Ankstyvajam užsienio kalbos mokymui pritaikytas mokymo turinys

Mokymo turinio teminė ir kalbinė atranka turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo raidą mokymo psichologijos požiūriu. Mokymo turinys turi atitikti vaiko interesus ir juos plėsti, apeliuoti i vaiko jausmus, skatinti jo aktyvumą, fantaziją ir kūrybiškumą bei teikti vaikui džiaugsmą. Plačiau ...
Rekomendacijos:

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo turinys galėtų apimti toliau nurodytas temas ir tikslingai įvesti šioms temoms pritaikytą žodyną. Turinys turėtų būti pateikiamas atitinkamame komunikaciniame kontekste.

Temos ir situacijos
  • Vaikų kasdienybė ir jos aspektai:
    Vaikas įvairiuose kontekstuose, pvz., aš ir mano šeima, draugai, vaikų darželis ar mokykla, žaidimai, hobiai, sportas, gyvūnai, kelionės, metų laikai, orai, valgiai ir gėrimai, kūnas ir sveikata, rūbai, šventės ir papročiai, aplinkosauga ir tausojantis požiūris į gamtą ir kt.
  • Dalykiniai aspektai:
    Remiantis aukščiau išvardytomis temomis perteikiama nauja patirtis ir žinios apie žmones ir aplinką.
  • Tarpkultūriniai kraštotyriniai aspektai:
    Pasitelkus pavyzdžius atskleidžiamas tos šalies, kurios kalbos mokomasi, kasdienis gyvenimas ir papročiai, jie lyginami su savais.
Žodynas
  • Ankščiau išvardytoms temoms aptarti reikalingas žodynas turėtų būti pritaikytas vaikams ir apimti visas kalbos dalis.
Renkantis tarties ir kalbos struktūrų atžvilgiu naudingą mokymo turinį reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

Tartis
  • Kuo anksčiau reikia pradėti kreipti dėmesį į taisyklingą tartį ir intonaciją.
  • Besimokančiam vaikui reikia padėti įsisąmoninti skirtumus tarp gimtosios ir užsienio kalbos.
  • Mokantis taisyklingai tarti reikėtų naudoti ir klausymo, ir kalbėjimo pratimus.
Kalbos struktūros ir kalbos vartojimas
  • Komunikacinės intencijos turėtų būti išreiškiami paprastomis sintaksinėmis struktūromis (daugiausia pagrindiniais sakiniais), ypač tuomet, kai kalbama apie kalbos produkavimą tiesioginiame žodiniame komunikacijos procese. Į suprasti skirtus tekstus (klausymo ir skaitymo) galima palaipsniui įvesti sudėtingesnes struktūras ir plėsti recepcinius gebėjimus.
  • Paprastų taisyklių ir kai kurių kalbinių dėsningumų atskleidimas ankstyvajame užsienio kalbos mokyme didina mokymosi skaidrumą ir kloja pagrindą būsimai kalbos refleksijai.Tačiau nereikėtų to painioti su gramatikos mokymu. Dėsningumai turi atsiskleisti per turinį ir komunikacines funkcijas. Schematiški pratimai, gramatikos taisyklės ir metakalbinių sąvokų vartojimas neatitinka vaikų nuo keturių iki dešimties metų kognityvinio suvokimo ir nepadeda pasiekti užsibrėžto tikslo – vartoti kalbą komunikacijos procese.
Į ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą turi būti įtraukti ir neverbaliniai bei paraverbaliniai elementai kaip tiesioginės komunikacijos sudėtinė dalis:

Neverbalinės komunikacijos priemonės
  • Komunikacinėse situacijose turi būti naudojami ir žodžius sustiprinantys veiksmai (ką nors parodyti, atkartoti kokį nors judesį), ir atitinkamos neverbalinės, su kūno kalba susijusios bendravimo priemonės (gestai, mimika, laikysena, fizinis ir akių kontaktas). Dėl savo kultūrinės specifikos neverbalinės komunikacijos priemonės gali iš esmės nulemti komunikacijos proceso sėkmingą arba nesėkmingą baigtį.

Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas

Medžiaga ir praktiški patarimai mokytojoms