Užsienio kalbos darbe Viskas priklauso nuo veiklos pobūdžio

Užsienio kalbų žinios tapo dar svarbesnės darbo pasaulyje.
Užsienio kalbų žinios tapo dar svarbesnės darbo pasaulyje. | Nuotr.: dimmu © 123RF

Teigiama, kad šiuolaikiniame darbo pasaulyje užsienio kalbos žinios yra būtinos – tai privaloma gyvenimo aprašymo eilutė. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad situacijos gali būti labai skirtingos, nors geros užsienio kalbos žinios vaidina vis svarbesnį vaidmenį.

Kas šeštam Vokietijos dirbančiajam darbe prireikia profesinių užsienio kalbos žinių, o kas trečiam užtenka tik kalbos pagrindų. Kaip ir anksčiau, anglų kalba vis dar lieka viena dažniausiai reikalaujamų užsienio kalbų profesinėje veikloje. Tokių rezultatų davė dirbančiųjų apklausa, kurią 2006 m. atliko Vokietijos federalinis profesinio rengimo institutas (vok. Bundesinstitut für Berufsbildung – BIBB) ir Federalinė darbo saugos ir darbo medicinos inspekcija (vok. Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin – BAuA).

Anglų kalba vis dar pirmauja tarp užsienio kalbų

Prieš septynerius metus tik dešimt procentų dirbančiųjų nurodė, kad darbe jiems reikia gilesnių žinių nei užsienio kalbos pagrindai. 2012 m. duomenys šiuo metu dar tik vertinami. Tiesa, Anja Hall iš BIBB yra įsitikinusi, kad užsienio kalbų žinios tapo dar svarbesnės: „Viena vertus, profesinis pasaulis įgauna vis ryškesnį tarptautinį pobūdį. Antra vertus, kvalifikuotos darbo jėgos paklausa nuolat auga. Ir kuo aukštesni bendrieji reikalavimai keliami kandidatams į konkrečią darbo vietą, tuo labiau vertinamas ir užsienio kalbų mokėjimas.“ Tik trims procentams visų apklaustųjų, kurių darbe diplomas nebūtinas, prireikia profesinių užsienio kalbos žinių, tuo tarpu 40 proc. žmonių, kurių darbui reikalingas aukštasis išsilavinimas, privalo mokėti ir užsienio kalbą. Remiantis BIBB ir BAuA tyrimais, profesinės užsienio kalbų žinios ypač svarbios dirbant prekybos bendrovėse ar viešbučių ir restoranų versle.

93 proc. visų dirbančiųjų, kuriems darbe reikalinga užsienio kalba, privalo turėti anglų kalbos žinių. Kitų kalbų dažniau prireikia akademinės srities, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojams, socialinių profesijų atstovams ir dirbantiems viešbučiuose ar restoranuose: kas trečias čia kalba prancūziškai, rečiau galima sutikti kalbantį rusiškai, turkiškai, ispaniškai, lenkiškai ar kita kalba.

Užsienio kalbų mokėjimas ne toks svarbus kaip profesinės žinios ar socialiniai gebėjimai

Vokietijos aukštųjų mokyklų absolventų apklausa, kurią atliko HIS-HF institutas (vok. HIS-Institut für Hochschulforschung), patvirtina, kad iš aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių labai dažnai reikalaujama mokėti užsienio kalbą: „Lygiai pusė visų universitetų ir aukštųjų mokyklų absolventų apklausiami nurodė, kad užsienio kalbų žinios yra svarbios arba labai svarbios jų kasdieninėje profesinėje veikloje. Šis rodiklis jau kelerius metus praktiškai nesikeičia“,– teigia HIS-HF atstovas Kolja Briedis. Tiesa, gerokai daugiau apklaustųjų (70–90 proc.) svarbiomis laiko visai kitas kompetencijas, pavyzdžiui, profesines žinias, verslo metodus, socialinius įgūdžius ar saviorganizacinius gebėjimus.

Įvairiose profesinėse srityse užsienio kalbų poreikis labai skiriasi: „Beveik 75 proc. inžinerinių specialybių absolventų ir kone 90 proc. studijavusiųjų gamtos mokslus mano, kad užsienio kalbų žinios vaidina svarbų vaidmenį. Žinoma, taip yra todėl, kad verslas šiais laikais yra tarptautinis užsiėmimas, o daugelis gamtos mokslų absolventų pirmuosius kelerius profesinės veiklos metus praleidžia rašydami disertaciją, t. y. skaitydami knygas užsienio kalbomis ir lankydamiesi tarptautinėse konferencijose.“ Dirbantiems pedagoginį ir ugdomąjį darbą, taip pat socialinės srities, psichologijos ir medicinos darbuotojams užsienio kalbų žinios ne tokios svarbios.

Dialektas vietoj užsienio kalbos

Tai, kokia užsienio kalba reikalinga ir kokios turi būti jos žinios, gali priklausyti tiek nuo bendrųjų konkrečiai darbo vietai keliamų reikalavimų, tiek nuo verslo srities ar įmonės veiklos geografijos. „Jei dirbsite vidutinio dydžio Vokietijos įmonės eksporto skyriuje, kuris palaiko ryšius su Kinija, Pietų Amerika ir JAV, jums greičiausiai prireiks užsienio kalbų žinių. O dirbdami vaistinių tinklo filiale, kuris įsikūręs nedideliame miestelyje, turėsite suprasti vietos dialektą užuot mokėję užsienio kalbą,“– tvirtina Federalinės darbo agentūros (vok. Bundesagentur für Arbeit) Centrinės darbo užsienyje ir kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo tarnybos (vok. Zentrale Auslands- und Fachvermittlung) atstovė Beate Raabe. Atsižvelgdamas į užimtinos pozicijos pobūdį, darbdavys nusprendžia, koks vaidmuo tenka užsienio kalbų mokėjimui palyginti su kitais reikalavimais ir kiek tai svarbu atrenkant kandidatus.

Anot B. Raabe, jis neprivalo laikytis bendrųjų teisinių reikalavimų, tačiau kartais, kai pripažįstamas užsienyje įgytas išsilavinimas, užsienio kalbos žinios yra būtina sąlyga: „Jei žmogus, baigęs mokslus užsienyje, ketina įsidarbinti sveikatos apsaugos srityje, jis turi pateikti dokumentą, įrodantį tam tikro lygio profesinės vokiečių kalbos žinias. Gydytojams privalomas kalbos mokėjimo lygis yra B2, o ligonių slaugytojams – B1 arba B2.“