E. komiksai Pirmyn į trečiąjį matmenį!

Komiksai
Komiksai | © macrovector - Fotolia.com

Knygų pramonėje vykstanti skaitmeninė revoliucija neaplenkia ir komiksų. E. komiksų kūrimas – ypatingas iššūkis, kadangi tekstas ir piešiniai internete pateikiami kūrybiškai ir interaktyviai. Nemažai Vokietijos leidėjų vis dar skeptiškai vertina šią tendenciją.

„Įžengėme į įdomią fazę, kai kuriami nauji skaitmeninio ir grafinio skaitymo kodai. Tai kitokia komiksų meno forma“, – tvirtina Samuelis Petitʼas, kuriantis naujus e. komiksų formatus, skirtus internetui. Vis dėlto kad ir koks nuoširdus būtų entuziazmas, leidėjai ne itin linkę pasakoti apie skaitmeninių komiksų pardavimo mastą. Ne kitokia situacija ir Vokietijoje. Europoje veltui ieškotume statistinės informacijos apie tai. Europos e. knygų rinkos raida veikiau primena evoliuciją, o ne revoliuciją: 2012 m. e. knygos užėmė vos 2,4 proc. visos knygų rinkos, o e. komiksams tenkanti dalis visai nebuvo vertinama. Net ir JAV, kurios kartu su Japonija laikomos didžiausia komiksų rinka, skaitmeninės komiksų knygos sudarė 1–1,4 proc. bendros 2012 m. knygų apyvartos.

E. komiksai Vokietijoje

Kad ir kokie maži būtų e. komiksų apyvartos rodikliai, visgi manoma, kad kuo mažesnė niša, tuo didesnės ambicijos ir meninė laisvė. Skaitmeninių komiksų srityje eksperimentuojama jau 15 metų. Pirmuosius žingsnius žengė amerikiečiai, vėliau prie jų prisijungė ir prancūzai. Vokietijoje ši tendencija išryškėjo 2005 m. Tačiau eksperimentuoti ryžosi ne leidėjai, o patys autoriai, rašinėję pusiau autobiografinius, pusiau fiktyvius komiksų tinklaraščius, kaip antai, komiksų kūrėjas iš Berlyno Flix, garsėjęs savo komiksais „Didvyris“ („Held“). „Komiksų dienoraščiai buvo įdomus dalykas, kadangi jie poetiškai iliustruodavo asmenines temas, o skaitytojai galėdavo apie tai diskutuoti“, – prisimena Josefin Svenske iš švedų komiksų leidyklos „Kolik“. Netrukus autoriai išdrįso išbandyti internete ir naujas formas, suardydami klasikinį knygos puslapių formatą. Jų dėka skaitytojas dabar gali neatsitraukdamas ir nevartydamas puslapių, tiesiog slinkdamas ekranu vertikaliai ar horizontaliai skaityti komiksų istorijas, kurios įtraukia kaip verpetas.

Vis dėlto didžiosios Vokietijos leidyklos „Carlsen“ ar „Egmont“ dar ilgai žvelgė į skaitmeninę rinką nepatikliai. Ledus pralaužė rinkos lyderis „Panini“. Ši Štutgarto leidykla iš pradžių bandė platinti e. komiksus per savo portalą, tačiau nesėkmingai, todėl parduotuvę teko uždaryti. 2014 m. balandį leidykla pakilo į naują e. komiksų „šturmą“. Dabar iš jos tinklalapio galima parsisiųsdinti apie 150 pavadinimų komiksų, o 2014 m. antrojoje pusėje tinklalapis kas mėnesį turėtų pasipildyti dar 6–8 komiksų istorijomis.

Prancūzija jungia aukščiausią pavarą

Su animacijos priemonėmis e. komiksai įžengė į trečiąjį matmenį. Jų tikslas – užkariauti liečiamuosius ekranus, o tam reikalingos technologijos, kurios leistų pasakoti istorijas išnaudojant net ir mažiausią paviršių. Pirmuosius žingsnius kuriant tokias technologijas žengė prancūzai. Ieškodami individualios e. komiksų estetikos jie sukūrė „turbomedijų metodą“, kuriuo šiuo metu domisi Japonijos ir JAV komiksų leidėjai bei iliustruotojai. Naudojant šią technologiją skaitytojui nebereikia spragsėti nuo vieno paveiksliuko prie kito, veiksmas čia rutuliojasi interaktyviai, neperžengdamas vieno paveiksliuko ribų. Įsivaizduokime ekrano langą, kuriame nupieštas audringas dangus. Spragtelėjęs ant šio paveikslėlio skaitytojas išvysta animuotus lietaus lašus. Spragtelėjus dar kartą pasirodo žodžių balionas, o po to ir pirmasis personažas. Popierinių komiksų atveju tam prireiktų trijų lapų, o čia įvykiai klostosi vienas po kito tame pačiame lange. Spragsėdamas skaitytojas pats nustato greitį, kuriuo toliau vystysis veiksmas, ir pats kontroliuoja savo skaitinius.

Naujausių e. komiksų pavyzdžių galima rasti internetiniame žurnale „Professor Zyklop“, kurio leidybą inicijavo bendras Vokietijos ir Prancūzijos televizijos kanalas „Arte“.

Nepriklausomi komiksų leidėjai nusiteikę skeptiškai

Už vokišką komiksų žurnalo „Professor Zyklop“ versiją atsakingas Berlyno leidyklos „Reprodukt-Verlag“ atstovas Michaelis Grönewaldas. Nors jis ir dalyvauja šiame projekte, jo požiūris į skaitmeninius komiksų formatus yra skeptiškas. Ši leidykla iki šiol išleido vienintelį e. komiksų leidinį. „Šiais laikais medžiaga specialiai kuriama internetui. Man susidaro įspūdis, kad tai komiksų ir animacijos mišinys. Tiesa, prastų komiksų ir prastos animacijos. Bet ar mums tikrai to reikia?“ – klausia jis savęs, taip išsakydamas daugybės Vokietijos ir kitų Europos šalių nepriklausomų komiksų leidėjų mintis. Be to, smulkiuosius leidėjus atbaido ir ekonominis aspektas. „Turbomedijų“ technologiją naudočiau nebent reklamos tikslams, kitaip pinigų neuždirbsi“, – pripažįsta Ispanijos komiksų leidyklos „Fulgencio Pimentel“ atstovas Césaris Sánchezas.

„Pusiau animuoti piešiniai gal ir tinka vaikiškoms knygelėms, bet tikrai ne mūsų komiksams“, – tvirtina Berlyno leidyklos „Avant-Verlag“, kuri garsėja meniniu ir teminiu požiūriu rafinuotomis „grafinėmis novelėmis“, steigėjas Johannas Ulrichas. Švedė Josefin Svenske teigia, kad jai kaip leidėjai svarbiausia papasakoti gerą istoriją. Europos komiksų leidėjai sutaria dėl vieno dalyko: kokybė turi būti gera. O ar komiksai animuoti ar neanimuoti, skaitomi slenkant vertikaliai ar horizontaliai – tai tik antraeilis dalykas.