Frankfurto religijų taryba Tikinčiųjų parlamentas

Spaudos konferencija Frankfurto literatūros namuose Religijų tarybos įkūrimo proga, 2009 m. balandis
Spaudos konferencija Frankfurto literatūros namuose Religijų tarybos įkūrimo proga, 2009 m. balandis | © Rat der Religionen

2009 m. Frankfurte buvo įkurta Religijų taryba. Tai neturinti analogų Vokietijoje organizacija. Ji rūpinasi tolerancijos ir religijos laisvės sklaida bei kovoja su diskriminacija.

Frankfurto Religijų tarybos įstatuose yra sakinys, kurį nelabai išmanantiems religinius dalykus žmonėms nėra lengva suprasti: „Religinės bendruomenės, kurios pačios save priskiria tam tikrai religijai, tačiau nėra pripažįstamos daugumos šios religijos pasekėjų, atstovaujamos vieno atstovo“. Rodos, čia kalbama apie autsaiderio statusą.

Pažvelgus į jau trejus metus gyvuojančios Religijų tarybos narius, daug kas pasidaro aišku. Čia yra atstovaujama „Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia“ – kitaip tariant mormonai, kurie save vadina krikščionimis, tačiau krikščioniškųjų bažnyčių yra laikomi naujos religijos atstovais. Panašus yra Achmaditų judėjimo santykis su islamo organizacijomis. Taigi, šios abi religinės grupės atstovaujamos greta krikščionių bažnyčių, musulmonų, žydų, hinduistų, sikhų ir bahajų. Tai kompromisas, su kuriuo visi gali susigyventi.

„Mes gerbiame visų narių pažiūras“, sako evangelikų kunigė ir Religijų tarybos direktorė Ilona Klemens: „Taryba nepriima jokių teologinių sprendimų už atskiras tikėjimo bendruomenes.“ Kuriant šią organizaciją net nebuvo galvojama apie mormonų dalyvavimą jos veikloje. Tačiau ši bendruomenė, kurios centrinė būstinė yra Frankfurte, pati kreipėsi į Religijų tarybą ir priėmė jos taisykles.

NE dominavimo principui ir kritikos netoleravimui

Religijų taryba turi priešistorę: įvairių religinių bendruomenių nariai susitikinėjo jau nuo 2004 m. Ilonos Klemens, kuri yra jos bažnyčios įgaliotinė dialogo tarp religijų klausimams, iniciatyva. Šiuo metu Religijų tarybai pirmininkauja graikų ortodoksų dvasininkas Athenagoras Ziliaskopoulosas ir Ünalas Kaymakcis iš Islamo religinės bendruomenės Hesene. Didžiausia islamo organizacija, Turkijos valdžiai artima „Ditib“ pradžioje nenorėjo stoti į Religijų tarybą. Tačiau dabar ji visgi dalyvauja organizacijos veikloje.

Kriterijus, kas gali tapti Religijų tarybos nariu, organizacija suformulavo savo įstatų priede, taip siekdama išvengti fundamentalistinių grupių ir sektų prisijungimo. Taryboje dalyvaujančios organizacijos negali turėti tokių požymių: autoritarinis vadovavimo būdas religinėje grupėje, absoliutus tiesos monopolis, kritikos netoleravimas, atsiskyrimas, narių išnaudojimas ir organizacijos maskavimasis. Be to, Religijų tarybos nariai įsipareigoja „atsisakyti misionieriškumo – žmonių spaudimo keisti religiją”. Iki šiol dar nėra tekę taikyti šių atmetimo kriterijų. Tokie ekstremistai, kaip musulmonai salafistai, tokios sektos, kaip Jehovos liudytojai, ar organizacijos, kaip scientologai, dar nebandė prašyti narystės Religijų taryboje. „Jie patys žino, kad neturi jokių šansų būti priimtais“, sako Ilona Klemens. „Be to, ekstremistai atmeta dialogą. Tokioms grupėms įvairovė nieko nereiškia.“

Nuo dvasinės pagalbos ligoninėje iki dešiniojo teroro

Savo struktūra Frankfurto religijų taryba yra Vokietijoje analogų neturinti organizacija. Kelne nuo 2006 m. veikia iš esmės neformali taryba, atliekanti tam tikros bendravimo platformos funkciją pasirašyto bendro pareiškimo už toleranciją pagrindu. Štutgarte jau 2003 m. panašaus manifesto pagrindu organizuojamas „Apskritasis religijų stalas“. Tačiau tokio struktūruoto ir nuolatinio darbo, kaip Frankfurte, abiejuose kituose didmiesčiuose nevyksta. Taryba skelbia viešus pareiškimus, konsultuoja miesto institucijas, organizuoja bendrus įvairių religinių bendruomenių renginius.

Temos, kurias šiuo metu nagrinėja Taryba, siekia nuo dvasinės pagalbos ligoninėje iki dešiniojo teroro. Kadangi šiandien ne tik krikščionių bažnyčios rūpinasi dvasine ligonių ir slaugomų žmonių būkle, Taryba sudarė specialų dvasinės pagalbos standartą. Šis standartas – tai rekomendacijos ligoninėms ir globos namams, kokioms organizacijoms šios įstaigos turėtų leisti užmegzti kontaktą su savo gyventojais ir pacientais.

Po to, kai Vokietijoje išaiškėjo dešiniųjų ekstremistų slaptos organizacijos „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) vykdytas teroras, Taryba dar labiau pradėjo kreipti dėmesį į dešinįjį radikalizmą ir priešiškumo kitokiems žmonėms problemą. Ilona Klemens praneša, kad į NSU priešų sąrašą buvo įtraukta daug Frankfurto organizacijų. Tačiau dar labiau ją neramina dešiniojo ekstremizmo idėjų sklaida. „Dešiniojo populizmo tezės skamba net ir tokio liberalaus miesto, kaip Frankfurtas, visuomenėje“, sako p. Klemens.