Kalbų žinios Europos Sąjungoje Tyrimas turėtų paskatinti pažangą

Tyrimo metu 14-oje šalių buvo tikrinamos beveik 54.000 moksleivių žinios.
Tyrimo metu 14-oje šalių buvo tikrinamos beveik 54.000 moksleivių žinios. | Nuotrauka: stockbroker © 123R

14-oje ES šalių pirmą kartą buvo vykdomas tyrimas apie mokinių kalbų žinias. Rezultatus apibendrina Dr. Michaela Perlmann-Balme, kuri Goethe’s institute buvo atsakinga už šį tyrimą ir testo užduotis vokiečių kalba.

Ponia Perlmann-Balme, kokiu tikslu buvo vykdomas pirmasis Europoje tyrimas apie kalbų žinias?

Šis tyrimas apie užsienio kalbų mokėjimą turi nustatyti, kaip rezultatyviai Europos Sąjungos nacionalinėse mokyklų sistemose yra mokoma užsienio kalbų. 14-oje šalių iš viso buvo testuojami beveik 54.000 14-15 metų vaikų, kuriems netrukus turėjo baigtis privalomo mokyklos lankymo laikotarpis.

Šiuo tikslu buvo sudarytas specialus kalbos testas, skirtas pirmiesiems keturiems Bendrųjų Europos kalbų metmenų lygiams, kurių iš viso yra šeši. Be to mokiniams buvo pateikta anketa su klausimais apie jų gyvenimo patirtį. Pavyzdžiui, jų buvo klausiama apie lankytų užsienio kalbos pamokų apimtį. Taip pat buvo klausimų apie jų šeimos socioekonominę situaciją. Pavyzdžiui, kiek knygų turi jų namų ūkis; ar namuose užsienio kalbos turi kokią nors reikšmę. Taip siekta nustatyti, kokie faktoriai gali turėti įtakos sėkmingam kalbų mokymuisi.

Kokių kalbų žinios buvo tikrinamos?

Tikrinamos buvo tų kalbų žinios, kurių tyrime dalyvavusiose šalyse mokoma kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos. Tai anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų bei italų kalbos. Beje, Vokietija dalyvavo tik sudarant testus, bet ne vykdant testavimą. Testas – jį mes tarpusavyje dažnai vadiname „užsienio kalbų PISA“ (vertėjos past.: PISA – tai Tarptautinė moksleivių žinių vertinimo programa) – trunka apie valandą ir buvo atliekamas kompiuteriu. Tikrinami buvo skaitymo, rašymo bei klausymo įgūdžiai.

Šiuo atveju buvo svarbu patikrinti ne pavienių asmenų, bet reprezentatyvaus moksleivių kiekio kompetencijas. Kiekvienoje šalyje buvo patikrintos maždaug 1.500 moksleivių žinios.

Kokie svarbiausi tyrimo rezultatai?

Deja, moksleivių kalbų žinių lygis Europoje nelabai džiugina. Didelė jų dalis per savo mokymosi mokykloje laikotarpį pasiekia tik bazinį užsienio kalbos mokėjimo lygį A1. Tai išties stebina – juk paskutinio Eurobarometro atlikto tyrimo duomenimis net 98 procentai europiečių užsienio kalbų mokėjimą laiko labai svarbiu.

Vos 42 procentai testą atlikusių paauglių mokydamiesi pirmosios užsienio kalbos pasiekė savarankiško vartotojo B1 lygį. Antrosios užsienio kalbos rezultatai dar prastesni – čia B1 lygiu kalbą moka tik 25 procentai mokinių. 14 procentų pagal pirmosios užsienio kalbos testo rezultatus nesiekia net „Elementaraus kalbos vartojimo lygmens“, taigi jų žinios atitinka tik A1 lygį. Pagal antrosios užsienio kalbos rezultatus tokių mokinių buvo 20 procentų.

Kas bus daroma su šiais rezultatais?

Tyrimu taip pat siekta nustatyti, kuriais atvejais užsienio kalbų pamokų rezultatai yra ypač geri. Dabar pirmą kartą turime konkrečius duomenis apie tai. Toliau sieksime suprasti, ką reikia daryti, norint pagerinti pamokų kokybę, kur semtis gerų idėjų ir rasti atspirties taškų.Tyrime dalyvavusios šalys gavo visus duomenis apie rezultatus jų šalyje. Dabar jos gali pačios analizuoti šią informaciją ir padaryti atitinkamas išvadas. Po PISA tyrimo mes matėme, kad griežti vertinimai gali išjudinti vyriausybes.

Kurioje šalyje mokiniai sėkmingiausiai mokosi užsienio kalbų?

Į šį klausimą nėra taip lengva atsakyti. Tyrimo rezultatai pateikia labai diferencijuotą vaizdą. Švedams, pavyzdžiui, geriausiai sekasi mokytis anglų kalbos. Tačiau įdomu tai, kad šis faktas nesuponuoja to, jog švedams apskritai gerai sekasi mokytis kalbų. Pavyzdžiui, jų antrosios užsienio kalbos – ispanų – žinios pasirodė tikrai prastos.

Ar tyrimas parodė, kas daro mokymosi procesą rezultatyvesnį?

Taip, iš dalies parodė. Labai svarbus dalykas yra mokinių motyvacija. Tyrimas atskleidė, kad tie mokiniai, kurie kalbų mokymąsi laiko naudingu dalyku, geriau įsisavina užsienio kalbą. Šiuo atveju svarbu ir tai, ar mokinių tėvai vartoja užsienio kalbą.Be to, egzistuoja pozityvus ryšys tarp mokymosi sėkmės ir užsienio kalbos vartojimo pamokoje: jei mokytojai dažniausiai pamoką veda užsienio kalba, tai veikia mokymosi procesą teigiamai.

Ar svarbu yra tai, kada pradedama mokytis užsienio kalbos?

Taip. Tyrimas parodė, kad tų mokinių, kurie anksčiau pradėjo mokytis užsienio kalbos, testo rezultatai buvo geresni. Taip pat buvo galima įrodyti, kad kelių užsienio kalbų mokymasis vienu metu turi pozityvų efektą. Mokiniai, kurie mokėsi dviejų ar trijų kalbų, dažniausiai pasiekdavo geresnius rezultatus. Ypatingai gerai testą sprendė tie vaikai, kurie mokėsi dar ir lotynų kalbos. Tai reiškia: taip pat ir senos kalbos mokymasis padeda.

Ar planuojami tolesni tyrimai?

Taip, šis tyrimas turi būti reguliariai kartojamas. Kas ketverius metus turi būti tikrinama, kaip vystosi kalbų kompetencijos Europoje, ir kaip jos, tikėkimės, žymiai gerėja.