Šeimos sociologija „Ten, kur vaikai, ten ir šeima“

Šeima
Šeima | © Colourbox.com

Kaip pasikeitė šeimos vaidmuo per pastaruosius 20 metų, vykstant visuomenės pokyčiams Rytuose ir Vakaruose? Goethe.de kalbėjosi apie tai su dr. Jürgenu Dorbritzu iš Vokietijos gyventojų tyrimo instituto.

Pone dr. Dorbritzai, kokia gi šeimos padėtis šiandien?

Kaip ir kiekviena socialinė sistema, ji nesunkiai prisitaiko prie pakitusių socialinių santykių. Menantiems tik klasikinę tėčio, mamos ir dviejų vaikų šeimą nebus priimtina, kad atsirado tokia gausi bendro gyvenimo formų įvairovė. Vis tik dauguma porų, kurių amžius nuo 35 iki 40 metų, yra vedę ir turi vaikų. Tačiau santuoka nevaidina tokio didelio vaidmens kaip anksčiau. Ar vedę, ar gyvena kartu nesusituokę, ar dar kitaip, jei kartu gyvena suaugusieji ir vaikai, tai šiandien vadinama „šeima“.

Kaip šeimą šiandien supranta jauni žmonės?

Nepaisant visuomeninių pokyčių, jaunimas turi tipišką idealų įsivaizdavimą apie savo ateitį: su vestuvėmis ir šeima. Taip galima teigti dėl to, kad vestuvės jiems yra ypatingas ir įspūdingai švenčiamas įvykis. Tačiau ir kitų formų atžvilgiu jaučiama tolerancija. Jų netrikdo, jog yra vaikų neturint tvirtos partnerystės, ar gyvenama turint vaikų ir nesusituokus. Kas gi šiandien dar kalba, kad vaikas – „nesantuokinis“? Jeigu paklausime jaunesnių kaip 25 metų jaunuolių, ar vaikai ir santuoka yra neatsiejami, tik trečdalis atsakys „taip“. Tačiau su teiginiu, kad santuoka yra atgyvenusi institucija, nesutiks beveik visi.

Įsimylėję, susižadėję, susituokę?

Taigi – įspūdingai atšvęsti vestuves, o vaikus atidėti ateičiai arba jų neturėti visai?

Tai, ką stebime, tai savotiškas automatizmas, buvęs pakankamai stiprus septintajame dešimtmetyje, o dabar visiškai išnykęs. Įsimylėti, atšvęsti sužadėtuves, vesti, gimdyti ir kartu auginti vaikus – ši seka išnyko.

Ar matyti skirtumų Europos šalyse, kuriose didesnį vaidmenį vaidina religija?

Taip. Lenkijoje, Ispanijoje ar Italijoje vyrauja kitas šeimos modelis, nei, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse. Švedijoje apmokestinami visi, neatsižvelgiant į šeiminius santykius, šeimos nėra remiamos ir nė negirdėti apie tokį lengvatinį sutuoktinių porų apmokestinimą, kaip Vokietijoje. Skyrybų skaičius katalikiškuose kraštuose – mažesnis, mažiau bevaikių šeimų, o vienišiems tėvams auginantiems vaikus – sunkiau.

Socialistinio šeimos modelio nebuvo niekad

Kokia situacija pokomunistinėse valstybėse – Čekijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Lenkijoje?

dr. Jürgenas Dorbritzas dr. Jürgenas Dorbritzas | Nuotr.: Iš privataus archyvo Pirmiausia reikia pažymėti, kad Rytų Europos socialistinio šeimos modelio niekad nebuvo. Visose šiose šalyse moterų darbingumas buvo labai aukštas. Tai buvo laikoma keliu į lygiateisiškumą. Todėl atitinkamai buvo išplėtota vaikų darželių sistema. O dabar, sugriuvus socialistinio ūkio sistemai, apie 50 proc. darbo vietų pramonėje dingo. Moterys buvo atleidžiamos pirmiausia, joms ir vėl atiteko tradicinis namų šeimininkių vaidmuo – tad sektis gerai negalėjo. Be to, prisidėjo ir tai, kad realiose socialistinėse sistemose šeima funkcionavo kaip solidari bendruomenė. Bendrai būdavo gaunama visko, ko trūksta: jeigu prekybos centre būdavo kubietiškų apelsinų, vienas šeimos narys eilėje stovėjo už kitus, o jei svainis galėjo aprūpinti ratlankių gaubtais, džiaugdavosi visa šeima. Tačiau tai – praeitis. Daugelyje buvusių socialistinių šalių šeimos gyvena ant skurdo ribos, kadangi neužtenka pajamų užkamšyti visų skylių.

O ką galvoja šių šalių jaunimas apie šeimą?

2006 metų apklausa atskleidžia, kad noras turėti savo šeimą tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje priklauso prie prioritetinių gyvenimo tikslų. Pirmenybė teikiama „pilnos“ mažos šeimos modeliui su santuokoje gyvenančiais tėvais ir vaikais. Tačiau panašiai kaip ir jų bendraamžiai Vakaruose, šių šalių jaunuoliai yra atviri ir toleruoja nesantuokines bendro gyvenimo formas. Skirtumas tik tas, kad jie laiko jas „bandomosiomis santuokomis“, kurios vaikams gimus, turėtų baigtis vedybomis.

Jeigu suaugusieji gyvena kartu be vaikų, tai nėra šeima

Regis, nieko nėra patvaraus – darbo, pajamų, socialinio statuso. Kokios šeimos tvarumo galimybės?

Sociologams tai yra tik apibrėžimo klausimas: jei kartu gyvena dvi kartos, tai yra šeima. Arba kaip suformulavo politikai: šeima yra ten, kur yra vaikų. Bendro gyvenimo formos kinta nuolat: šiandien su vaikais gyvena vienos ir tos pačios lyties poros, taip pat poros, turinčios dvejus namų ūkius, savaitgalio poros. Atvirkščiai paėmus, tai reiškia: jei drauge gyvena suaugusieji be vaikų, tai nėra šeima – ir tai turėtų atsispindėti mokesčiuose.

Ar ateis tokie laikai, kai partnerystė bus registruojama tam tikram laikui?

Tuo netikiu. Jei nusprendžiama gyventi kartu, niekas negalvoja apie santykių pabaigą, vis tik idealai, saugumo, supratimo ir meilės ilgesys čia vaidina lemiamą vaidmenį. Nors trečdalis tokių partnerysčių ir baigiasi skyrybomis – pradžioje visi nori, kad partnerystė gyvuotų visą gyvenimą.

Ar po 20 ar 30 metų bus dar tėčio-mamos-vaiko šeima?

Esu tuo tvirtai įsitikinęs. Tradicinė šeimos forma gyvenimui kartu nebus tokia reikšminga kaip 7–8 dešimtmetyje, tačiau ji bus viena iš pasirenkamų bendro gyvenimo formų.