Garantuotai generuota Mada meno ir technologijų sankirtoje

Atsitiktiniai marškinėliai, Kathrin Passig
Atsitiktiniai marškinėliai | Nuotr.: Katrin Passig

Estetinių standartų Google sukurtiems išmaniesiems akiniams „Glass“ paieškos laikais dizaineriai demonstruoja, kokios vaisingos gali būti meno, technologijų ir mados sąsajos, jeigu technologinė pusė tarnauja konceptualios idėjos įgyvendinimui.

Nekontroliavo

Marškinėliai 31477980, Kathrin Passig Marškinėliai 31477980, Kathrin Passig | © 2013 m. kovo pradžioje į laikraščių pirmuosius puslapius pateko pavadinimas Solid Gold Bomb. Kadaise tai buvo Australijos mados prekės ženklas, dar prieš keletą metų jų produkcija buvo gaminama Diuseldorfe, vėliau Metzingene, o šiuo metu kompanija yra įsikūrusi Masačiūsetso valstijoje. Internetinės prekybos tinkle amazon ji pardavinėjo marškinėlius, kurie sukėlė masinę pasipiktinimo bangą, išplitusią per Twitterio ir Facebooko socialinius tinklus. Visuotinis nepasitenkinimas kilo neva dėl kompiuterio programos, kuri pusiau automatiškai iš žodyno parinkdavo ir sugeneruodavo ant marškinėlių spausdinamus šūkius, raginančius žudyti ar prievartauti. Užrašų niekas nekontroliuodavo.

41 121 250 000 000 motyvų

Trikoton katalogas, 2011 Trikoton katalogas, 2011 | Nuotr.: Marie Jakob Berlyne gyvenanti žurnalistė ir rašytoja Kathrin Passig, garsi ne tik todėl, kad 2006 m. laimėjo garsiausią Vokietijos literatūrinį konkursą ir gavo Ingeborg Bachmann vardo premiją, bet žinoma ir kaip viena iš Berlyno kūrybinio tinklo Zentrale Intelligenz Agentur steigėjų, tokiems netikėtumams iš anksto užkirto kelią. Kad jos siūlomų „Atsitiktinumo marškinėlių“ neištiktų panašus likimas, ant parduodamų gaminių ji spaudžia tik tekstus, kuriuos sukūrė jos pažįstami rašytojai – arba ji pati. Marškinėliai su atsitiktinai parinktais užrašais reklamuojami šūkiu „Pirk juos dabar! Daugiau tokių nebus!“ Interneto parduotuvė Spreadshirt turi milžinišką šriftų, raštų, paveikslėlių ir trumpų tekstukų duomenų bazę, iš kurios kompiuterio programa parenka motyvus, kurių kombinacija kiekvieną kartą yra unikali. Pasak Kathrin Passig, „grubiai skaičiuojant“, jie gali pateikti maždaug 41.121.250.000.000 motyvų.

Skaitome žinias

Šalikas „The Paul Auster Edition“ Šalikas „The Paul Auster Edition“ | Nuotr.: Trevor Good Passig įgyvendinama koncepcija gerai iliustruoja šiuolaikinę tendenciją sieti meną, madą ir technologijas. Technologija pati savaime nėra aprangos dalis, nešiojant rūbą ji tiesiogiai nesąveikauja su audiniu. Tačiau ji taikoma gamybos procese ir palieka ant rūbo savo pėdsaką, paprastai išreikštą labai charakteringu motyvu ar raštu. Pavyzdžiui, Berlyno drabužių prekės ženklas Trikoton pritaikė interaktyvius gamybos metodus ir pernai labai sėkmingai pasirodė generatyvinio mados dizaino srityje. Šį prekės ženklą 2010 m. sukūrė mados dizainerė Magdalen Kohler, gamybos technologė Hanna Wiesener ir interaktyviojo dizaino menininkas Hannes Nützmannas. Trikoton klientas prekės ženklo puslapyje gali įsirašyti savo skaitomas žinias ar sudainuoti dainą ir skaitmeninis šių įrašų pavidalas pavirs kokio nors rūbo raštais, tokiu būdu suteikdamas jam asmeniškų bruožų. Prekės ženklo partneriai – vietiniai smulkūs tekstilės gamintojai bei menininkai. Dizaineriai savo darbą apibūdina kaip „ypatingą tradicinių amatų ir aukštųjų technologijų derinį“.

Užčiuopti pulsą

Alba Prat Alba Prat | Nuotr.: Alex Waespi Panašiu generatyviniu principu remiasi ir projektas TK 730 (2011), kuriame dalyvauja keturi Nyderlanduose dirbantys dizaino kūrėjai, tarp jų ir vokietė Anja Hertenberger. Čia audinio raštą generuoja ne balsas, o tekstas, renkamas rašomosios mašinėlės klaviatūra. Mašinėlė taip pat perdaryta laikantis estetinių principų. Pati būdama (meno) objektas ji skatiną geresnį jutiminį produkto ir projekto įsisąmoninimą. Iš Barselonos kilusios ir Berlyne gyvenančios jaunos dizainerės Albos Prat kolekcija „syn chron“ grindžiama minimalistiniu principu. Remdamasi menininko Carsteno Nicolai to paties pavadinimo sinestezija pagrįsta instaliacija, Prat užfiksavo savo pulsą ramybės būklėje bei po fizinės veiklos ir iš abiejų dažnių sukūrė raudonus bei mėlynus raštus. Už šios idėjos įgyvendinimą ji nusipelnė publikos premijos kompanijos H&M 2013 metų Dizaino apdovanojimuose. Jos kolekcija stačiai per vieną naktį tapo interneto dienoraščiuose dažniausiai aptariamu generatyvinio mados dizaino pavyzdžiu.

DADAgear DADAgear | Nuotr.: Ebru Kurbak, © DADAgear, 2008 Kiek kitokiu principu remiasi DADAgear komandos idėja – komunikacija per tekstilę, kuriama žaismingai įtraukiant į procesą daug dalyvių. Hamburge gimusi medijų menininkė Anika Hirt, šiuo metu Miunchene gyvenantis dizaineris Onuras Sönmezas iš Izmiro ir italas menininkas Mauro’as Arrighis šiuo projektu gamyboje įgyvendina atsitiktinumo principus, būdingus XX a. pradžios DADA judėjimui.

DADAgear DADAgear | Nuotr.: Onur Sönmez, © DADAgear, 2008 Vykstant DADAgear kūrybiniam procesui, kuris įvardijamas kaip „technologinis projektas, happeningas ir elektroninė-generatyvinė poetinė priemonė“, dalyviai kuria savotišką poetinį „slam’ą“, kaip įrankiu naudodamiesi savo bliuzonais su kapišonu. Spaudimo sensoriai ir Bluetooth technologija susiejama su garsų bei įrašytų žodžių duomenų baze.

Erdvėje nuskambantis literatūrinis tekstas tampa tuo sudėtingesnis, kuo daugiau dalyvių susiliečia tarpusavyje – savotiška „Atsitiktinumo marškinėlių” versija 2.0.