E. knygų situacija Latvijos bibliotekose Metas išaugti iš vaikiško amžiaus!

Iliustracija: Liene Ķipēna
Iliustracija: Liene Ķipēna

Visame pasaulyje diskutuojama apie e. knygų skolinimosi iš bibliotekų modelius. Kaip sudaryti galimybes naudotis e. knygomis? Kur leisti jas skaityti? Kokias licencijas būtina įsigyti? Tai klausimai, kurie domina ir Latvijos rinką. Apie naujausius įvykius pasakoja Latvijos nacionalinės bibliotekos strateginės plėtros skyriaus vadovas Uldis Zarinis.

Latvijos e. knygų rinka dar neišaugo iš vaikiško amžiaus. Todėl nieko nestebina, kad tik kelios Latvijos bibliotekos pradėjo eksperimentuoti siūlydamas skaitytojams e. knygų. Tiesa, daugelis bibliotekų taip pat rodo susidomėjimą šia paslauga. Požiūris į e. knygą akivaizdžiai skiriasi lyginant viešąsias, bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų bibliotekas. Tačiau visas jas vienija suvokimas, kad artimiausioje ateityje e. knygos taps kasdieniu reiškiniu.

Asociacija „Publicetava” drauge su Latvijos bibliotekininkų asociacija ir Latvijos nacionaline biblioteka surengė apklausą, siekdama išsiaiškinti šiuo metu vyraujančias bibliotekų nuostatas e. knygų atžvilgiu. Rezultatai parodė, kad 86 Latvijos bibliotekos (t. y. 53 proc.) jau apsvarstė šios paslaugos galimybes, bet kol kas jos nesiūlo.

Pažangiausios – aukštųjų mokyklų bibliotekos

Tarp pažangiausiųjų šioje srityje – žinoma, aukštųjų mokyklų bibliotekos. Prieiga prie naujausių leidinių – vienas pamatinių kokybiško aukštojo mokslo aspektų. Aukštųjų mokyklų bibliotekų reikalavimai, keliami e. knygoms, yra tikrai specifiniai. Svarbiausia – leidinių aktualumas ir kokybė. Tokios knygos dažniausiai būna išleistos anglų kalba prieš 3–5 metus. Labai svarbu suteikti skaitytojui galimybę skaityti jas ir namuose. Dažniausiai aukštosios mokyklos įsigyja ne keletą e. knygų, o prenumeruoja iš užsienio e. knygų duomenų bazes. Visos apklausoje dalyvavusios aukštųjų mokyklų bibliotekos pripažįsta, kad e. knygų poreikis egzistuoja, tačiau jos nurodo, kad e. knygas reikėtų labiau populiarinti, o dėstytojai turėtų būti raginami įtraukti jas į kompiuterizuotas mokymo programas ir taip paskatinti studentus jomis naudotis.

E. knygos latvių kalba – deficitinė prekė

Prastesnė padėtis viešosiose bibliotekose. Vienintelė Latvijos biblioteka, šiandien turinti kiek didesnį e. knygų fondą, yra Latgalos centrinė biblioteka Daugpilyje. Pagal ERPF finansuojamos Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos programos projektą „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai–Daugpilis)” biblioteka įsigijo 270 e. knygų ir 10 planšetinių kompiuterių. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl situacija viešosiose bibliotekose nėra gera, yra ta, kad jų įsigyjami nauji leidiniai turi būti kitokio profilio. Jei aukštųjų mokyklų bibliotekas domina naujausia mokslinė literatūra anglų kalba, tai viešosioms bibliotekoms pirmiausia būtinos grožinės literatūros ir mokslo populiarinimo knygos latvių kalba. O galimybes jas įsigyti labai riboja e. knygų, kurias leidžia Latvijos leidyklos, pasiūla.

Rimta kliūtis yra ir naudojimo sąlygos. Pagal autorių teisių įstatymą e. knygos yra internetinė paslauga, todėl bibliotekos perka ne jas, o tik licenciją jomis naudotis. Licencijos suteikimo sąlygos visiškai priklauso nuo leidėjo. Pavyzdžiui, leidykla „Zvaigzne ABC“, kurios išleistų e. knygų yra įsigijusi Latgalos centrinė biblioteka, reikalauja, kad knygos būtų skaitomos tik bibliotekos patalpose. Todėl tokių knygų paklausa yra nykstamai maža – skaitytojai e. knygas, kaip ir spausdintinius leidinius, mielai pasiimtų į namus.

Vienintelė galimybė – aukštesnė kvalifikacija

Iliustracija: Liene Ķipēna/ hungrylab Iliustracija: Liene Ķipēna/ hungrylab Vis dėlto didžiausia kliūtis platesnei prieigai prie e. knygų viešosiose bibliotekose yra žinių trūkumas. Daugiau kaip 70 proc. visų apklaustų bibliotekininkų nurodė, nežinantys, kaip pasiūlyti skaitytojams e. knygų. Be to, atsakingi asmenys abejoja, ar e. knygos apskritai yra paklausios – iš tikrųjų visuomenė nelabai informuota apie e. knygas. Taigi pagrindinė sąlyga e. knygoms populiarinti galėtų būti geresnis jų pristatymas ne tik plačiajai visuomenei, bet ir bibliotekų darbuotojams.*

Dar vienas rimtas iššūkis bibliotekoms – tai finansavimas. E. knygos perkamos iš to paties, ir taip labai riboto biudžeto, skirto naujiems leidiniams įsigyti, lėšų. Dėl to, žinoma, nukenčia ir tradicinių leidinių įsigijimas. Idealiu atveju skaitytojams kartu su e. knygomis turėtų būti siūlomos ir atitinkamos skaityklės, tačiau dauguma bibliotekų įsitikinusios, kad jų savivaldybės tokių dalykų tiesiog neįpirktų. Ganėtinai reikšminga kliūtis e. knygoms populiarėti yra ir techniniai klausimai. Didžiausia techninio pobūdžio problema, su kuria susiduria viešosios bibliotekos, siūlydamos e. knygas, yra ta, kad nė vienas Latvijos paslaugų teikėjas kol kas negali pasiūlyti techninio sprendimo, kaip e. knygos turėtų pasiekti skaitytoją ir vėl „grįžti“ į biblioteką.

E. knygos mokyklose

Šiuo metu visiškai neaiški situacija yra bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų bibliotekose – jos iki šiol nepradėjo eksperimentuoti su e. knygomis. Tai visiškai suprantama turint galvoje e. knygų statusą švietimo įstaigose ir jų finansinius išteklius. Mokyklų bibliotekininkai iki šiol nesutaria, ar e. knygos yra tinkamos pamokoms. Vieni tvirtina, kad e. knygos galėtų paskatinti mokinius domėtis privalomąja literatūra. Kiti laikosi nuomonės, kad mokiniai nemėgsta skaityti kompiuterio ekrane ir mieliau renkasi spausdintines knygas. Šis argumentas dar kartą pagrindžia požiūrį, kad svarbus yra ne tik e. knygų prieinamumas, bet ir jų naudojimo būdai. Tačiau tai galėtų būti kito straipsnio tema.

Norėčiau pareikšti nuoširdžią padėką Kārliui Žilvinskiui iš asociacijos „Publicētava” už leidimą pasinaudoti apklausos duomenimis, taip pat Latvijos nacionalinės bibliotekos ekspertėms Dacei Ūdrei ir Evijai Vjaterei, kurios padėjo surengti apklausą.