E-knygos Latvijoje Traukinys laukia keleivių

Iliustracija: Liene Ķipēna
Iliustracija: Liene Ķipēna

Latvijos knygų leidėjai vis dar dvejoja, šokdami į pasaulinį e. knygų traukinį. Autorių teisių klausimai, dvikalbiai skaitytojai, verslo modelių stoka – iššūkių tikrai netrūksta. Apie tai, kodėl Latvijos leidykloms reikėtų suvienyti jėgas ir ką iki šiol jau nuveikė kai kurie leidėjai, pasakoja e. knygų leidyklos „eGrāmata“ steigėjas Guntis Stirna.

Kai 2008 m. Europoje iškilo e. knygų tema, Latvijos leidėjų stovyklą apėmė baimė. Baimė, kad bus sužlugdytas pagrindinis verslas ir nelegalios kopijos išplis žaibo greičiu, vos tik knygos taps prieinamos elektroniniu pavidalu. Eksperimentuoti su naujais formatais ryžosi vos keli drąsuoliai. Šiuo metu Latvijos e. knygų rinką dalijasi keturios internetinės parduotuvės, dvi iš kurių be įprastinio knygų platinimo jau pradėjo ieškoti techninių sprendimų, kaip skolintis e. knygas iš bibliotekų. Tarptautinėse leidinių bazėse yra ir latviškų knygų, bet dažniausiai jas sunku rasti.

Kaip susikuria e. knygų rinka

Vien technologijų neužtenka, kad susikurtų rinka. Manoma, kad rinkai atsirasti būtini trys komponentai:
  1. E. knygų skaitymo prietaisai;
  2. technologiškai pagrįsta ir vartotojui patogi galimybė naudotis turtingais knygų fondais ir
  3. apmokėjimo sistema.
Latvijoje skelbtais vertinimais, maždaug 7 proc. gyventojų jau naudojasi planšetiniu kompiuteriu, tačiau e. knygų pasiūla parduotuvėse nedidelė ir ji auga labai lėtai. Be to, perkant „vietoje“ patogumo lygis gerokai atsilieka nuo „didžiųjų alternatyvų“, kurias siūlo „iBookstore“ ar „Kindle“.

Akivaizdu, kad ribota rinka yra iššūkis. Prancūzijos, Ispanijos ir Vokietijos leidėjai stengiasi dirbti kartu, siekdami sukurti bendrą skaitmeninių leidinių platformą, kuria būtų galima naudotis atitinkamos šalies kalba. Latvija negali pasigirti taip sutelktomis jėgomis, o visavertės e. knygų platformos sukūrimas pranoksta vienintelės leidyklos, veikiančios mažoje šalyje, jėgas. Tiesa, visos paslaugos, sudėtingesnės nei „spragt – ir priešais jus knygų lentyna“, gerokai atsilieka nuo lūkesčių, kuriuos pirkėjams sužadino stambieji rinkos žaidėjai.

Mokestis už skaitmeninį formatą – požiūrio klausimas?

Iliustracija: Liene Ķipēna Iliustracija: Liene Ķipēna Visa tai susiję su pasiūla, tačiau plėtros išteklių stygių dar labiau sustiprina internete vyraujanti nuostata, kad viskas gaunama nemokamai. Tinklaraštininkas Karsparas Misiņis laikosi požiūrio, kad „viena pagrindinių kliūčių platinant e. knygas yra mūsų mąstysena – mes įpratę, kad elektroninis turinys yra nemokamas. Todėl daugelis žmonių iškart nusiteikia nepalankiai pastebėję, kad e. knygos kainuoja pinigus – ir neretai beveik tiek pat kiek spausdintinės. Kitas dalykas – skirtingi standartai ir ganėtinai sudėtingas pirkimo procesas. Pastebėjau, kad tais atvejais, kai veiksmai yra labai elementarūs (pavyzdžiui, nusiųsti SMS ir kažką gauti, suvesti savo banko duomenis ir kažką įsigyti), žmonės noriau leidžia pinigus ir lengvabūdiškiau perka. O jei reikia kompiuteriu užsiregistruoti kaip e. skaitytojui ir dėlto kyla kokių nors neaiškumų, tada kreipiamasi į „kompiuterių specialistą Klausą“, ir jis parodo tinklalapį, iš kurio viską galima „parsisiųsdinti“ nemokamai.“

Tuo tarpu „Samsung“ kompanijos skaitmeninės produkcijos rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Jānis Meļķis mano, kad išankstinės nuostatos dėl e. knygų atsirado todėl, kad žmonės dar neturėjo pakankamai galimybių jas išbandyti. Vos tik jie įžvelgs pranašumus, santūrumas išsisklaidys, o skaitmeninis skaitymas prigis visuomenėje greta įprasto knygų skaitymo. Svarbiausia – aktualus turinys ir tai, kad viskas, kas šiuo metu populiaru, būtų prieinama bet kokiu formatu.

Iki latviško e. knygų bumo mums dar tikrai toli, bet palyginti su 2009-aisiais situacija pasiūlos srityje šiandien gerokai palankesnė. Dauguma leidyklų jau leidžia knygas ir e. formatu – tegul ir nedideliu tiražu, o nemažai kitų leidėjų imasi eksperimentuoti šioje srityje.

2017 m. perspektyva: e. knygų bumas Europoje?

Žvelgti į ateitį su atsargiu optimizmu leidžia ir tai, kad nepaisant šiokio tokio delsimo nuolat populiarėjantys planšetiniai kompiuteriai skatina skaityti e. knygas. 2012 m. 5 proc. Latvijos gyventojų turėjo planšetinį kompiuterį, o 2013 m. tokių žmonių buvo jau 7 proc. Tačiau pagal e. knygų skaitytojų skaičių Latvija šiuo metu vis dar atsilieka net nuo kaimyninių Lietuvos ir Estijos. Be to, tikrai netrūksta išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ar e. skaityklių naudotojų, kurie yra nepatenkinti: jie praktiškai priversti skaityti e. knygas angliškai, rusiškai (37 proc. gyventojų tai gimtoji kalba), vokiškai ar kita užsienio kalba.

Europa iki šiol atsilieka nuo pasaulinės rinkos, tačiau tuo pat metu ji, pasak įvairių šaltinių, turi ambicijų 2017 m. tapti didžiausia e. knygų rinka pasaulyje. Todėl aš nekalbu apie ilgalaikį sąlyginį Latvijos atsilikimą. Leidėjams gerokai svarbiau būti pasiruošusiems tam momentui, kai e. knygų pardavimas stipriai išaugs. Kaip žinia, lengviau įlipti į stovintį traukinį. Stebint kitų Europos šalių rinkas ir turint galvoje ryšį tarp planšetinių kompiuterių paplitimo ir e. knygų skaitymo, galima tikrai numatyti, kad Latvijos e. knygų rinkos plėtra artimiausiu metu įgaus pagreitį.

Nuoširdžiai dėkoju Kasparui Misiņiui, Jāniui Meļķiui, Natālijai Knaidelei ir Uldžiui Zariņiui, taip pat savo kolegoms Edgarui Ivanovui ir Egonui Liepiņiui už išsakytas nuomones ir suteiktą informaciją renkant medžiagą šiam straipsniui. Tinklalapiuose galima rasti nuorodas apie planšetinių kompiuterių ir e. knygų paplitimą Europoje.