2012 m. apklausos rezultatai Kaip gyvena vokiečiai?

Atviros erdvės, gyvenamasis kambarys sujungtas su virtuve arba su darbo erdve? Realybė, deja, neturi nieko bendra su naujausiomis tendencijomis žurnaluose. Tai atskleidžia naujausi apklausos duomenys apie vokiečių gyvenimo ypatumus.

2011_studimo 2011_studimo | © interlübke Tad kaip gi įsikūrę vokiečiai? Koks jų mėgstamiausias kambarys? Į kokius kriterijus atsižvelgiama perkant baldus? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo TNS-Emnid-Institut atlikta apklausa, kurią užsakė baldų gamybos bendrovė Interlübke. Buvo apklausta 1000 asmenų nuo 14 metų amžiaus. Remiantis nuomonių apklausos „Vokietija privačiai. Kaip įsikūrę vokiečiai 2012“ rezultatais, pateikiame dešimt pagrindinių tezių:

1. Būstas – svarbiau už automobilį

Būstas Vokietijoje yra ypač vertinamas: 68 procentai apklaustųjų atsakė, kad geras butas yra labai svarbu. 58 proc. butas svarbesnis nei laisvalaikis, 37 proc. – svarbesnis nei automobilis. Labai įdomus rezultatas, kadangi ilgą laiką būtent automobilis Vokietijoje buvo laikomas statuso simboliu.

2. Vidurkis – 96 kvadratiniai metrai

Vidutinis vokietis gyvena 96 kvadratinių metrų būste. Nors padėtis ne visur yra vienoda, pavyzdžiui, brangiuose didmiesčiuose, tokiuose kaip Miunchenas, Hamburgas ar Frankfurtas, kuriuose trūksta gyvenamųjų būstų, padėtis yra kitokia. Juose būstai gali būti ir mažesni.

1976_studimo 1976_studimo | © interlübke

3. Virtuvė yra virtuvė

Tai, ką jau keliolika metų reklamuoja interjero žurnalai, mažai ką bendra turi su tikraisiais vokiečių butais. Dauguma vokiečių būsto erdves naudoja tradiciškai. Pagal apklausos duomenis tik 9 proc. apklaustųjų gyvenamajame kambaryje dirba. 51 proc. apklaustųjų gyvenamasis kambarys yra tik gyvenamasis. 40 proc. apklaustųjų gyvenamasis kambarys sujungtas su valgymui skirta erdve. Tad dešimtajame dešimtmetyje gyvenamosios erdvės sujungimas su virtuve, regis, nepasiteisino, nes net septyni iš dešimties apklaustųjų atsakė, jog virtuvė jiems yra tik virtuvė.

4. Gražiausias – gyvenamasis kambarys

Vokiečiai mėgsta jaukumą: 61 proc. geriausiai jaučiasi gyvenamajame kambaryje. Paklausti, ko jiems šiame kambaryje reikia, 95 proc. atsakė, kad būtinai turi būti minkšti baldai, skirti sėdėti, televizorius (88 proc.), paveikslai (88 proc.) ir augalai (86 proc.). Daugumai gyvenamajame kambaryje reikalinga ir sekcija.

5. Parodyk man savo namus ir aš tau pasakysiu, kas tu esi

Vokiečiai nesidomi interjero tendencijomis. Įsirenginėdami būstą, jie pasitiki savo skoniu. Beveik visiems namai yra jų asmenybės išraiška ir atitinka posakį „Parodyk man savo namus, ir aš pasakysiu, kas tu esi“. Todėl nenuostabu, kad dauguma, pirkdami baldus, pirmiausia tariasi su šeimos nariais (83 proc.). Mažiau nei pusė ieško naujų idėjų interjero žurnaluose, ir tik 24 proc. pasitiki interjero architektais.

1950er_Series123 1950er_Series123 | © interlübke

6. Prekės ženklas – nesvarbus. Svarbiausia – funkcionalumas ir ilgaamžiškumas

Funkcionalumas ir ilgaamžiškumas, tai du aspektai, kurie perkant baldus daugumai yra svarbiausi. Po to eina kaina (89 proc.), ekologiškumas (81 proc.) arba dizainas (66 proc.). Priešingai nei mados ar automobilių klausimuose, prekės ženklui čia skiriamas nedidelis dėmesys. Garsiais gamintojais domisi tik 14 proc. apklaustųjų.

7. Balto ir šviesaus? Prašau!

2012_bookless 2012_bookless | © interlübke Tamsios spalvos ir tamsi mediena, pavyzdžiui, ąžuolo ar riešutmedžio, mėgstamos vis mažiau (38 proc.). Prieš 20 metų buvo visiškai kitaip. Anuomet beveik pusė žavėjosi natūralia tamsia mediena. Šiandien beveik pusė norėtų gyventi baltuose ir kuo šviesesniuose namuose. Ypač ryškus butas nėra pageidaujamas. Ryškių spalvų buto norėtų tik 14 proc. apklaustųjų.

8. Tapetams gresia išnykimas

Daugumai senjorų tapetai yra gero skonio požymis. Tapetais savo buto sienas yra išklijavę apie 80 proc. senjorų ir tik 35 proc. jaunesnių kaip 30 metų apklaustųjų.

9. Patenkinti savo būstu

Vokiečiai yra pagarsėję tuo, kad yra linkę niurzgėti. Tačiau, kai kalbama apie būstą, yra visai kitaip. Aštuoni iš dešimties mano, jog gyvena beveik tobuluose būstuose. Tai 24 proc. daugiau nei prieš 23 metus.

10. Klasikinis pasidalijimas vaidmenimis

Vokiečiai nėra pažangūs ir pasiskirstymo namų ruošos darbais atžvilgiu: tvarkymasis ir valgio gaminimas, kaip ir anksčiau, tebėra moterų reikalas (55 proc.), vyrai yra atsakingi už taisymo darbus (68 proc.).

Naujausi apklausos duomenys atskleidžia istorinės raidos tendencijas, kurias išsamiai savo tyrinėjimuose aprašė Alphonsas Silbermannas (1909–2000). Dar 1961 ir 1989 metais sociologas iš Kelno tyrinėjo vokiečių gyvenimo ypatumus. Įdomu tai, kad šiandien savo gyvenimo sąlygomis patenkintų vokiečių yra 24 proc. daugiau nei prieš 23 metus. Į klausimą, kodėl taip yra, atsako Klausas-Peteris Schöppneris (TNS Emnid), 1989 metais prisidėjęs prie Silbermanno tyrimų:

„Taip yra todėl, kad tauta tapo turtingesnė, o būstų ir baldų pasiūla – įvairesnė ir labiau pritaikyta individualiems poreikiams. Kita vertus, vis daugiau būstų, kuriuose gyvena vienas asmuo, tad pastebima būstų mažėjimo tendencija. Gyvenant vienam apartamentuose daug lengviau puoselėti savo individualų skonį ir būti patenkintam juo, nei gyvenant kartu su daugiau žmonių ir darant kompromisus“.