Interviu su Valdemaru Lisovskiu „Katalikų bažnyčia Norvegijoje yra įvairiatautė ir daugiakultūrė.“

Valdemaras Lisovskis
Valdemaras Lisovskis | © privat

Nedaug temų pastaraisiais metais Lietuvos visuomenėje sulaukė tokio didelio atgarsio, kaip emigracija. Ypač ekonominė krizė paskatino daugiausiai jaunų, išsilavinusių žmonių emigraciją į Vakarų Europos šalis – vien oficialiosios statistikos duomenimis Lietuva nuo Nepriklausomybės atkūrimo prarado maždaug pusę milijono gyventojų.

Po Didžiosios Britanijos ir Airijos Norvegija yra viena labiausiai mėgstamų iš savo tėvynės išvykusių lietuvių šalių. Jie čia sudaro penktą pagal dydį emigrantų grupę. Viena labiausiai imigrantų iš Rytų Europos paveiktų institucijų šioje šalyje yra Norvegijos katalikų bažnyčia. Dar neseniai ji buvo mažytė diaspora tradiciškai liuteronų tikėjimą išpažįstančioje šalyje, o per pastaruosius metus išaugo keletą kartų – nuo 26 000 narių 1990 metais iki virš 100 000 tikinčiųjų šiuo metu. Mes kalbėjomės su Valdemaru Lisovskiu, vienu iš dviejų lietuvių katalikų dvasininkų Norvegijoje, apie jo darbą.

Kiek lietuviškų bendruomenių Jūs aptarnaujate Norvegijoje? Koks yra šių bendruomenių pasiekiamumas tarp emigrantų iš Lietuvos?

Iki 2013 m. spalio aš buvau vienintelis katalikų kunigas iš Lietuvos, dirbantis su lietuviais katalikais Norvegijoje ir aptarnavau aštuonias bendruomenes įvairiuose Norvegijos miestuose. Praėjusį mėnesį atvyko dar vienas kunigas, taigi mes šiuo metu jau galime būti atsakingais už devynias bendruomenes. Norvegijoje gyvenančių lietuvių skaičius yra neaiškus ir statistikos netikslios. Spėjama, kad visoje šalyje galėtų būti apie 50 000 lietuvių. Tačiau reikia nepamiršti, kad ši šalies išsidėsčiusi išties didelėje teritorijoje, o mes esame tik dviese, taigi mūsų galimybės pasiekti tikinčiuosius yra gana ribotos. Per pirmuosius savo buvimo čia metus aš bendravau su maždaug 1000 katalikų.

Iš ko paprastai susideda Jūsų darbas? Jūs laikote mišias, suteikiate sakramentus – ar apskritai lieka laiko sielovadai per pokalbius su žmonėmis?

Svarbiausias momentas yra mišios, kurias aš reguliariai laikau aštuoniose bendruomenėse. Po mišių mes su tikinčiaisiais dažniausiai susirenkame kartu išgerti kavos (čia tai vadinama „Kirkekaffe“) ir pabendrauti. Kitas svarbus dalykas – tai katechezė vaikams ir suaugusiems, ypač pasiruošimas Krikštui, Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui ar Santuokai. Aš esu suteikęs kelis Krikšto sakramentus, taip pat vos keletą Santuokos sakramentų, kadangi dauguma jaunų porų visgi nori tuoktis Lietuvoje. Didelę reikšmę mano gyvenime turi lėktuvai, kaip transporto priemonė, nes tai yra greičiausias ir pigiausias keliavimo būdas Norvegijoje. Aš skrendu lėktuvu maždaug septynis kartus per mėnesį...

Su kokiais iššūkiais Norvegijoje paprastai susiduria lietuviai?

Didžiausias iššūkis – tai tiesiog gyvenimas naujoje šalyje ir naujoje bei kitokioje nei gimtinėje visuomenėje. Kalba, norvegų mentalitetas, darbas, apsigyvenimas – tokie yra pagrindiniai žmonių iššūkiai gyvenimo Norvegijoje pradžioje.

Kiek, Jūsų požiūriu, lietuviai yra suinteresuoti integruotis į norvegų visuomenę?

Tai yra labai kompleksiška tema. Čia gyvenantys lietuviai turi labai skirtingus tikslus ir lūkesčius. Tie, kurie vertina Norvegiją kaip savo naują tėvynę, gana lengvai integruojasi ir daro tai su didele motyvacija. Kiti, kurie atvyksta čia tik ribotam laikui ir planuoja grįžti į Lietuvą, nėra labai suinteresuoti integruotis. Pastariesiems yra svarbiau likti šeimos rate; kai kurie jų prisijungia prie lietuvių bendruomenių šalyje.

Kaip Norvegijos katalikai vertina imigraciją iš Rytų Europos? Juk daug katalikų bendruomenių būtent dėl šios priežasties labai smarkiai išsiplėtė.

Katalikų bažnyčia Norvegijoje išgyvena didžiulės ekspansijos procesą ir tuo pačiu jaunėja dėl didžiulio katalikų tikėjimo imigrantų iš viso pasaulio antplūdžio. Būtent pastarieji šiuo metu sudaro didžiąją dalį katalikų bendruomenės šalyje. Todėl katalikų bažnyčia čia labai daugiakultūrė ir įvairiatautė. Tai tiesa, kad kai kuriems norvegų katalikams sunku prisitaikyti prie naujos situacijos. Tačiau dedama nepaprastai daug pastangų bendrai ieškant naujojo Norvegijos katalikų bažnyčios identiteto ir siekiant, kad joje kiekvienas katalikas jaustųsi esąs savas.
 

Valdemaras Lisovskis kilęs iš Vilniaus, kur 2005 m. buvo įšventintas į kunigus. Padirbęs įvairiose Lietuvos parapijose ir gavęs licenciato laipsnį Romos Gregoriano universitete jis 2012 m. vasarį buvo išsiųstas į Norvegiją rūpintis lietuvių katalikų sielovada šioje šalyje.