Muzikinis lavinimas Nuo 0 metų amžiaus

Prieš kai kuriuos koncertus Dortmundo koncertų rūmuose „Konzerthaus Dortmund“ pagal programą „Jekiz-Programm“ rengiami specialūs įvadai.
Prieš kai kuriuos koncertus Dortmundo koncertų rūmuose „Konzerthaus Dortmund“ pagal programą „Jekiz-Programm“ rengiami specialūs įvadai. | Nuotr.: Konzerthaus Dortmund / Petra Coddington

Švietimo programos: jau apie dešimtmetį Vokietijoje sunku būtų rasti koncertinę įstaigą, kuri į savo programą nebūtų įtraukusi muzikiniam jaunosios kartos ugdymui skirtų renginių. Visų jų tikslai panašūs, tačiau pasirinkti keliai – skirtingi.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip rūpinamasi pirmiausiai augančia publika. Tačiau ar iš tiesų organizatoriams ramybės neduoda vien tik rūpestis rytdienos koncertų lankytojais? Aišku, kad organizatoriams rūpi ne tik tai – juk ne mažiau svarbu yra pažadinti džiaugsmą muzika šiandien ir dabar. Pastarųjų metų pasikeitimai išties stebina. Bendri „koncertai vaikams ir jaunimui“ bent kas mėnesį buvo rengiami ir anksčiau, tačiau pastarąjį dešimtmetį įvairios muzikinės edukacijos programos pradėjo dygti kaip grybai po lietaus. Rüdigeris Beermannas iš Baden Badeno operos teatro „Festspielhaus Baden-Baden“ pabrėžia, kad „tik pastaraisiais metais tam tikrų neurologinių tyrimų dėka atsirado objektyvių įrodymų apie pozityvų muzikavimo poveikį vaikams. Bet būtent pirmiausiai klasikinės muzikos lieka vis mažiau daugelio šeimų kasdieniniame gyvenime. Daugeliui tėvų muzikuoti kartu su savo vaikais tampa per sudėtinga.“

Tikslas – ilgalaikiškumas

Muzikinis jaunosios kartos ugdymas jau seniai nebėra vertinamas kaip organizatorių „idėja fiks“ ir yra įgavęs platesnį pripažinimą. Vis daugiau koncertinių įstaigų dėl šios priežasties atsisako amžiaus ribojimų. Štai Diuseldorfo koncertų salė ir Frankfurto operos teatras „Alte Oper Frankfurt“ siūlo koncertus žiūrovams nuo „0 metų amžiaus“. „Mes neturime omenyje tik vaikų. Jie juk ateina su savo šeimomis. Mes tikimės, kad toks bendruomeninis išgyvenimas gali motyvuoti ir praplėsti klausytojų akiratį“ , - paaiškina koncertų salės koncertų pedagogė Ariane Stern. Todėl Diuseldorfe sąmoningai yra dirbama su įvairiomis amžiaus grupėmis: „Mes vien amžiaus grupei nuo 0 iki 12 metų siūlome penkis skirtingus koncertų ciklus.“

Visi koncertų organizatoriai tikisi, kad edukacijos programos turės ilgalaikį poveikį. Anot Jano Boeckerio iš Dortmundo koncertų rūmų „Konzerthaus Dortmund“, tai pasiekiama „per aukščiausią kokybę, tęstinumą ir pritraukiant kuo daugiau žmonių“. Kaip pavyzdį reikėtų paminėti Esa-Pekka Salonens parodą – multimedijų instaliaciją „re-rite – Tu esi orkestras!“ (vok. re-rite – Du bist das Orchester! ), kurios metu ir praktikoje buvo galima patirti, kaip veikia orkestras. Šią parodą aplankė beveik 10.000 žmonių – tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus. Bendradarbiavimas su mokyklomis vyksta stengiantis kaip galima labiau prisitaikyti prie jų mokymo plano. Štai viename naujausių mokyklinių projektų dirbama su Albano Bergo opera „Vocekas“, tuo tarpu ruošiantis abitūros egzaminams 2013 m. kaip tik buvo nagrinėjama Georgo Biuchnerio drama „Voicekas“.

Kelne ilgalaikiškumo koncepcija įgyvendinama per intensyvų kontaktą su mokyklomis. „Mūsų pasiūla jau yra tapusi integralia pamokų dalimi“, aiškina Othmaras Gimpelis iš filharmonijos. Muzikai lankosi mokyklose, pristato savo instrumentus ir repertuarą, specialiai ruošia koncertus, kuriuose moksleiviai galėtų dalyvauti kartu. „Moksleiviai kūrybiškai interpretuoja įvairius koncertų turinio aspektus – jie šoka, piešia, filmuoja, kuria muziką ar rašo.“ Temų spektras yra platus. Jis driekiasi nuo „norvegiškų sakmių pasaulio“ per „muziką filmams iš kitos galaktikos“ iki „Afrikos balsų“.

Tuo tarpu Baden Badene bandoma organizuoti ankstyvąjį muzikinį ugdymą ne tik skatinant vaikus pagarbiai klausytis muzikos, bet taip pat ir suteikiant jiems galimybę patiems aktyviai dalyvauti joje. „Pas mus kelias į muziką prasideda ant scenos“, sako Rüdigeris Beermannas. „Vaikai nuo pat pradžios išmoksta pagarbiai bendrauti su menininkais. Jiems patiems dainuojant ir šokant klojami pamatai jų akiračio plėtrai.“ Siekiant, kad šis procesas būtų dar intensyvesnis, šiuo metu statomi milijonus kainuosiantys koncertų rūmai vaikams ir gaminami didesnio formato instrumentai. Pavyzdžiui, tokia didelio formato išilginė fleita sieks beveik du metrus. Tačiau tai nebus tik muziejaus eksponatas. Ją papūtus galima bus išgauti originalius garsus. Tai bus muzikinis išgyvenimas.

Net ir tokie radijo ir televizijos kanalai, kaip „Westdeutscher Rundfunk“, „Südwestrundfunk“ ar „Bayerischer Rundfunk“, suprato, kokį potencialą savyje turi ankstyvasis muzikinis ugdymas ir koks tai atsakingas procesas. Juk šiuo atveju koncentruojamasi ne tik į konkrečią tikslinę grupę – vaikus . Klasikine muzika tikimasi sužavėti ir suaugusiuosius. Žinoma, organizatoriai supranta, kad dėl to į koncertus nepradės automatiškai plūsti lankytojai. Vis dėlto tikimasi, kad šios priemonės atneš tam tikrus pozityvius rezultatus. Kita vertus, taip norima ugdyti žmonių muzikinį išprusimą ilgalaikėje perspektyvoje.

Svarbūs pagalbininkai – finansiniai rėmėjai

Lavinant jaunosios kartos muzikinį išprusimą, vis labiau vertinamas įvairaus pobūdžio partnerių bendradarbiavimas. Jo siekiama kūrybinėje sferoje, organizuojant tiesioginius susitikimus su orkestrų nariais, taip pat remiant jaunuosius talentus, bendradarbiaujant su mokyklomis ir kitomis institucijomis, ar į muzikinę veiklą įtraukiant vaikus ir jaunuolius iš socialinės rizikos grupių. Jau daugelį metų sėkmingai egzistuoja Berlyno filharmonijos orkestro „Berliner Philharmoniker“ edukacijos programa, kuriai pasisekė turėti tokį patikimą ir ištikimą finansinį rėmėją, kaip bankas „Deutsche Bank“. Pastangos rasti privačių finansinių rėmėjų šiais laikais, kai valstybė tokiems reikalams gali skirti vis mažiau lėšų, turėtų tapti vis intensyvesnės.
 
Scenos iš Diuseldorfo koncertų salės „Tonhalle Düsseldorf “ orkestro „U16“, Šaltinis: Tonhalle Düsseldorf / Youtube

Atsakymai į klausimą, kokią savo biudžeto dalį atskiros koncertinės įstaigos skiria jaunosios kartos ugdymui, dažnai būna nelabai konkretūs. Arba nenurodomi jokie skaičiai, arba nurodoma, kad šioms programoms skiriamos lėšos priklauso nuo skirtingų to ar kito sezono aplinkybių ir planų. Kelne nurodoma apie 200.000 eurų suma, kurią „suplanuoja muzikos pedagogų ir vadybininkų komanda“, sako Othmaras Gimpelis. Tačiau kalbant apie muzikos pedagogikos ir vadybos sritį apskritai, suma tampa daug didesnė. Pastaraisiais metais ne tik padidėjo muzikinio darbo su vaikais apimtys bei intensyvumas, bet ir nuolat augo to darbo kokybė. Pirmieji rezultatai jau matomi: klasikinės muzikos pradeda klausytis taip pat ir ta publikos dalis, kuri iki šiol buvo gana kritiškai nusiteikusi jos atžvilgiu. Taigi, pirmieji pasiekimai jau matyti.