Vaiko kalbinė raida

Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo rezultatai yra individualūs ir pasiekiami nevienodu greičiu, bet iš principo kalbos mokymosi procesui būdingi tam tikri bendri dėsningumai. Kol kas dar trūksta apibendrintų ir tikslių žinių apie tai, kokie yra vaikų kalbos mokymosi etapai ir fazės. Piaget sukurtas laiptų modelis remiasi gausiais empiriniais tyrimais, tačiau pastaruoju metu jis, kaip ir kiti modeliai, susilaukė nemažai kritikos.

Šiandien neabejojama, kas „žmonės bet kuriuo metu gali išmokti vieną ar kelias naujas kalbas. Tačiau kalbos mokymosi procesų ir smegenų veiklos tyrimų rezultatai duoda pagrindo teigti, kad verta skatinti kuo ankstyvesnį svetimos kalbos mokymąsi. Įrodyta, kad iki šešerių metų amžiaus vaikas gali išmokti kalbėti svetima kalba visiškai be akcento. Sintaksė ir morfologija lengviau perprantamos iki prasidedant paauglystei.“Kita vertus, yra daug daugiau veiksnių, darančių įtaką vaikų mokymosi rezultatų sėkmei. Jiems reiktų priskirti ir pedagogų darbo bei mokomosios medžiagos kokybę, kalbinio kontakto trukmę ir intensyvumą.
Rekomendacijos:
  • Vaikų užsienio kalbos mokymosi procesas yra glaudžiai susijęs su gimtosios kalbos žinių raida ir į tai turėtų būti visuomet atsižvelgiama.
  • Besimokantis užsienio kalbos vaikas turėtų gauti pakankamai galimybių išbandyti naujai išmoktą medžiagą socialinės interakcijos (pvz., bendraudamas su mokytoju ar kitais mokiniais) metu.
  • Kadangi žinoma, jog kalbos mokymosi procesas akivaizdžiai vyksta tam tikromis fazėmis, reikia keisti požiūrį į besimokančiųjų daromas klaidas: klaidos yra raidos procesui būdingi žingsniai, vedantys link siekiamo tikslo, todėl į jas turi būti žiūrima kantriai ir apdairiai, kaip į pateisinamą mokymosi laikotarpio bruožą.
  • Auklėtoja ir/arba kalbos pedagogas klaidas turėtų vertinti kaip svarbius tam tikro kalbos išmokimo etapo rodiklius ir pasinaudoti jomis skatinant tolesnį kalbos mokymąsi.

Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas

Medžiaga ir praktiški patarimai mokytojoms