Detektyvinis serialas „Nusikaltimo vieta“ Dar drąsiau ir įžūliau

Detektyviniam serialui „Nusikaltimo vieta“ („Tatort“) – 45 metai. Nors 2016 m. bus rodoma jau 1000-oji serija, serialo formatas dar neatrodo pasenęs – veikiau priešingai.
 

Sekmadienio vakaras, 20.15 val., kažkur Vokietijoje. Pasigirsta serialo „Nusikaltimo vieta“ melodija, kviečianti žiūrovus prie ekranų. Žvilgsnis pro taikiklį, bėgantis žmogus ir nervinga muzika – tai tik trumpa įžanga. Jei tučtuojau neatidėsi į šoną visų reikalų, gali pražiopsoti žmogžudystę, kuri dažnai įvyksta pačioje pradžioje. Žiūrovai tai žino. Juk jie užaugo su vokiškiausiu visų laikų detektyvu. Visuose šalies kampeliuose galima rasti daugybę šio serialo ekspertų ir tikrų jo gerbėjų.

Mėgstamiausias vokiečių televizijos serialas rodomas jau nuo 1970 m., t. y. gerokai ilgiau nei bet kuris kitas detektyvinis serialas vokiškai kalbančiose šalyse. Vidutiniškai beveik 10 mln. žiūrovų susidomėję stebi, kaip komisarai ir komisarės medžioja nusikaltėlius. Dažniausiai žiūrima su draugų kompanija, taip pat kavinėse ar baruose. Nepaisant vyraujančios tendencijos, serialą mėgstama žiūrėti būtent tuo metu, kai jį rodo televizija, o ne vėliau per mediateką – kad būtų galima iškart skelbti įrašus socialiniuose tinkluose ar diskutuoti apie tai kitą dieną. „Nusikaltimo vieta“ – tai ritualas, vainikuojantis savaitgalį.

Vis dėlto šis sekmadienio detektyvas yra daugiau nei pramoga. Jame atsispindi vokiečių dvasinė būsena, dokumentuojama šių laikų istorija, gvildenamos visuomenę dominančios temos: smurtas mokyklose, pabėgėliai, kibernetinis priekabiavimas ar nesibaigiančios Berlyno-Brandenburgo oro uosto statybos.

Darbas jauniesiems detektyvams

Galbūt galima manyti, kad serialo formatas sensta kartu su jo publika, bet tai netiesa. „Serialo „Nusikaltimo vieta. Miunsteris“ ar serijų, kuriose vaidina Tilis Schweigeris, žiūrovai yra netgi jaunesni už JAV vaidybinių filmų žiūrovus,“ – tvirtina Gerhardas Henke, kanalo „Westdeutscher Rundfunk“ televizijos filmų, kino ir serialų programų direktorius. 9-ojo deš. viduryje dėl konkurencijos su privačiais televizijos kanalais žiūrovų skaičius buvo pradėjęs visuotinai mažėti, tačiau 10-ojo deš. viduryje jis stabilizavosi ir nekito maždaug 10 metų, o nuo 2007 m. jis be paliovos auga. Jei anuomet tai buvo vos 7 ar 8 milijonai, tai 2015 m. žiūrovų skaičius išaugo iki 13 mln. Jaunėja ne tik žmonių prie televizorių ekranų amžius bei didėja jų skaičius, atsiranda vis daugiau ir jaunesnių komisarų. Pagal Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos valstybinių televizijos kanalų (ARD, ORF ir SRF) kuriamo detektyvinio serialo koncepciją detektyvai jau nuo seno dirba įvairiausiuose regionuose. Pavyzdžiui, televizijos kanale ARD kiekviena regioninė televizija turi bent po vieną detektyvų komandą – 2015 m. jų buvo maždaug 20. Vien nuo 2010 m. atsirado dar 10 naujų komandų.

Naujovių troškimas

Tiesa, kaip teigia Gebhardas Henke, tai nėra kryptinga atjauninimo strategija. Dėl federalinio ARD pobūdžio regioniniai kanalai kuria tokias „Nusikaltimo vietos“ serijas, kokios, jų manymu, yra geros, tam jie išformuoja esamas detektyvų komandas ir suburia naujas. Dėl to serialo formatas atrodo toks įvairiapusiškas, o kartu ir nenuspėjamas. Tai tarsi popuri, sudarytas iš atskirų serijų, kurias vienija jų rodymo laikas bei vieta, vienoda įžanga ir tas faktas, kad bylos visada išnarpliojamos. Dabartinė „Nusikaltimo vietos“ bendruomenė, regis, teigiamai vertina tokius pokyčius. Bent jau taip pastebėjo G. Henke: jei anksčiau žiūrovai mėgo tokius „titanus“ kaip komisarai Šimanskis (akt. Götz George), Štėveris (akt. Manfredas Krugas) ar Šarlota Lindholm (akt. Maria Furwängler), „tai šiais laikais nauji detektyvai sutinkami beveik kaip „Bundeslygos“ futbolininkai.“ Naujų komandų prireikia dar ir todėl, kad tokie garsūs aktoriai kaip Tilis Schweigeris (Hamburgas), Ulrichas Tukuras (Vysbadenas) ar Meret Becker (Berlynas) nelabai nori imtis tipiškų detektyvo vaidmenų. Komandų, o kartu ir vietovių gausa visiškai atitinka regionalizacijos principą, kuris yra sudedamoji koncepcijos dalis. Net jei nė vienas iš naujųjų detektyvų nekalba tarmiškai, o kalbėti vietos tarme pavedama antraplanių vaidmenų atlikėjams.

Neįprastas kitoniškumas

Naujieji komisarai dažnai yra jaunesni ne vien popieriuje, jie ir stengiasi taip atrodyti. Jie šiuolaikiški, stilingi, naudojasi socialinėmis medijomis, važinėja motoroleriu ir laisvai kalba užsienio kalbomis. Netgi nusižengimai visuomenės normoms jiems yra įprastas dalykas. Tai nereiškia, kad jų pirmtakai buvo nepriekaištingi pareigūnai – žmogiškosios silpnybės jiems taip pat nebuvo svetimos ir jie dažnai nesugebėdavo susitvarkyti savo asmeninio gyvenimo. Tačiau jaunieji komisarai nebe taip uoliai siekia žiūrovų empatijos, kartais jie netgi atsiduria priešingoje stovykloje. Kaip, pavyzdžiui, komisarė Nora Dalay (akt. Aylin Tezel), kuri pastojusi nuo bendradarbio nutraukia nėštumą, ar berlynietė Nina Rubin (akt. Meret Becker), kurios gyvenimo draugas išsikrausto dar pačioje serialo pradžioje, po to kai ji kažkur praleidžia audringą naktį.
 
„Tatort“: „Im Schmerz geboren“ – Trailer (Youtube.com)

Vis daugiau eksperimentuojama ir su pačiu formatu, suteikiant jam įvairiapusiškumo. 2014 m. spalį Heseno televizijos kanalo „Hessischer Rundfunk“ rodyta serija „Im Schmerz geboren“ („Gimęs per skausmus“) ne tik sulaukė kritikų pagyrų, bet ir pelnė daugybę apdovanojimų. Ši kruvina buvusio komisaro keršto akcija – puikiausias eksperimentinio detektyvo pavyzdys: ji supinta pagal šekspyriškas tradicijas, o ekranizuota kaip Quentino Tarantino vesternas. Tvirtinama, kad iš viso buvo nužudyti 47 žmonės. Konfliktą su automatu rankose užbaigia Ulrichas Tukuras, vaidinęs Vysbadeno detektyvą Feliksą Muro.

Daug kas gali keistis: vieta, komisarai, pasakojimo tradicija. Bet tik ne „Nusikaltimo vietos“ įžanga, kuri išliko nepakitusi nuo pat pirmos serijos. Tiesa, parduodant teises rodyti serialą užsienyje, įžanga neretai nukerpama kaip pasenusi. Tačiau kritikuoti ją Vokietijoje yra absoliutus tabu. Tai teko pajusti ir Tiliui Schweigeriui, kuris pasiūlė atsisakyti įžangos, pavadinęs ja „kvaila“ ir „atgyvenusia“. Taip prašauti pro šalį neleidžiama netgi naujiems ir energingiems komisarams.