E. knygos ir bibliotekos Ar tai sėkmės istorija?

Franku Simonu-Ritzu
Franku Simonu-Ritzu | © Leo Pompinon

Vokietijos bibliotekos skolina skaitytojams vis daugiau e. knygų. Ši tendencija aptariama Vokietijos bibliotekų asociacijos (Deutscher Bibliothekverband – DBV) prezidento Franko Simono-Ritzo interviu portalui goethe.de.

Pone Simonai-Ritzai, 2012 m. beveik 600 viešųjų bibliotekų per svarbiausią knygų skolinimosi internetu sistemą „Onleihe“ paskolino skaitytojams 600 tūkst. knygų visoje Vokietijoje; iš viso jos buvo išduotos daugiau nei 2,5 mln. kartų. 2009 m. skaitmeninių knygų fondą sudarė vos 200 tūkst. tomų, ir juos skaitytojai skolinosi 250 tūkst. kartų. Taigi bibliotekose atsiranda vis daugiau e. knygų. Kaip vertinate tokią teigiamą tendenciją?

Ši tema aktuali ne vien bibliotekoms. Esminis klausimas – ar pavyks e. knygai, kaip naujai medijai ir naujai duomenų laikmenai, užimti svarbią vietą kultūros srityje?

Pavyzdžiui, JAV e. knygos kur kas labiau paplitusios nei Vokietijoje: 2012 m. jos sudarė apie 2,4 proc. visos knygų apyvartos, tuo tarpu dar prieš metus šis skaičius siekė vos 0,8 proc.

Panašu, kad augimo tendencija išliks ir ateityje, todėl e. knyga, kaip medija ir kaip duomenų laikmena, vaidins vis svarbesnį vaidmenį. Ši tendencija būdinga ir bibliotekoms, kuriose e. knygos jau priskiriamos įprastinei pasiūlai ir yra labai paklausios.

Analoginio pasaulio imitacija

Išsiaiškinkime: kokiu būdu bibliotekos skolina e. knygas?

Skolindamasis e. knygą iš bibliotekos lankytojas tarsi susiduria su analoginio pasaulio įvykių imitacija: skolinimosi terminas yra ribotas, ir apie tai primena atitinkamas datos spaudas.

Paprastai biblioteka skolina e. knygas dviem savaitėms – šiam laikotarpiui bibliotekos lankytojas įgyja teisę naudotis e. leidiniu, t. y. jam suteikiama prieiga prie išorinio serverio, iš kurio galima parsisiųsdinti e. knygą į bet kokį įrenginį.

Dauguma bibliotekų bendradarbiauja su bendrove „Divibib“, kuri derasi su leidyklomis dėl e. knygų licencijų ir suteikia jas per sistemą „Onleihe“. Skaitmeniniam dokumentui apsaugoti naudojama skaitmeninio teisių valdymo (angl. „digital rights management“) technologija, kuria užkertamas kelias neteisėtam dokumento platinimui.

Ar e. knygos turi pranašumų palyginti su spausdintinėmis knygomis?

Diskutuodami apie e. knygas turime nepamiršti, kad visiškai nesvarbu, ar knyga išspausdinta popieriuje ir įrišta. Juk pati knyga nėra kažkas materialaus. Tai turinys, o ne vien popieriaus lapai. E. knygomis visai nesiekiama suduoti mirtino smūgio spausdintiniams leidiniams: tai tiesiog nauja, skaitmeninė leidinio forma, o gerų ir blogų knygų bus visais laikais. Ar jos spausdinamos, ar platinamos skaitmeniniu būdu, tėra antraeilis dalykas. E. knyga nekelia visiškai jokio pavojaus spausdintinei knygai.

Pavojus švietėjiškai misijai

Ar komercinės leidinių skolinimo paslaugos reiškia konkurenciją viešosioms bibliotekoms?

Šiuo metu komercines leidinių skolinimo paslaugas teikia keturi subjektai. Jų veikla grindžiama nuostata, kad e. knygų atveju pirmenybė jau nebūtinai teikiama pirkimui. Juk skaitytojas gali ir nenorėti, kad e. knyga visam laikui būtų išsaugota jo planšetiniame kompiuteryje, galbūt kai kurioms knygoms jam užteks ir terminuoto leidimo naudotis.

Komercinio leidinių skolinimo modelis, žinoma, šiek tiek primena bibliotekas. Tačiau yra ir milžiniškas skirtumas: bibliotekos vykdo viešą misiją – suteikia plačiajai visuomenei prieigą prie informacijos, žinių ir pramogų, neatsižvelgdamos į socialinę padėtį ir gaunamas pajamas. Šiuo metu yra tik kelios leidyklos, kurios nesuteikia bibliotekoms licencijų e. knygoms. Tačiau tai verčia suabejoti švietėjiška bibliotekų misija.

Bibliotekos skatina daugiau skaityti

Leidėjai baiminasi, kad knygų apyvarta gali smukti, jei bibliotekos pradės skolinti e. knygas ir taip galbūt paskatins skaitytoją nepirkti spausdintinės ar e. knygos. Ar tokia baimė pagrįsta?

Man susidaro įspūdis, kad kultūrinėje diskusijoje „Knyga ar e. knyga?“ knygų skolinimasis iš bibliotekos yra šalutinė tema. Galiu galvą guldyti: leidyklos nežlugs dėl to, kad bibliotekose bus galima pasiskolinti e. knygų.

Dabartiniai mūsų svarstymai primena 7-ojo deš. diskusiją apie knygų skolinimąsi iš viešųjų bibliotekų. Tuomet buvo galvojama, kad tai sužlugdys visą leidybos pramonę, juk niekas nepirks knygos, kurią galima pasiskolinti. Tačiau taip neatsitiko. Priešingai – bibliotekos skatina žmones daugiau skaityti, o tam perkamos mėgstamiausios knygos.

Bet kokiu atveju bibliotekoms tapo aišku, kad jos gali būti modernios ir šiuolaikiškos tik tuo atveju, jei užtikrins skaitytojams taip pat ir skaitmeninių medijų pasiūlą. Priešingu atveju jos veikiau primins knygų muges.

Būtinas teisinis reglamentavimas?

Kokią matote diskusijų su leidyklomis baigtį?

Po 7-ojo deš. diskusijų pakeitus autorių teisių įstatymą bibliotekoms buvo suteikta teisė įsigyti kiekvieną Vokietijoje išleistą knygą ir pasiūlyti ją savo skaitytojams. Tuo pat metu buvo įvestos bibliotekų tantjemos, mokamos autorių teisių gynimo asociacijoms ir skirtos galimiems autorių finansiniams nuostoliams atlyginti. Bijau, kad artimiausiu metu nepasiekus privalomo bibliotekų ir leidyklų susitarimo dėl licencijavimo teisės, nebeliks kito kelio, kaip teisinis reglamentavimas.

Šiuo atveju Vokietijos bibliotekų asociacija siūlo įvesti e. knygų tantjemas, kuriomis siekiama kompensuoti bibliotekoms suteiktą privilegiją skolinti e. leidinius taikant papildomą mokestį.

Jūsų reziumė: Ar e. knygos ir bibliotekos – tai sėkmės istorija?

Esu įsitikinęs, kad e. knygos ir bibliotekos tikrai bus sėkmės istorija, kadangi šiuolaikinėje bibliotekoje elektroninės medijos tampa vis svarbesnės.