Apžvalga Knygų leidybos sistema Vokietijoje

Suhrkamp publishers at Frankfurt Book Fair 2012
Suhrkamp publishers at Frankfurt Book Fair 2012 | Photo: Thomas Pusch. CC BY 3.0

Vokietija turi nepaprastai diferencijuotą ir labai stiprią leidyklų sistemą, kuri patenkina ir maloniai laiką leidžiančio, ir žinių ištroškusio skaitytojo ar mokslininko poreikius.

Vokietijos knygų prekybos adresų knygoje galima rasti 15.000 įmonių, kurias galima priskirti prie knygų leidybos įmonių, tačiau keli tūkstančiai iš jų leidyba užsiima tik kartais. O kurios Vokietijos įmonės iš tikrųjų plėtoja reikšmingą leidybinę veiklą, rodo statistiniai pridėtinės vertės mokesčio duomenys, apimantys 2.200 leidyklų.

Nors 1.600 leidyklų pardavimo apyvarta yra mažesnė nei 500.000 eurų per metus, tačiau jų specializuotos programos labai prisideda prie pasiūlos įvairovės Vokietijos knygų rinkoje. O 22 leidyklų metinė apyvarta viršija 50 mln. eurų: o tai sudaro 70 proc. viso pyrago „kąsnį“.

Daug leidyklų po vienu stogu

Koncentracijos tendencijos Vokietijos knygų prekybos rinkoje – labai ryškios. Pavyzdžiui, Bertelsmano akcinė bendrovė (Bertelsmann AG), kurios registruotasis prekės ženklas – „Random House“, vienija 200 leidyklų ir yra didžiausia pasaulyje „General Interest“ leidybinė įmonė, šiuo metu vienijanti ir 46 Vokietijos leidyklas ar leidybines firmas, tarp jų ir garsias leidybos įmones, kurios leidžia paklausią grožinę literatūrą ir mokslo populiarinimo knygas Tai – Heyne, Goldmann, btb ar Blanvalet, C. Bertelsmann, Blessing, DVA, ar Siedler. Sinergijos pasekmės labai naudingos žiniasklaidos Bertelsmann koncernui ir padeda nuolat stiprinti jo pozicijas rinkoje.

Tą patį galima pasakyti ir apie Holtzbrinck koncerną, dirbantį tarptautinėje spaudos rinkoje. Po savo stogu jis glaudžia, nors ir kaip dalininkus, tokias aukščiausio rango populiariosios literatūros leidyklas kaip Rowohlt, S. Fischer, Kiepenheuer & Witsch ar Droemer Knaur. Šio koncerno viduje leidyklos tarpusavyje konkuruoja dar stipriau nei Bertelsmann koncerne, ir, jei pasiseka, gali palyginti nepriklausomai sudarinėti programas.

Po abiejų didžiųjų žiniasklaidos koncernų eina švedų Bonnier koncernas, kuris kaip Bonnier Media Deutschland, įsitvirtino grožinės literatūros ir mokslo populiarinimo literatūros srityje (Piper, Malik, Pendo ir Econ), knygų minkštais viršeliais sektoriuje (List ir Ullstein) ir vaikų ir jaunimo literatūros srityje (ars edition, Thienemann ir Carlsen). Ketvirtoje vietoje – Weltbild koncernas: įmonė, kurią valdo katalikų bažnyčia, ir kuri leidybą derina su užsakomąja prekyba paštu arba internetu ir su mažmenine prekyba.

Nepriklausomųjų sėkmė

Sėkmingai dirba ir koncernams nepriklausančios leidyklos. Puikus pavyzdys – Carl Hanser leidykla, turinti savo autorių sąrašuose visą virtinę Nobelio premijos laureatų arba tokių populiarių autorių, kaip Umberto Eco. Be to, kaip būdinga visai Vokietijos leidyklų bazei, ši literatūros leidykla turi ir labai stiprią, techninės pakraipos mokslo populiarinimo knygų ir laikraščių leidyklą. Panašiai ir C. H. Beck leidykla, viena iš pirmaujančiųjų teisinės literatūros leidyklų, sukūrusi ir humanitarinės literatūros leidybinį skyrių. Hanser ir Beck leidyklos, yra įsikūrusios Miunchene, viename didžiausių leidyklų miestų Vokietijoje.

Sunkiau einasi tokiai įmonei, kaip Suhrkamp Verlag, kuriai reikia šiandien atsikovoti septintajame dešimtmetyje iškovotas, kaip laiko dvasią („Suhrkamp kultūra“) formuojančios leidyklos, pozicijas. Šį siekį leidykla Suhrkamp pademonstravo viešai ir aiškiai persikeldama iš Frankfurto prie Maino į Berlyną: federacijos sostinė tampa leidykloms vis patrauklesniu ir svarbiu kultūros įvykių centru.

Apyvartos viršūnėje – mokslo ir specializuotos leidyklos

Tokie leidyklų vardai kaip Suhrkamp, Hanser, Fischer arba Rowohlt vaidina visuomenėje ypatingą vaidmenį: tačiau didieji pinigai byra visai kitoms leidybos sritims. Apyvartos viršūnę pasiekė mokslo literatūros leidykla Springer Verlag, esanti tik pajamomis suinteresuotos tarptautinių investitorių grupės rankose. Springer Science Business Media grupė, turinti 55 filialus pasaulyje greta gamtos mokslų, medicinos technikos ir ekonomikos literatūros ir laikraščių leidybos, labai anksti persiorientavusi į internetines technologijas, 2010 m. Vokietijoje pasiekė 482 mln. eurų apyvartą.

Toliau reitinge eina grupė Klett ir Franz-Cornelsen, dvi švietimo literatūros leidybinės įmonės, kurios leisdamos mokyklinius vadovėlius, pagalbinę mokomąją ir specialiąją informacinę literatūrą pasiekia 400 ir 500 mln. apyvartą. Tik ketvirtą vietą šiame segmente užima Random House Deutschland su vadovėlių, mokomosios ir jaunimo literatūros leidykla Westermann. Specializuotos informacijos sektoriaus reitinge, kartu su kitomis leidyklomis, dominuoja leidybinės įmonės Haufe, Wolters Kluwer ir Weka. O populiariosios literatūros leidyklos užima vietas nuo 20-tos ir 50-tos.

Dominuoja dinastijos

Visas leidyklų sektorius Vokietijoje yra privačiose rankose. O dauguma garsiųjų leidyklų yra šeimos verslas. Tad net ir tose, kurias valdo žiniasklaidos koncernai, šeimos ir dinastijos vaidina labai svarbų vaidmenį.

Leidyklų savininkų struktūros požiūriu verta paminėti ir įmones, atsiradusias susijungus kelioms leidykloms. Štai 1961 m. įkurta leidykla Deutscher Taschenbuchverlag (dtv) ir 1970 m. atsiradusi UTB (Uni-Taschenbücher) pasiūlė leidykloms, kurios neturėjo knygų su minkštais viršeliais serijos, tokią galimybę panaudojant jau turimas autorines teises. Tačiau labai greitai ir jos pačios ėmė leisti savo originalią grožinę literatūrą ir knygas, skirtas studijoms, ir tapo savito profilio leidyklomis.

Dabartis ir ateities perspektyvos

Bendrai tariant, ekonominė Vokietijos leidybos situacija yra pakankamai gera, vis tik nuo 1992 m. apyvartos apimtys padidėjo 53 proc. Pagal preliminarius skaičiavimus bendra 2010 m. apyvarta sudarys 5,4 mlrd. eurų.

Ar vokiečių leidyba pasirengusi skaitmeninei ateičiai, parodys ateitis. Beveik 35 proc. Vokietijos leidyklų 2011 m. pavasarį į savo programas jau buvo įtraukusios e. knygas (apyvarta: 5,4 proc.). Bet, matyt, ir dėl Vokietijos nustatytų kainų įstatymo e. knygų dalis bendroje rinkoje vis dar nesiekia vieno procento. Populiariosios literatūros leidyklos vis dar labai neryžtingai elgiasi paklausiausių knygų segmente. Jos ypač baiminasi nelegalių kopijų.