Elektroninė leidyba „E. knyga užkariauja miegamąjį“

2012 m. e. knygos sudarė 9,5 proc. Vokietijos leidyklų apyvartos. Duodamas interviu portalui goethe.de, Vokietijos knygų prekybos biržų asociacijos Elektroninės leidybos darbo grupės vadovas Steffenas Meieris komentuoja e. knygų rinkos augimo tendencijas.

Pone Meieri, Vokietijoje jau praėjo tie laikai, kai e. knyga atrodė kiek egzotiškai. Ar ir pas mus prasidėjo e. knygų bumas?

Galbūt reikėtų kalbėti apie dinamišką ir organišką augimą. E. knygų rinka yra techninės įrangos rinka: kad galėtum skaityti e. knygą, būtinas specialus galinis įrenginys (skaityklė). Kuo daugiau skaityklių siūloma įsigyti, tuo didesnė e. knygų paklausa. O didėjanti paklausa skatina leidyklas didinti pasiūlą.

Naujausių Vokietijos knygų prekybos biržų asociacijos tyrimų duomenimis, 53 proc. Vokietijos leidyklų siūlo įsigyti e. knygų. 54 proc. naujai leidžiamų knygų turi ir e. versijas. Tai ne itin daug, ar ne?

Steffen Meier Steffen Meier | © privat E. knygos leidykloms reiškia dideles investicijas. Todėl dauguma jų iš pradžių tik stebėjo įvykius. Reikėtų žinoti, kad leidyklų leidžiamos e. knygos nėra gamybos atliekos. Norint išleisti e. knygą būtina pertvarkyti visus gamybos procesus. Techniniu požiūriu vis dar nėra paprasta aptarnauti tiek daug galinių įrenginių. Be to, daugybės sąnaudų reikalauja autorių teisių valdymas ir klientams teikiamos palaikymo paslaugos.

Todėl šiuo atveju galima suprasti, kodėl leidyklos elgiasi atsargiai. Tačiau mūsų tyrimas rodo ir tai, kad 84 proc. leidyklų užsibrėžė tikslą ateityje įžengti į e. knygų rinką.

Nuo kelionių iki supamosios kėdės

Ar žmonės Vokietijoje santūresni e. knygų atžvilgiu nei kitose šalyse?

Nebūtinai. Vokietija dažnai lyginama su JAV, kur e. knygų rinka vystosi tikrai labai dinamiškai. Tiesa, toks palyginimas nėra visiškai tinkamas. Vokietijoje veikia tankus knygynų tinklas, todėl jos gyventojai gerai aprūpinami knygomis. Taigi nėra poreikio leisti elektronines knygas vien todėl, kad spausdintines galima įsigyti ne taip greitai.

Be to, elektroninės knygos JAV dažnai būna 50 proc. pigesnės už spausdintines. Vokietijoje nėra tokio ryškaus finansinio stimulo. Čia e. knygų kainos maždaug 20 proc. mažesnės už spausdintinių leidinių kainas knygynuose. Be to, jų kainos fiksuotos, todėl e. knygos visur kainuoja tiek pat.

Kaip Vokietijos vartotojai šiandien naudojasi e. knygomis?

Tipinės naudojimo situacijos iš pradžių buvo susijusios su judėjimu: e. knygos buvo skaitomos, pavyzdžiui, keliaujant ar prireikus laukti kelionės metu. Anksčiau buvusi tik technikos žaisliukas, skirtas keliaujančiam žmogui, e. knyga dabar pamažu įžengia į klasikinę skaitymo sritį, užkariaudama miegamąjį, sofą ar balkoną. O tai reiškia, kad e. knyga ir klasikinė spausdintinė knyga vis dažniau laikomos lygiavertėmis.

Materialus produktas ar atitenkanti naudojimo teisė?

Kokių išlygų turi pirkėjai e. knygų atžvilgiu?

Principinės išlygos yra siejamos su tradiciniu skaitymo būdu, galimybe lytėti knygą. Yra skirtumas, ar žmogus, sumokėjęs 29,90 euro, laiko rankose spausdintinę knygą, ar už truputį mažesnę kainą įsigyja duomenų failą ir, tiesą sakant, tik teisę juo naudotis. Manau, kad toks požiūris pasikeis dar negreit. Juolab, kad vaikai ir paaugliai mokykloje dar ir šiandien naudojasi tik spausdintinėmis knygomis.

Be to, e. knygos skaitymas daugeliui žmonių reiškia, kad jie privalės mesti iššūkį technikai. Naudotis net ir paprasčiausiu skaitymo įtaisu visgi yra sudėtingiau negu skaityti knygą. Be to, esama dar ir kitokių apribojimų: e. knygos negalima taip paprastai kam nors paskolinti ar padovanoti. Taip pat lieka neaišku, ar pakeitus vieną tiekėjo platformą kita, pavyks perskaityti seniau pirktas e. knygas.

Vis dėlto aš manau, kad ateityje mums teks kurti naujus standartus. Ir galbūt ne kita, o dar vėlesnė skaitytojų karta jau nebejaus realaus naudojimo skirtumo.

Ar ateityje e. knyga išstums spausdintines knygas?

Spausdintinė knyga dėl amatinių ypatybių bent kurį laiką ir toliau vaidins savo vaidmenį – pirmiausia ten, kur svarbus lytėjimas, atitinkamas apipavidalinimas, graži poligrafija ir pan. Kitose srityse – pavyzdžiui, kišeninių knygų ar beletristikos leidyboje – nusvers tie pranašumai, kurie būdingi skaitmeninei medijai.

Jau šiandien aiškiai matome, kad spausdintinė knyga tam tikrą rinkos dalį visgi užleidžia skaitmeninei knygai. Šiuo metu leidykloms iškyla svarbiausias klausimas – kaip elgtis tokioje situacijoje arba kaip aprūpinti skaitmeninę rinką.