Kūrybos pramonės šakos Berlyne Jauni, kūrybingi, atvykę iš įvairių pasaulio šalių

Berlynas, Friedrichstraße
Berlynas, Friedrichstraße | © claudecastor/Fotolia.com

Berlyne gyvena menininkai ir kūrybingi žmonės iš visų pasaulio šalių. Jaunieji verslininkai itin vertina ypatingą sostinės atmosferą: čia žmonės pažįsta vieni kitus, padeda vieni kitiems ir drauge kuria naujas idėjas. Kas slypi už šio Berlyno stereotipo?

Antradieniais įmonėje „Gidsy“ kalbama vokiškai. Bent jau per pietų pertrauką. Kitomis dienomis ši 14 žmonių komanda bendrauja angliškai, nes ją sudaro devynių šalių atstovai. Įmonės steigėjai broliai Edialis ir Florisas Dekkeriai atvyko iš Nyderlandų, kitas steigėjas Philippas Wassibaueris – iš Austrijos, likę darbuotojai – iš Kanados, Airijos, JAV ir Danijos. „Berlynas tuo ir nuostabus, kad čia susirenka daugybė žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių“, – sako Edialis Dekkeris.

Šis 28 metų menininkas gyvena Berlyne kiek daugiau nei ketverius metus. Baigęs naujųjų medijų studijas Amsterdame, jis iškart atvyko į Vokietijos sostinę, iš pradžių kūrė interneto svetaines kitoms įmonėms, o praėjus daugiau nei metams įsteigė bendrovę „Gidsy“. Naudodamiesi „Gidsy“ tinklalapiu, klientai gali užsiregistruoti į praktinius seminarus, vakarienes ar nuotykių turus, vykstančius visame pasaulyje: gatvės meno kursus, alternatyvias miesto ekskursijas ar 10 dienų trukmės keliones po Peru, kurias organizuoja vietos gyventojai. Edialio Dekkerio teigimu, įmonė veikia gerai, turi nemažai klientų Berlyne ir kitose Vokietijos vietovėse, nors tikslus klientų skaičius ir neatskleidžiamas.

Berlynas magiškai traukia menininkus ir kūrybingus žmones

Į klausimą, kodėl būtent Berlynas buvo pasirinktas verslui pradėti, Edialis Dekkeris atsako taip: „Tai tiesiog be galo nuostabus miestas, čia daug žmonių, užsiimančių įdomiais dalykais...“ Jaunieji verslininkai nuolat sugalvodavo naujų idėjų ir imdavosi verslo, norėdami jas įgyvendinti: „Iš kitų galima daug ko pasimokyti, taip atsiranda ir tinkamų patarėjų, ir investuotojų.“
 
Berlynas, UNESCO dizaino miestas

Daugelis žavisi ypatinga miesto atmosfera, kuria taip mėgaujasi kūrybingi žmonės. Kaip aiškina Ingrid Walther, vadovaujanti Berlyno senato Ekonomikos, technologijų ir tyrimų departamento Komunikacijos, medijų ir kultūros ekonomikos skyriui, ypatingam Berlyno, kaip ir kitų didmiesčių, žavesiui jau labai seniai negali atsispirti kultūros atstovai ir kūrybingi žmonės. Ir taip daugiau nei 150 metų, kadangi miesto veidą nuolat keitė istorija: XVIII–XIX a. industrializacija, auksinis 3-asis dešimtmetis, nacionalsocializmas ir Antrasis pasaulinis karas, kai didžioji miesto dalis virto griuvėsiais. „Pokario epochos liguistumas pritraukė į miestą daugybę menininkų, – teigia Ingrid Walther. – Po to reikalai pajudėjo ir atsirado šis tas naujo. Šis procesas tęsiasi iki mūsų dienų.“

Laisvai samdomų darbuotojų ir smulkių verslininkų rėmimo programos

Kūrybingi žmonės ir kultūros atstovai – svarbi Berlyno reklamos dalis, kurios poveikis peržengia sostinės ribas. Laisvai samdomiems darbuotojams ir smulkiems verslininkams remti sukurta nemažai programų, iš viso 20 mln. eurų paramos lėšų skirta įmonei „Cluster Informationstechnologie, Medien, Kreativwirtschaft“ („Informacinių technologijų, medijų ir kūrybos pramonės klasteris“). Dar du milijonai eurų skirti projektui „Projekt Zukunft“ („Ateities projektas“), kuriuo siekiama padėti kūrybingiems žmonėms susiburti į tinklą.

Miestas norėtų ir toliau vykdyti paramos strategiją, daugiausia dėmesio skirdamas tam, kad kūrybingi žmonės užmegztų glaudesnius ryšius su tradicinėmis pramonės šakomis, pvz., automobilių pramone, ir atrastų naujas rinkas už Berlyno ribų.

Tinkluose gimsta naujos idėjos

Kultūros ir kūrybos pasaulis apima įvairių sričių atstovus: menininkus, žaidimų kūrėjus, muzikus, dizainerius, kino kūrėjus. Retkarčiais atsitinka taip, kad tradicinės pramonės šakos leidžiasi ieškoti inovacinių nuotykių. Kaip, pavyzdžiui, leidykla „Das wilde Dutzend“ („Laukinis tuzinas“), kurios tikslas – jos pačios teigimu – „perkelti į šiuolaikinį pasaulį literatūros ir kultūros istorijos paslaptis bei mistiką.“ O tai jau visa istorija. Kadangi, kaip tvirtina viena iš leidyklos steigėjų Dorothea Martin, už jų stovi slaptoji draugija, t. y. ložė: „Norite tikėkite, norite – ne, bet tai 13 nežinomų žmonių grupė, ištisus šimtmečius rinkusi šiandien skelbiamas istorijas.“

Kartą per metus leidykla išleidžia vieną knygą. Pavyzdžiui, 2012 m. viduryje pasirodė knyga „Wer kann für böse Träume – The Secret Grimm Files“ („Kas kaltas dėl blogų sapnų – Slaptosios brolių Grimmų bylos“), kurioje skelbiami tekstai ir medžiaga apie brolių Grimmų pasakas. Nors knyga gyvena savarankišką gyvenimą, tačiau su ja siejama gausybė skaitytojams skirtų renginių ir istorijų. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ yra sukurta grupė, kurios nariai gali skaityti Adelės, slaptosios draugijos pavedimu ieškančios naujų tekstų, parašytas istorijas. Savo nuotykius Adelė pasakoja ir „Twitter“ tinkle, o leidykla siūlo vaikams žaidimų ir praktinių seminarų, kurie susiję su brolių Grimmų pasakomis: „Šiuo metu mes jau turime stiprią gerbėjų bendruomenę, – sako Dorothea Martin, kuri pirmiausia orientuojasi į Berlyną. – Labai daug kas priklauso nuo žmonių mainų.“

Tačiau leidybos verslas yra tik viena iš šios įmonės veiklos sričių. D. Martin rengia ir transmedijų pasakojimo (angl. „transmedia storytelling“) koncepcijas: tuo pat metu, kai išleidžiama knyga, gali pasirodyti ir taikomoji programėlė, kuria naudodamasis skaitytojas turi galimybę daugiau sužinoti apie knygos personažus, arba internetinis žaidimas gali padėti įmonei rasti potencialių darbuotojų. Tarp D. Martin klientų – daugybė pramogų verslo kompanijų, todėl visai įmanoma, kad tokios istorijos bus pritaikytos verslo konsultacijoms ar bankininkystei.

Erdvė kūrybinėms idėjoms

Berlyne ši idėja veikia puikiai, kadangi žmonės iš įvairių pramonės šakų čia greitai užmezga ryšį vieni su kitais: „Čia daug žaidimų kūrėjų, IT specialistų, kino menininkų, socialinių medijų ekspertų ir leidėjų, – aiškina Dorothea Martin. – Sutelkus į visumą visų šių žmonių žinias, ir gimsta tokios idėjos kaip transmedijų pasakojimas.“ Naujų kontaktų paieška – tai įprastinis tokio miesto kaip Berlynas darbotvarkės klausimas. „Esama vietų, kur žmonės gali kelioms dienoms išsinuomoti biurą ir pasikeisti patirtimi, beveik kiekvieną savaitę rengiamos konferencijos ir tinklų dalyvių susitikimai.“ Tai pritraukia žmones iš visų pasaulio kampelių. „Kūrybinės idėjos čia tiesiog suranda savo erdvę.“

Ar už Berlyno ribų Vokietijos kultūros pramonė yra tokia pat kūrybinga, galima įvertinti per metinę konferenciją „Federalinės Vyriausybės kultūros ir kūrybos pramonės iniciatyva“. Jos rengėjai iš kiekvienos federalinės žemės išrenka po vieną puikią iniciatyvą ir skiria jai „Judėjimo jutiklio“ (vok. „Bewegungsmelder“) apdovanojimą. Kur? Žinoma, Berlyne!