(Neformalusis) mokymasis skaitmeniniame amžiuje „Google“ kaip edukacinė erdvė

Skaitmeninių medijų naudojimas pamokoje
Skaitmeninių medijų naudojimas pamokoje | Nuotrauka (fragmentas) © Rawpixel-Fotolia.com

Mokymasis vis dar dažnai neįsivaizduojamas be klasės ir egzaminų. Tačiau mokytis galima ir naršant internete: „Google“, „YouTube“ ir „Wikipedia“ yra edukacinės erdvės. Internetiniai šaltiniai vis labiau konkuruoja su mokyklomis. O gal mokyklos galėtų pasinaudoti neformaliojo mokymosi teikiamomis galimybėmis?

Kaip man apskaičiuoti trikampio plotą? Kaip išmokti šokti kaip Beyoncé? Ką pagaminti veganams? Ir ką apskritai reiškia būti „veganu“? Ieškoti atsakymų į milijonus tokių ir panašių klausimų internete šiandien yra savaime suprantamas dalykas jaunimui ir suaugusiesiems. Norėdami ką nors išmokti, jie naršo „Google“, „YouTube“ ar „Wikipedia“ svetainėse. Jei su kuo nors kalbantis kyla neaiškumų, išsitraukiamas mobilusis įrenginys, siekiant visiems drauge tai išsiaiškinti.

NEFORMALUSIS MOKYMASIS

Mokymasis internete dažnai vyksta nesąmoningai. Tačiau neformalusis mokymasis tam tikra prasme yra „tikresnis“ nei mokymasis klasėje. Visgi kai kuriems rūpesčių kelia vienas svarbus aspektas: mokantis internete nuolat susiduriama su pagunda išsiblaškyti ar nukreipti dėmesį kitur. Juk skaitmeninėje erdvėje tuo pačiu metu reikia apdoroti skirtingus dirgiklius, o tai lemia pakitusį požiūrį į dėmesio sutelkimą. Tradicinė dėmesio koncentracija reiškia, kad susitelkiama ties vienu dirgikliu, o visi kiti dirgikliai, kiek įmanoma, eliminuojami. O skaitmeninei dėmesio koncentracijai vienu metu reikia apdoroti keletą dirgiklių. Siekiant, kad visa tai vyktų produktyviai, reikia įdėti nemažai pastangų.
Tačiau produktyviai naudotis skaitmeniniais įrankiais tikrai verta, nes neformalusis mokymasis naudojant skaitmenines medijas atitinka daugelį pedagoginių turiningo mokymosi reikalavimų. Mokymasis yra:
 

  • motyvuojantis: besimokantieji nori dėl savęs pačių tuo konkrečiu momentu būtent tą dalyką išmokti ar sužinoti;
  • aktyvus ir savivaldus: besimokantieji patys apsisprendžia dėl mokymosi priežasties, mokymosi būdo ir mokymosi medžiagos;
  • situacinis, konkrečiai aktualus ir autentiškas: besimokantieji gali patys nuspręsti dėl mokymosi laiko, ritmo ir vietų;
  • tiesiogiai naudingas: besimokantieji gali patys jį įvertinti.

Tai galima pritaikyti ir užsienio kalbų mokymuisi, čia neformalusis mokymasis skaitmeninėmis priemonėmis yra labai įvairus. Pavyzdžiui, norintieji išmokti mandarinų kalbos gali tai daryti vien iš garso įrašų išmaniajame telefone. Žodžiai ir sakiniai yra įrašomi ir pakartojami. Be to, yra daugybė programėlių, skirtų mokytis rašmenų ir pritaikytų prie besimokančiųjų poreikių.

KONKURENCIJA MOKYKLOMS?

Atsiradus šioms naujoms galimybėms mokyklos su savo mokymosi medžiaga ir metodais pamažu praranda išskirtinį mokymosi aplinkos vaidmenį. Teiginys, kad žmonių grupė tuo pačiu metu toje pačioje patalpoje turi būti kartu, kad galėtų mokytis, vis labiau praranda savo pagrįstumą. Mokymosi procesą apibrėžia nebe patalpa ar laikas, o informacijos tinklas.
 
Būtent todėl neformalusis mokymasis turi būti vis svarbesnis ir pačiose mokyklose. Jeigu moksleiviai skatinami naudotis savo skaitmeniniais įrenginiais pamokose, jie ir klasėje gali naudotis visu savo asmeninio mokymosi bagažu. Todėl pažangios mokyklos užduotis yra paskatinti jaunuolius jų saviugdos procese ir juos nukreipti taip, kad mokymasis vyktų paprasčiau, labiau reflektuojant ir bendradarbiaujant. Tačiau kaip tai galėtų vykti?

NAUJOS MOKYMO GALIMYBĖS

Čia galimybės yra įvairios. Tikriausiai paprasčiausia yra suformuluoti atviras užduotis, kurias reikia atlikti neformaliomis priemonėmis:

  • „Pasikalbėk pokalbių svetainėje su kuo nors ta kalba, kurios dabar mokaisi.“
  • „Kodėl grietinėlė sustandėja, kai ją plaki?“
  • „Kuo skiriasi mandagumas Pekine ir Berlyne?“ 
  • „Iš kur besivystančios šalys gauna daugiau pinigų: per vystomąją pagalbą ar per pinigų perlaidas, kurias siunčia emigrantai pramonės šalyse?“
  • „Surask ekspertų profilius tomis temomis, kurias šiuo metu nagrinėjame. Kuo jie domisi? Apie ką jie rašo?“

Tada pamokoje aptariami šių užduočių rezultatai, taip pat panaudotos priemonės ir patirtys. Moksleiviai pamato, kad jų neformaliojo mokymosi procesas yra svarbus – taip pat, kad yra galimybių jį pagerinti ir panaudoti pamokai.


Neformalaus mokymosi naudojimas pamokoje Neformalaus mokymosi naudojimas pamokoje | © paylessimages - Fotolia.com Kitame etape galėtų būti skatinamas mokytojų naudojimasis internetu. Pradžioje tai gali būti maži žingsniai: pateikiamos nuorodos į pamokas „Twitter“ profilyje; prižiūrimas „Facebook“ puslapis; internetiniame dienyne skelbiama papildoma informacija. Taip atkreipiamas dėmesys į kitus informacijos šaltinius. Kartu moksleiviai suvokia, koks svarbus mokymasis yra jų mokytojui. Tai esminis mokymosi sėkmę lemiantis veiksnys.

MOKYMASIS ATEITYJE

Informacija, ekspertų žinios, moksleivių grupės ir mokymosi metodai yra prieinami per mobiliuosius įrenginius bet kurioje vietoje. Kiekvienais metais daugėja tokių mokymosi galimybių, kuriomis gali ir turi naudotis mokyklos. Kompiuteriai ir išmanieji telefonai nekelia pavojaus mokymuisi klasėje, jie dažniausiai naudojami pamokai palengvinti ir papildyti. Taip tradicinių švietimo institucijų užduotys gali būti perkeliamos į interneto tinklą. Tai leidžia mokykloms susitelkti į kitas užduotis, pavyzdžiui, kurti stiprius santykius tarp mokytojų ir mokinių arba mokinių tarpusavio santykius. Pasiūlyti skirtingas mokymosi formas skirtingiems mokymosi tipams. Arba įtvirtinti medijų raštingumą, būtiną neformaliojo mokymosi procesui.

LiteratŪra

Wampfler, Philippe: Generation »Social Media«. Göttingen 2014.