijos padalijimo aukas, kita vertus, valstybių sienos linija – tai tiesiog unikalus Vokietijos istorijos paminklas.

Atsižvelgiant į tą reikšmę, kurią siena turėjo tiek atlikdama savo faktinę skiriamąją funkciją, tiek ir būdama akivaizdžiu antagonistiniu visuomeninių sistemų konfrontacijos ženklu, trikdo, kaip mažai paviršinių padalijimo pėdsakų šiandien dar galima pajusti tiesiogiai. Nežiūrint į Rytų ir Vakarų Vokietijos gyventojų socialinius ir mąstymo skirtumus, regis, kad buvusi miestų statybos žaizda, plytėjusi tarp Rytų ir Vakarų, šiuo metu didžiąja dalimi sugijusi. Regimas sienos atminimas besutinkamas retai.

Sienos pėdsakų šalinimas

Tuojau pat po to, kai 1989 m. lapkritį buvo atidaryta siena, prasidėjo jos griovimo darbai, kurie, iš dalies įtraukiant gyventojus, buvo švenčiami kaip politinis įvykis. Vokietijos susivienijimo metu pareikšta politine valia – šalia politinės ir ūkinės vienovės sukūrimo – taip pat kaip galima greičiau sujungti perplėštą Berlyno miesto kūną. Pirmiausia turėtos omenyje įžymios vietos, tokios kaip Paryžiaus aikštė prie Brandenburgo vartų, Šprė upės vingio teritorija prie Reichstago arba Potsdamo aikštė. Gausiais naujais statiniais čia turėjo būti ne tik sukurta sąsaja su šių vietų svarba prieškario laikotarpiu, bet ir pirmiausia išreikšta pergalė prieš padalijimą. Apie tai, kad sienos zona verta būti paminklu, iš pradžių tesusimąstė retas politikas ir inteligentas. Išskyrus keletą liekanų, sienos linija jau po kelerių metų buvo visiškai išnykusi iš miesto paveikslo. Liko tik trys didesnės zonos miesto viduje: sienos fragmentai išilgai Bernauer gatvės, vadinamojoje Rytų pusės galerijoje („East Side Gallery“), taip pat „Teroro topografijos“ („Topographie des Terrors“) zonoje išilgai Käthe Niederkirchner gatvės.

Sienos memorialai

Jau iki 1989 m. vakarinėje sienos pusėje buvo nemažai memorialų, kurie priminė žuvusiųjų mėginant kirsti sieną likimą. Pavyzdžiui, grupė atminimo kryžių netoli Reichstago rūmų ligi šiol tebeprimena VDR piliečių, kurie bėgdami iš Rytų į Vakarus neteko gyvybės, lemtį. Taip pat jau iki 1989 m. netoli valstybių sąjungininkių, Vokietijos priešininkių, sienos perėjimo punkto – „Checkpoint Charlie“ Frydrichštraseje buvo įkurtas privatus Sienos muziejus. Po politinių permainų Bernauer gatvės teritorijoje buvo įsteigtas Berlyno sienos dokumentacijos centras, kuriame šalia istorinės ekspozicijos taip pat galima iš apžvalgos bokšto pamatyti šioje zonoje dar gerai įžiūrimą sienos zoną. Priešais šį dokumentacijos centrą nuo 1998 m. yra Berlyno sienos memorialas, kurį suprojektavo Štutgarto architektai Kohlhoffas ir Kohlhoffas. Čia buvo rekonstruotas neilgas sienos linijos, įskaitant vakarų pusės sieną, užnugario sieną ir tarp jų esančią mirties juostą, fragmentas. Abu memorialai atsirado valstybės iniciatyva. 2000 m. kaimynystėje buvo pašventinta Sutaikymo koplyčia, pastatyta pagal Berlyno architektų Reitermanno ir Sassenroth'o projektą. Koplyčia, kurios statyba organizavo bažnytinė bendruomenė, stovi istorinės Sutaikymo bažnyčios, devintajame dešimtmetyje nugriautos plečiant pasienio zoną, sklype. Mažame ovaliame molio statinyje su išoriniu medžio plokščių apkalu sukyla prisiminimai tiek apie sugriautą bažnyčios pastatą, tiek ir apie pasienio juostą. 1998 m. „Checkpoint Charlie“ perėjimo punkte buvo įrengta instaliacija pagal Franko Thielo projektą, kur didelėje lentoje iš abiejų pusių rodoma atitinkamai sovietų bei JAV kario nuotrauka ir taip primenama galingųjų valstybių konfrontacija šaltojo karo metu.

Sienos linijos žymės

Tačiau visos šios meninės intervencijos lieka vien tam tikruose miesto teritorijos taškuose, tuo tarpu didžiausia buvusios sienos linijos dalis šiandien vargiai beįžiūrima. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje kilusi mintis įrengti pasienio juostą kaip ištisinę žaliąją zoną buvo įgyvendinta tik nedaugelyje vietų. Prie jų priskiriamas Sienos parkas („Mauerpark“) tarp Prenzlauer Berg ir Wedding rajonų. Kita įžymi žalioji zona atsirado pasienio juostoje tarp Kreuzberg ir Mitte rajonų, kur buvo atkurtas istorinis skveras buvusio Luisenstadt kanalo teritorijoje. Ligi šiol, ko gera, nuosekliausias mėginimas išsaugoti sienos linijos atminimą – tai įvairūs ženklai, įrengti daugybėje Berlyno gatvių. Vario juosta arba dviguba grindinio akmenų eilė atkreipia atidaus praeivio žvilgsnį į buvusią valstybės sieną ir, būdama atminimo ženklu, subtiliai mėgina sukelti susidūrimą su tuo tarpu didžiąja dalimi nebematomu memorialu.

Vėliausiai 2004 m., 15-ųjų sienos griūties metinių proga diskusija apie elgseną Berlyno sienos zonos, o tuo pačiu ir Vokietijos padalijimo aukų atminimo atžvilgiu dėl visos eilės iniciatyvų tapo dar aktualesnė. Alexandra Hildebrandt, privataus muziejaus „Haus am Checkpoint Charlie“ vadovė, 2004 m. netoli buvusios pasienio juostos prie „Checkpoint Charlie“ perėjimo punkto – tiesa, ne tikrojoje vietoje – nurodė atstatyti sienos fragmentą ir papildė instaliaciją pastatydama atminimo kryžius padalijimo aukoms. Hildebrandt akcijai Berlyno senatas išdavė leidimą kaip laikinai meninei instaliacijai, galiojanti iki 2004 m. pabaigos, tačiau ši akcija sukėlė itin prieštaringų komentarų. Daugybė kritikų peikė autentiškumo stoką ir pačios akcijos pobūdį, labai nukreiptą į emocijas.

Visaapimanti memorialų koncepcija

Kita vertus, šiuo metu jau vėl išardyta instaliacija parodė, kad trūksta įtikinamos Vokietijos padalijimo atminimo koncepcijos. 2004 m. gegužę Berlyno kultūros senatas pasinaudojo tuo kaip proga parengti principinį planą, susiejantį skirtingus istorijos pėdsakus ir jau esamas paminklines Berlyno sienos inscenizacijas ir įtraukianti jas į visaapimančią memorialų koncepciją. Galiausiai 2006 m. priimtame bendrame Berlyno sienos memorialo plane numatoma svorio centrą sutelkti ir toliau plėtoti pirmiausia Bernauer gatvėje. Čia, be sienos paminklo, ilgam laikui apsaugomi ir neturi būti apstatyti keliose atkarpose dar išlikusios originalios sienos liekanos bei apleisti pasienio juostos plotai, kad išliktų matoma dėl buvusios pasienio juostos atsiradusi skersai miesto einanti svarbi riba. Be to, į planą vis dėlto įtraukiamos ir decentralizuotos atminimo vietos, pvz., naudojant atminimo instaliacijas ir informacines lentas Brandenburgo vartų, Potsdamo aikštės, „Teroro topografijos“ teritorijoje bei daugybėje kitų vietų. Taip pat prie „Checkpoint Charlie“ perėjimo punkto, kur šiandien kol kas galima pamatyti gausią dokumentacijos ekspoziciją, ir toliau turi išlikti atminties vieta, tiesa, dar reikia palaukti ir pasižiūrėti, kaip visa tai turės būti apipavidalinta ateityje užstatant šią vietovę.

Tvarus sienos atminimo stiprinimas

Tačiau sienos atminimas turi likti gyvas ne tik miesto viduje. Paženklinti turistinio žygio maršrutai ir dviračių takai eina pasienio juostos linija ir suteikia galimybę atsekti buvusią demarkacijos liniją, kurios didelėse miesto dalyse jau nebeįžiūrėsi; taip pat numatyta ir toliau išplėsti žymėjimą grindinio akmenimis bei vario juostomis. 2008 m. vasarą įsteigtas fondas rūpinsis Berlyno sienos memorialu drauge su Marienfelde atminimo vieta, buvusia pabėgėlių ir išvykėlių iš VDR priėmimo stovykla, tačiau turi būti tvariai remiama ir gausi kitokia, privati iniciatyva, skirta sienai atminti.