„Maksas eina į operą“ Kaip sudominti vaikus kultūra?

Dienoraščio rašymas teatre
Dienoraščio rašymas teatre | Nuotr.: Dirk Hökeim Theater

Menas padeda pažadinti kūrybines vaikų galias, teatras jaudina, o muzikavimas stiprina asmenybę ir ugdo socialinius gebėjimus. Mes esame įsitikinę, kad kiekvienas vaikas, susidūręs su menu ir kultūra, šį tą laimi – kaip žiūrovas, kaip klausytojas ar kaip kūrėjas. Žinoma, ne visi vaikai turi progą tuo įsitikinti. Visgi dažniau trūksta gerų pavyzdžių, o ne finansinių šeimos išteklių – nesulaukdamos paramos mokyklos ir vaikų ugdymo įstaigos ne visada gali palaikyti pusiausvyrą.

Jau trečius metus, pasitelkus į pagalbą savanorius globėjus, vykdomas projektas „Maksas eina į operą“, kurio tikslas – kuo anksčiau supažindinti vaikus su kultūrine Halės miesto įvairove. Be to, kartu su menininkais mes bandome inicijuoti kultūros projektus mokyklose ir popamokinės veiklos grupėse, kad vaikai ne tik pasinaudotų kultūros pasiūlymais, bet ir patys pasijustų kultūros veikėjais bei išbandytų jėgas šioje srityje.

2010 m. gruodį Halės miesto bendruomenės fondas „Piliečių fondas“ ėmėsi globoti vaikus iš miesto pakraščių, t. y. iš Neustadt, Silberhöhe ir Südstadt rajonų. Tai 8–10 metų vaikai, kurių dauguma mokosi pradinėje mokykloje. Jie patenka pas mus per vietos mokyklas ir popamokinės veiklos grupes. Gerai pažįstamos auklėtojos ir mokytojos stengiasi užmegzti ryšį tarp vaikų, jų tėvų ir projekto autorių. „Kultūros krikštatėvius“ atrenka ir apmoko „Piliečių fondo“ savanorių koordinatorė, be to, fondas prižiūri globos eigą ir organizuoja kultūrines išvykas.

Globa trunka mažiausiai pusmetį. Per tą laiką vaikai ir jų „krikštatėviai“ susipažįsta su įvairiais miesto kultūros lobiais: vienu iš daugybės muziejų, teatro spektaklių, koncertų, taip pat su operos ar kino teatru, planetariumu. Lankydamiesi teatre, muziejuje ir pan. vaikai pažįsta miestą, esantį už jų gyvenamojo rajono ribų. Bendri įspūdžiai praplečia jų patirties horizontą, padeda kelti bendrojo išsilavinimo lygį ir ypač stiprina vaiko asmenybę.

Įvairovė išties milžiniška, o tuo, kokį džiaugsmą drauge patiria vaikai ir jų „krikštatėviai“, galima ypač įsitikinti renginiuose. Todėl dažnai būna taip, kad daugelis vaikų globą pratęsia metams. Tai teigiamai atsiliepia visiems dalyviams. Augant pasitikėjimui tarp vaiko ir „krikštatėvio“, susidaro palankios sąlygos domėtis kultūros temoms. Pavyzdžiui, globėja Fredericke per baigiamąjį pokalbį pastebėjo tokį dalyką: „Po pirmojo etapo mūsų ryšys tapo glaudesnis, ir aš mačiau, kaip laisvai ir smalsiai mano globotinis elgiasi muziejuose...“

Santykiai padeda įveikti baimę

Projekto įvertinimas patvirtina mūsų mintį, kad individualus ryšys vaikams nepaprastai svarbus. Kiekviena apklausa rodo, kad vaikams labai reikia turėti žmogų, kuris priklausytų tik jiems vieniems. Antrajame etape kultūriniai globėjai, bendraudami su vaiku, taip pat labiau pasitiki savimi. Ryšys su globėju, kuris rodo vaikui teigiamą dėmesį – tai tarsi „derlinga dirva“ naujiems kultūriniais įspūdžiams. Kultūrinius potyrius sustiprina žinojimas, kad kitas žmogus skiria laiko vaikui. Vaikai jaučiasi laukiami ir saugūs netgi nepažįstamuose kultūros objektuose. Baimė įkelti koją į kultūros įstaigą dingsta arba iš viso neatsiranda. O suvokimą, kad „naujų dalykų atradimas“ teikia džiaugsmo, nekeldamas „pavojaus apsijuokti“, vaikas gali susieti ir su kitomis sritimis.

Kas už to slypi?

Maždaug kartą per mėnesį savaitgaliais kultūrinis globėjas kartu su savo globotiniu apsilanko kokiame nors kultūros renginyje. Globėjai pasitinka savo globotinius prie operos teatro ar muziejaus arba pasiima juos iš jų gyvenamojo rajono. Paprastai jie apmoka savo ir globotinio bilietą į kultūros renginį. Vienas toks apsilankymas globėjui ir vaikui kainuoja apie 10 eurų, globa atsieina 40 eurų – neįskaitant organizacinio „Piliečių fondo“ įnašo. Vyriausia fondo valdytoja ne tik koordinuoja savanorių veiklą, ji atsako už aukų ir paramos lėšų rinkimą bei rūpinasi viešaisiais ryšiais, kitas fondo darbuotojas atlieka administracinį darbą, globoja kultūros projektus mokyklose ir rūpinasi organizaciniais projekto reikalais.

Mūsų globėjai taip tiki savo veikla, kad jie patys yra geriausia reklama naujiems kultūriniams globėjams. Tai 18–60 metų amžiaus asmenys, tarp kurių daugiausia besimokančių ir bestudijuojančių merginų ir moterų. Pateikę prašymą dirbti kultūriniais globėjais ir praėję atranką, jie apmokomi ir turi nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Nemažai kultūrinių globėjų lieka projekte ilgesniam laikui, kai kurie jų šiuo metu globoja jau ketvirtą vaiką. Būdami kultūriniai globėjai jie vertina ne tik kartu su vaikais patirtus įspūdžius, bet ir kelių kartų ar įvairių profesijų atstovų bendradarbiavimą. Ir globėjai, ir vaikai drauge iš naujo pažįsta miestą bei įvairias jo gyvenamąsias erdves.

Kaip pasiekti tikslines grupes

Atsižvelgdami į tai, kad 6–11 metų amžiaus vaikai dar ypač atviri ir imlūs naujiems potyriams, organizuodami kultūrinę globą mes sąmoningai orientuojamės net tik į pradinių klasių mokinius, bet ir į pagrindinių mokyklų penktokus ir šeštokus. Siekdami prisidėti prie lygių galimybių užtikrinimo, šį pasiūlymą pirmiausia skiriame vaikams, kurių šeimos negali išsiversti be paramos. Kadangi Halės miesto pakraščių (Südstadt, Silberhöhe, Halle-Neustadt ir Heide-Nord rajonų) gyventojams labiausiai gresia skurdas ir nedarbas, būtent čia ir pradedamas vykdyti kultūrinės globos projektas. Maždaug pusė mūsų vaikų turi migracinės patirties arba gyvena su vienu iš tėvų. Mes sąmoningai nesiorientuojame į suinteresuotus tėvus ir jų aktyvų domėjimąsi, nes žinome, kad priešingu atveju projekte negalės dalyvauti daugybė vaikų, kurie nedažnai sulaukia kultūrinių pasiūlymų. Būtent tokioje aplinkoje kultūra vaidina arba nereikšmingą vaidmenį, arba jos sąmoningai vengiama, bijant įžengti į kultūros įstaigą arba stokojant patirties. Norėdami užtikrinti pažintį su kultūra, mokytojai ir auklėtojai siūlo pasirinkti vaikus, kurie patys nusprendžia būti globojami. Tėvams belieka sutikti. Jie patys priima sprendimą, kaip jie nori dalyvauti projekte ar kiek juo domėtis.

Puikių rezultatų duoda renginiai, kuriuose dalyvauja buvę globotiniai ir jų šeimos. Jei globa baigiasi po metų, mes dukart per metus kviečiame vaikus ir jų tėvus į nemokamas kultūrines išvykas. Jose vaikai paima už rankos savo tėvus ir parodo jiems – dažniausiai labai didžiuodamiesi – „savo muziejų“. Tokiais atvejais paaiškėja ir tai, kad pasitikėjimo atmosfera ir jausmas, jog esi iš tikrųjų laukiamas, yra didžiausia motyvacija išbandyti kažką nauja.

Pirmieji globėjai savo veiklą pradėjo 2010 m. gruodžio 1 d. Nuo tada mes apsiėmėme globoti 108 vaikus, suradome per 170 globėjų, stebėjome globos eigą ir baigtį. Kiekvienas iš šių vaikų vidutiniškai metus turėjo asmeninį kultūrinį globėją, patyrė įvairių įspūdžių ir atrado naujus pasaulius. Kiekvienas globos atvejis – tarsi naujos istorijos pradžia. Sėkla jau pasėta, o kokie bus vaisiai, pamatysime ateityje.