Automobilių dizaino istorija Mylimiausias vokiečių žaisliukas

„Audi 100 Coupé S“
„Audi 100 Coupé S“ | Nuotr.: „Audi“ archyvo

Tipinis dizainas ir klasikiniai automobiliai: dizaineris ir publicistas Berndas Polsteris apie automobilių dizaino istoriją.

Pone Polsteri, ką galima vadinti automobilių dizaino klasika?

Apibrėžtis čia visai nereikalinga. Kad ir kaip būtų keista, bet šiuo klausimu visi vieningai sutaria. Jei mums kažkas patinka, nebūtina nieko aiškinti. Pačioje dizaino olimpo viršūnėje puikuojasi 1955 m. „Citroën DS 19“. Po jo rikiuojasi „Austin Mini“, „Fiat 500“, „Jaguar Type E“ ir „Porsche 911“. Sunku nepastebėti, kad visi šie puikūs klasikiniai automobiliai atsirado dar 6-ajame ir 7-ajame deš. Tai negali būti atsitiktinumas. Be to, keista, kad net ir mūsų laikais šiuos mašinų modelius žino kone kiekvienas, nors niekas nebeprisimena, kas buvo jų dizaineris.

Koks vaidmuo tenka dizaineriui?

Šie automobiliai juk nenukrito iš dangaus. Jiems sukurti reikėjo puikių specialistų. Šiandien tai greičiausiai būtų vadinama „kūrybos pramone“ (angl. „creative industry“), o anksčiau tai buvo tiesiog žmonės, atsidūrę tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Tarp jų buvo stebėtinai nemažai emigrantų, kitaip tariant, dizainerių migrantų, iš kurių išsiskyrė vienas tikrai svarbus dizaineris, daugeliui taip ir likęs nežinomas. Tai staliaus ir kėbulininko amato mokęsis prancūzas Paulis Bracqas, kuris, atlikdamas karinę tarnybą Prancūzijos armijoje Švarcvalde, vieną laisvadienį atvyko į „Mercedes“ kompaniją Štutgarte. Čia pradėjęs savo karjerą, 7-ajame deš. jis suprojektavo mersedeso modelius „Mercedes 600“, Mercedes 230 SL“ ir ekstremalų sportinį automobilį C 111. Tai buvo tikros legendos ant ratų. Vėliau P. Bracqas, puikiai piešti mokėjęs utopistas, perėjo į BMW koncerną. Čia jis buvo pirmasis užsienietis, atsakingas už „stilistiką“ – tokiu pavadinimu koncerne iki pat 9-ojo deš. dirbo visas skyrius, tuo tarpu pats P. Bracqas vadino save carrossier. Labai svarbūs buvo ir visi italų „skardos genijai“. Kadaise dailininkai iš Italijos būdavo kviečiami į visos Europos kunigaikščių dvarus, o vėlesniais laikais carrozzieris iš Turino ir Milano buvo laukiami viso pasaulio automobilių kompanijose. Vienas paskutinių šios gildijos atstovų, dirbęs kone visų markių automobilių gamintojams, buvo Giorgio Giugiaro. Jis labiausiai išgarsėjo, suprojektavęs „Golfą“ ir taip išgelbėjęs VW koncerną nuo žlugimo. G. Giugiaro iš prigimties buvo menininkas.

Žodžiu, tai „žmogus iš šono“. Ar dar daug tokių buvo?

Taip, nemažai. Pavyzdžiui, italas Flaminio Bertoni, sukūręs „Citroën“ modelius DS 19 ir mažylį 2CV, buvo skulptorius. Tuo metu dar niekas neturėjo kompiuterių. Automobilį reikėjo įsivaizduoti kaip skulptūrą, ir skulptoriui tai, žinoma, pavykdavo. Kitas garsus „žmogus iš šono“ buvo Alexanderis Issigonis, automobilio „Austin Mini“ tėvas. Šis peliukas ant ratų, dar vadinamas one-box vehicle, laikomas trijų ketvirtadalių šiandieninių automobilių prototipu. A. Issigonis, graiko ir vokietės sūnus, užaugęs Turkijoje ir emigravęs į Angliją, nebuvo baigęs jokių mokslų. Savamokslis automobilių dizaineris – šiandien tai atrodo visiškai neįmanoma. Tiesa, F. Bertoni ir A. Issigonis turėjo dar vieną bendrą bruožą: jie buvo ganėtinai užsispyrę, o užsispyrimas, mano nuomone, yra viena pagrindinių novatoriško dizaino prielaidų.
 

  • Jaguar XK-E Roadster (BJ 1963) Foto: Dan Smith
    Jaguar XK-E Roadster (BJ 1963)
  • Mercedes-Benz 230 SL, Pagode (Bj 1964) Foto: Lothar Spurzem, 2009
    Mercedes-Benz 230 SL, Pagode (Bj 1964)
  • VW Phaeton Foto: Rudolf Stricke, 2009
    VW Phaeton
  • Austin Mini Super-Deluxe (Bj 1963) Foto: Steve Baker 2005
    Austin Mini Super-Deluxe (Bj 1963)
  • Audi 100 Coupé S Foto: Audi Archiv
    Audi 100 Coupé S
  • Citroën DS 19, Bj 1955, Series 1 (1955–1962) Foto: Radek Weigel, 2008
    Citroën DS 19, Bj 1955, Series 1 (1955–1962)
  • Mercedes-Benz 600 Pullman Landaulet für den Papst Foto: DaimlerChryslerAG 2006
    Mercedes-Benz 600 Pullman Landaulet für den Papst
  • Porsche Classic 911 Foto: Outletvalve, 2006
    Porsche Classic 911
  • 911 T Coupé Foto: Pressearchiv Porsche
    911 T Coupé
  • Fiat 500 © http://www.fiat500126.de/
    Fiat 500
  • Volkswagen Garbus, 1951 Foto: Lothar Spurzem
    Volkswagen Garbus, 1951

Kokie yra pagrindiniai vokiečių automobilių dizaineriai?

Pilkuoju vokiečių automobilių dizaino kardinolu galima vadinti Hartmutą Warkußą, turėjusį didelės įtakos kuriant „Audi“ markės automobilius – „Audi“ gamintojai pirmieji skyrė dizainui daugiausiai dėmesio. Nors pats H. Warkußas, būdamas kvalifikuotas graviruotojas, šį žodį ne itin mėgo. Vėliau, vadovaudamas VW dizaino padaliniui, jis pastatė ant kojų visą koncerną, sukūręs įvairiausius „Volkswagen“ modelius – nuo miniatiūrinio „Lupo“ iki masyvaus „Phaeton“ modelio. Jam dirbant „Audi“ koncerne Ingolštate, dizaino padalinys buvo savotiška kūrybos artelė, davusi pasauliui daug jaunų talentų, iš kurių šiandien beveik visi jau dirba vyriausiaisiais dizaineriais, kaip Peteris Schreyeris iš kompanijos „Kia“.

Kas nuo tada pasikeitė šioje srityje?

Beveik viskas. 9-ajame deš. į vadovų postus atėjo pirmieji dizaino studijų absolventai. Iki tol automobilių dizainas nebuvo rimtai vertinamas. Kai maždaug prieš dešimt metų aš išleidau dizaino žinynų seriją, pirmąkart pristatydamas ir automobilių dizainą, paaiškėjo, kad automobilių koncernai visiškai nieko nenutuokia apie jų pačių dizaino istoriją. Anais laikais tai buvo pamatiniai tyrimai. Tačiau būtent tuomet „dizainas“ ir tapo rinkodaros instrumentu.

Kas bus, jei automobilių dizainas taps vis labiau neatsiejamas nuo „kūrybos pramonės“?

Šiandien visus kūrybinius procesus bandoma valdyti pasitelkus į pagalbą daugybę profesionalių dizainerių ir visame pasaulyje įsikūrusių studijų tinklą. Viskas vyksta labai efektyviai. Dar niekada tiek daug modelių nebuvo suprojektuojama per tokį trumpą laiką. Ar rezultatai visada atitinka lūkesčius, galima ginčytis. Be to, šiandien kaip niekad anksčiau išplėtotas ir reklamos bei parodų tinklas. „Kūrybos pramonė“, mano manymu, yra popindustrijos sąvoka. Susidaro įspūdis, kad automobilių pramonė vystosi panašiai kaip šou verslas, o garsūs dizaineriai prilyginami operos tenorams.

Ką tai reiškia?

Perkamas kūrybinis potencialas ir plėtojama atitinkama vadyba. Kartais pavyksta, o dažnai ir ne.

Ar automobilis vis dar perkamas dėl jo dizaino, o gal technika visgi svarbiau? Kaip, veikiamas technikos, keičiasi dizainas?

Estetinė automobilio pusė visada buvo neįtikėtinai svarbi. Nuo tada, kai atsirado žodis „dizainas“, jam sąmoningai skiriama vis daugiau dėmesio. Juk techniniu požiūriu automobilių gamintojai nedaug kuo skiriasi vienas nuo kito. Kaip statuso simbolis automobilis tapo neatsiejamas nuo mūsų gyvensenos ir net asmenybės. Vokiečiams apskritai atrodo, kad pagrindinių markių automobiliai yra jų tautinės tapatybės dalis. Žinoma, techniką ir dizainą sieja abipusis ryšys. Bet iš esmės dizaino paskirtis – paversti techninę pusę nematoma, kad mes visai nepastebėtume, kas vyksta. Kurti tokias sudėtingas formas, kurias mes suvokiame tik intuityviai ir beveik negalime apibūdinti, būtų neįmanoma be šiuolaikinės programinės įrangos.

Ar automobiliai vis dar turi skiriamųjų bruožų?

Be galo svarbus yra vadinamasis tipinis dizainas, t. y. automobilio markės atpažįstamumas. Pavyzdžiui, anksčiau „Mercedes“ markės automobilių buvo neįmanoma su niekuo supainioti, o šiuo metu taip nebėra. Juolab kad šiandien, kai „Volvo“ valdo kinai, o „Rolls Royce“ koncernas priklauso vokiečiams, ne kiekvienas sugeba sekti įvykių eigą. Dažniausiai gamintojai koncentruojasi į automobilio priekį: jo „nosį“ ir radiatoriaus groteles. Bet automobilio galo taip pat nereikėtų nuvertinti. Juk jį matome gerokai dažniau.
 

Bernd Polster Publicistas ir leidėjas, taip pat koncepcinių automobilių kūrėjas ir dizaineris.