Metodiniai ir didaktiniai principai

Su mokymo tikslais ir turiniu susiję principai

Ankstyvuoju užsienio kalbos mokymo laikotarpiu į vaiką turi būti žiūrima kaip į visumą ir paisoma jo pagrindinių poreikių. Tai reiškia, kad greta intensyvių darbo su nauja kalba ir kultūra fazių mokymo procese turi būti numatyta ir „ramybės“ periodų, skirtų apmąstymui, susikoncentravimui bei motorinių poreikių tenkinimui. Žemiau išvardyti principai susiję su veiksniais, turinčiais įtakos pamokos eigai, tad iš dalies atspindi ankstesnių skyrių mintis. Kiekvieno skyrium paimto principo reikšmė sėkmingam ankstyvajam užsienio kalbos mokymui yra vienodai didelė.
    • Mokymo proceso ašis turi būti vaikas.
    • Auklėtoja ar mokytoja turėtų pažinti individualius fizinius ir sensorinius besimokančio vaiko poreikius, tinkamai į juos atsižvelgti ir ne tik mokyti užsienio kalbos, bet ir stiprinti vaiko emocines, socialines ir motorines kompetencijas.
    • Mokymo tikslai, temos, turinys ir formos turi būti apibrėžtos taip, kad sietųsi su vaiko gyvenimu ir patirtimi. Jos turi turėti kokią nors reikšmę vaiko kasdienybėje ir būti joje pritaikomos.
    • Priklausomai nuo vaiko raidos etapo, o ypač pradinėse mokymosi fazėse, mokymas daugiausia turi vykti remiantis klausymu ir kalbėjimu.
    • Ikimokykliniu laikotarpiu ir pradinėse mokyklos klasėse skaitymas ir rašymas įvedami vėliau ir labai palaipsniui. Recepcija eina prieš produkavimą, supratimas – prieš kalbėjimą, kalbėjimas – prieš rašymą. Reikėtų kiek galima vengti mėginimų analizuoti ir įsisąmoninti struktūras.
    • Kalbos žinios auginamos spiralės formos progresija.
    • Tokios mokymo koncepcijos, kuriose kalbos mokymas glaudžiai siejamas su turinio mokymu, leidžia naudoti atviresnes mokymo formas, pvz., tarpdalykinį mokymą.

      Principai, taikomi interakcijai grupėje

      • Vaikai turi atsižvelgti į individualius kiekvieno mokymo grupės nario pasiekimus ir išmokti su pagarba žiūrėti į vienas kitą.
      • Vaikams turi būti suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl mokymo proceso metu atliekamų užduočių.
      • Vaikai turėtų padėti vienas kitam palengvinti komunikaciją grupėje.

        Pamokos organizavimo principai

        • Užsienio kalbos mokymasis tokio amžiaus vaikų grupėje turi būti orientuotas į žaidimus ir veiklą.
        • Taisykles ir sąsajas besimokantieji turi suvokti per pavyzdžius, imitavimą arba tam tikrais atvejais atrasti patys (indukcinis mokymasis arba mokymasis per atradimą).
        • Norint optimaliai atitikti kuo įvairesnių besimokančiųjų tipų poreikius, visuose pamokos etapuose turėtų būti naudojami skirtingi mokymosi kanalai (multisensorinis/visuminis mokymasis, vykstantis per klausymą, regėjimą, lietimą, uoslę, skaitymą, judėjimą, kalbėjimą, rašymą, piešimą).
        • Mokymo procesą palengvina pavyzdžiai ir iliustracijos; nesudėtingos ir diferencijuotos užduotys skatina supratimą ir taikymą.
        • Dažnai keičiama socialinė mokymosi forma (individualus darbas, darbas poromis, mažoje grupėje, didelėje grupėje) ir mokymo koncepcija (mokymasis etapais, mokomieji scenarijai, projektai) užkerta kelią monotonijai ir skatina susidomėjimą bei koncentraciją.
        • Įvairios metodinės koncepcijos (Total Physical Response, naratyvinė koncepcija ir kt.) turi būti derinamos su nustatytais mokymo tikslais, turiniu ir, kiek leidžia aplinkybės, tarpusavyje.
        • Ankstyvojo kalbos mokymo laikotarpiu vaiko nereikia versti kalbėti; jis turi iš pradžių pasiklausyti, suprasti, suvokti; reaguoti jis pradeda paprastai tik praėjus nemažai laiko, imituodamas atskirus svetimos kalbos žodžius ar integruodamas juos į gimtąja kalba sakomus sakinius.
        • Auklėtoja arba mokytoja, esant galimybėms, turėtų kalbėti tik užsienio kalba, tačiau reikia leisti vaikams suvokti, kad ji supranta ir gimtąją kalbą. Pagrindinis ankstyvojo užsienio kalbos mokymo principas yra šis: užsienio kalbos turi būti kiek įmanoma daugiau, o gimtosios kalbos – ne daugiau nei būtina.
        • Mokymo personalas turėtų tiksliai žinoti, kokios kalbų mokymosi patirties jau turi besimokantieji ir atsižvelgti į individualius daugiakalbystės atvejus bei atskirų vaikų turimas kalbų žinias ir pagal galimybes išnaudoti šiuos išteklius pamokoje. Kai kuriais atvejais vaikams pritaikytos nuorodos į analogiją ar skirtumus lyginant su gimtąja kalba ar kitomis vaikų aplinkoje skambančiomis kalbomis padeda ugdyti vaikų kalbinį sąmoningumą.
        • Mokytoja turėtų iškart reaguoti į kiekvieno besimokančiojo sėkmingą dalyvavimą pamokoje; pozityvus atsiliepimas labai stiprina motyvaciją mokytis.
        • Klaidos yra natūrali augancių kalbos žinių sudėtinė dalis. Į jas turėtų būti reaguojama pateikiant strateginius komentarus. Negalima taisyti klaidų, daromų kalbant, nes šitaip trikdomas žodinio kalbos produkavimo procesas.

          Principai, susiję su mokymo atmosfera ir vieta

          • Pedagogo uždavinys yra pasirūpinti, kad mokymasis vyktų vaikams pritaikytoje aplinkoje, be įtampos ir baimės; mokymosi aplinka turi suteikti mokymuisi reikalingų impulsų ir iššūkių bei skatinti vaikus dalyvauti procese.
          • Esant galimybėms, užsienio kalbos reikėtų mokytis stabilioje ir nesikeičiancioje aplinkoje, pvz., visuomet toje pačioje patalpoje ar tame pačiame mokymosi kampelyje, šitaip užtikrinant, kad aplinka padės vaikams susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį.
          • Mokymosi vieta turi būti įrengta taip, kad reikalingos medžiagos ir prietaisai būtų lengvai pasiekiami ir paprastai valdomi, kad nebūtų trikdomas mokymo procesas, kad nei vaikai, nei pedagogai nebūtų priversti kažką daryti skubotai ir nebūtų jaučiamas mokymo procesui kenkiantis nerimas.
          • Turi būti sukurtos aiškios pamokos struktūros, pvz., suplanuotas laikas, nustatyti tam tikri ritualai ar sedėjimo tvarka, įtvirtinta naudojant užrašus ar atitinkamai susitarus; tokios struktūros tampa rutininėmis ir padeda automatizuoti mokymo procesą bei atitinka vaikams būdingą poreikį tiksliai laikytis nustatytos tvarkos.

            Mokymo medžiagos ir su informacinėmis technologijomis susijusių priemonių naudoj

            • Su informacinėmis technologijomis susijusios priemonės (ypač naujausios) turi būti naudojamos tikslingai, apgalvotai ir ribotą laiką.
            • Naudojant autentišką medžiagą ir priemones (eiliuoti posakiai, dainelės, istorijos, vaikiškos knygelės, demonstracinė medžiaga, televizijos programos, filmai) drauge perteikiamas ir kalbinis, ir kultūrinis turinys.
            • Mokomoji medžiaga turi perteikti ne tik kalbinį ir kultūrinį turinį, bet praktiškai ugdyti tvarų ir tausojantį požiūrį į aplinką.
              Rekomendacija:

              Kalbų dera mokytis neužmirštant darnios ir visapusiškos vaiko raidos. Tuo tikslu, atsižvelgiant į konkrečią mokymo situaciją, turi būti taikomi anksčiau išvardyti metodiniai ir didaktiniai principai.

              Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas

              Medžiaga ir praktiški patarimai mokytojoms