Lietuvių kalba tiksliuosiuose moksluose Nesvarbi smulkmena?

Iš kairės: Kristijonas, Dominykas ir Augustinas Vizbarai
Iš kairės: Kristijonas, Dominykas ir Augustinas Vizbarai | © Invest Lithuania

Vokietijoje mokslus baigęs ir Vilniuje kartu su dviem broliais perspektyvų puslaidininkių lazerių verslą įkūręs fizikas kerta iš peties: lietuvių kalbos puoselėjimas tiksliuosiuose moksluose – tai nereikalinga, tačiau daug laiko ir sąnaudų kainuojanti smulkmena. Pokalbis su vienu iš įmonės „Brolis Semiconductors“, 2013 metais pelniusios Vokietijos ūkio apdovanojimą, įkūrėjų Augustinu Vizbaru.

Kokia kalba vyrauja Jūsų laboratorijoje darbo metu?

Kasdienė mūsų kalba yra žargoniška, joje apstu angliškų žodžių, terminų. Iš savo inžinierių reikalaujame, kad ataskaitas rašytų anglų kalba. Mums to reikia, kad, esant reikalui, iš karto galėtume pasidalinti informacija su klientu, kad nereikėtų versti ir nebūtų dvigubo darbo. O visa mūsų klientūra yra užsienyje – JAV, ES šalyse. Su Rytais iš viso nedirbame, todėl vartojame tik anglų kalbą. Be to, savo inžinierius mes vežamės į mokslines konferencijas, į parodas užsienyje, taigi jie privalo puikiai mokėti anglų kalbą.

Lietuvių kalba versle – menkos svarbos

Negaila, kad lietuvių kalba nustumiama į antrą planą?

Savo asmeniniame gyvenime bendrauju lietuviškai ir stengiuosi tai daryti nevartodamas žargono, jaučiu poreikį išsaugoti mūsų kalbą. Bet darbe tai neįmanoma. Vis tiek verslas yra pagrįstas pragmatizmu. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kur dirbi – mes, kaip minėjau, dirbame su Vakarų rinkomis ir privalome prie jų taikytis. Įmonei svarbiausia yra efektyvumas, Manau, kad mūsų efektyvumas nukentėtų, jei mes dirbtinai bandytume įsisteigti „kalbininkų būrelį“. Manau, kad kiekvienas inžinierius turi būti raštingas – tiek lietuvių, tiek užsienio kalba. Bet svarbiausia yra tai, kad kalbiniai dalykai netrukdytų įmonės darbui ir leistų dirbti maksimaliai efektyviai.

Anglų kalba skatina konkurenciją

Ką apie lietuvių kalbos vaidmenį tiksliuosiuose moksluose galite pasakyti, prisimindamas savo fizikos studijas Lietuvoje?

Manau, kad šiuo požiūriu mūsų universitetai yra beviltiškai atsilikę. Jie jau prieš 10 metų turėjo bent magistro studijas rengti anglų kalba. Jeigu universitetai greitu laiku nesugebės prisitaikyti prie kintančių sąlygų, padaryti studijas prieinamomis kitų ES valstybių studentams, jie taps visiškai nekonkurencingi. Pagaliau ir mūsų vietiniai magistrantai, jei jie baigtų magistro studijas anglų kalba, būtų konkurencingesni visos Europos darbo rinkoje. Tai, kad pas mus net ir kai kurios magistro studijų programos yra lyg tie „kalbininkų būreliai“ – provincialumo požymis.

Užsienyje studijuojant buvo kitaip?

Aš studijavau Švedijoje, Vokietijoje ir man buvo sudarytos visos galimybės siekti žinių. Studijuojant doktorantūroje Vokietijoje man net nereikėjo vokiečių kalbos. Dabar truputį moku tą kalbą, bet nuvažiavau ten niekada jos nesimokęs. Aš ten dirbau savo darbą, buvau mokslinis darbuotojas, mokslinės komandos dalis. Turėjau savo temą ir savarankiškai ją nagrinėjau anglų kalba. Pramokau tik šiek tiek vokiečių kalbą, kad galėčiau bendrauti su inžinieriais ir techniniais darbuotojais, nes jie vyresnio amžiaus ir dažnai nekalba angliškai. Bet iš esmės tai viskas vyksta anglų kalba ir net labai skatinama, kad visi darbų pristatymai vyktų anglų kalba, kad visi išmoktų mokslinės anglų kalbos. Mano profesorius sakydavo, kad taip jau yra – šiandien viskas vyksta anglų kalba ir savo mokslą turi mokėti pristatyti anglų kalba. Nuo to pristatymo kokybės priklauso, ar žmonės tavo rezultatais domėsis, ar sugebės suprasti, ar ne.

Taigi, pastangas išsaugoti ar kurti lietuvišką terminologiją moksle Jūs laikote nereikalingu apsunkinimu mokslui ir verslui?

Lietuvoje labai daug leidžiama visokių terminologinių žodynų, tačiau kas gi juos skaito ir naudoja? Na, kažkokią terminologiją reikia turėti. Bet kartais tiesiog perspaudžiama. Man atrodo, kad yra daug svarbiau būti konkurencingam moksle, nei didžiuotis savo terminais. Lietuvoje šiandien mes skiriame labai daug dėmesio nereikšmingoms smulkmenoms, kai tuo tarpu turime labai vidutinišką mokslo lygį. Galbūt humanitarinėms specialybėms yra kiti reikalavimai, nes ten jau tikrai reikia sugebėt išsireikšti tam tikra akademine kalba. Bet tiksliuosiuose moksluose vis tiek svarbiausia patys rezultatai. Turi būti parašyta gerai, bet kalba šiuo atveju greičiau yra antraeilis dalykas.
 

Augustinas Vizbaras yra puslaidininkius lazerius gaminančios įmonės „UAB Brolis Semiconductors“, kurią jis 2011 metais įkūrė kartu su broliais Dominyku ir Kristijonu, komercijos direktorius. 2013 metais įmonė buvo įvertinta Vokietijos ūkio apdovanojimu. Augustinas Vizbaras elektronikos inžinerijos bakalauro studijas baigė Vilniaus universitete, fizikos mokslų magistro laipsnį įgijo Karališkajame technologijų institute Švedijoje, fizikos mokslų daktaro laipsnį gavo Miuncheno technikos universitete. Fizikas yra tarptautinių draugijų IEEE Photonics society ir SPIE narys.