Šiuolaikinės Vokietijos paminklų koncepcijos

Vos įžengę į centro teritoriją, pastebėsite aplink parodų pastatą išbarstytą geležinkelio skaldą, simbolizuojančią didžiausią nacionalsocialistų nusikaltimą – milijonų žydų iš visos Europos, sinti ir romų bei kitų žmonių, kuriuos naciai laikė „nevertais gyventi“, pavyzdžiui, homoseksualių arba sergančių psichinėmis ligomis, deportaciją bei žudymą.

Šiaurinėje šio pilko sklypo, kuriame buvo įsikūręs nacionalsocialistinio teroro planavimo centras, dalyje jo ribą žymi Berlyno sienos likučiai, o pietuose – baltažiedžių robinijų giraitė. Šioje teritorijoje tarp Prinz–Albrecht gatvės (dabar – Niederkirchen gatvė) ir Wilhelm gatvės buvo priimami sprendimai žudyti ištisas tautas ir persekioti kitaip politiškai mąstančiuosius. Kartu su Slaptosios policijos (gestapo) centrine būstine, čia buvo įsikūrusios pagrindinės nacionalsocialistinės naikinimo politikos organizacijos – Apsaugos rinktinės (vok. santrumpa – SS) saugumo tarnyba ir Vyriausiąja Reicho saugumo valdyba (vok. santrumpa – RSHA). 2010 m. gegužės 6 d., nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjus 65 metams, čia atidarytas naujas dokumentacijos centras „Teroro topografija“.

Projektas „Teroro topografija“ oficialiai gyvuoja nuo 1987 metų. Nuo to laiko nuolatinė šio projekto ekspozicija buvo demonstruota įvairiuose dabartinėje teritorijoje įrengtuose laikinuose barakuose bei paviljonuose. Dabar ji perkelta į nuolatinę vietą, o naujasis dokumentacijos centras – tai kvadrato formos, dviejų aukštų pastatas su vidiniu kiemu; apatinis jo aukštas yra rūsio lygyje, todėl iš lauko nematomas. Paprastas ir skaidrus numatytos paskirties pastatas, viena vertus, nenukreips dėmesio nuo pristatomų objektų ir, antra vertus, sudarys kontrastą aplinkiniams masyviesiems nacių architektūros statiniams, pavyzdžiui, Reicho laikus menančiam Aviacijos ministerijos pastatui, kuriame šiuo metu įsikūrusi Federacinė finansų ministerija. Iš beveik kiekvienos pastato viršutiniojo aukšto vietos galima apžvelgti 4,5 hektarų istorinį sklypą pačiame Berlyno centre.

Diskusijos dėl niūriojo Vokietijos istorijos skyriaus

Nuo 1945-ųjų subombarduota teritorija laikinai nugrimzdo užmarštin. Išvalius griuvėsius, ši viena iš daugelio padalytam pokario Berlynui būdinga dykynė driekėsi palei 1961 metais iškilusią Berlyno sieną. Vakarų Berlynui priklausanti teritorija buvo paversta statybinių atliekų sąvartynu, o neturintys vairuotojo teisių naudojosi ja kaip mokomojo važiavimo aikštele. Tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, surengus tarptautinę statybos parodą ir aktyviai prisidėjus kelioms visuomeninėms organizacijoms, vėl buvo prisiminta istorinė šios teritorijos reikšmė. Atvira ir kritiška diskusija dėl šio niūraus Vokietijos istorijos skyriaus vėl priminė apie nacių režimo aukas. 1987 metais, 750-ojo Berlyno jubiliejaus proga, teritorija su atidengtais pastatų likučiais ir ekspozicija buvo atverta lankytojams.

1992 metais veiklą pradėjo fondas, pavadintas „Teroro topografija. Tarptautinis dokumentacijos ir lankytojų centras“ ir įsteigtas dokumentacijos centrui statyti bei prižiūrėti. Fondui vadovauja publicistas ir rabinas Andreas Nachama. Nepavykus pradėti dokumentacijos centro statybų pagal Šveicarijos architekto Peterio Zumthoro projektą, 2005 metais buvo paskelbtas naujas konkursas projektui įgyvendinti. 2007 m. buvo pradėti darbai pagal konkursą laimėjusių architektės Ursulos Wilms ir kraštovaizdžio architekto prof. Heinzo W. Hallmanno projektą.

Ekspozicijos atnaujinimas ir išplėtimas

Prieš naująjį atidarymą 2010 m. pavasarį nuolatinė ekspozicija buvo iš esmės pakeista ir naujai suformuota. Ji leidžia suvokti sudėtingą nacionalsocialistų veiklos tinklą ir negailestingą naikinimo politiką, nukreiptą prieš žydus, sinti ir romus, homoseksualius ir psichinėmis ligomis sirgusius žmones. Be nacių įvykdytų nusikaltimų, ypatingas dėmesys skirtas ir aukštų Reicho pareigūnų, pavyzdžiui, Reinhardo Heydricho, Heinricho Himmlerio arba Rudolfo Dielso, kurie nuo pat 1933-ųjų buvo sistemingo Europos žydų žudymo organizatoriai, karjeroms. Parengta visiškai nauja ekspozicijos dalis, skirta daugybės nusikaltėlių, po 1945-ųjų išsisukusių nuo bausmės, buvimo vietoms.

Lankytojams taip pat pasiūlyta ekskursija su 15 sustojimo vietų – pati teritorija yra pirmasis ir svarbiausias visos parodos eksponatas. Šioje ekskursijoje lankytojams siekiama parodyti ankstesnių pastatų liekanas, o informacinės lentos su nuotraukomis ir iliustracijomis padeda orientuotis teritorijoje ir susipažinti su jos istorija.

Vokietijos vidaus istorijos santrauka

Teritorijoje taip pat yra gestapo kalėjimo, slėptuvės nuo aviacinių bombų ir valgyklos barako pamatai. Vadinamoji ekspozicijos tranšėja atspindi skirtingus naujesniųjų laikų Vokietijos vidaus politikos aspektus – juk visai šalia gestapo centrinės būstinės rūsio sienų buvo pastatyta Berlyno siena, kurios likučius šiandien gali apžiūrėti lankytojai. Taip jiems iš esmės leidžiama suvokti ekstremalias politines nuotaikas ir jų pavojų laisvei, teisėms bei žmoniškumui.

Kasmet sulaukdamas daugiau kaip 500 tūkstančių lankytojų, dokumentacijos centras „Teroro topografija“ yra viena iš labiausiai lankomų atmintinų Vokietijos sostinės vietų. Naujajame centre taip pat įrengta biblioteka, kurioje saugoma 27 tūkstančiai informacinių bylų ir kurioje yra archyvų, seminarų patalpos bei didesnė renginių salė. Be nuolatinės ekspozicijos, centro teritorijoje rengiamos ir laikinos parodos. Nuo rugpjūčio mėnesio tranšėjoje pristatoma žydų fotografo iš Licmanštato (Litzmannstadt, dabar Lodzė) geto nuotraukų, vaizduojančių Berlyno miestą 1933–1945 metais, paroda.