Literatūros festivaliai Vokietijoje Kai iš už teksto pasirodo žirgas

literatūros festivaliai

Ištisus metus mažesniuose ir didesniuose šalies miestuose, žaliose pievose ir tamsiuose klubuose vyksta nesuskaičiuojama daugybė literatūros festivalių. Iš kur atsirado ši tendencija?

Literatūra – vienintelė meno rūšis, kuri tradiciškai neatsiejama nuo privatumo, juk ir skaitymas laikomas individualiu užsiėmimu. Tačiau knyga vis labiau veržiasi iš šios individualios erdvės. 8-ojo deš. pabaigoje ima rastis renginių, kurių metu keletas autorių skaito savo kūrybos tekstus, kaip, pavyzdžiui, Klagenfurto literatūros festivalyje Klagenfurter Literaturtage, kuris rengiamas kasmet nuo1977 m. Jo metu per televiziją transliuojamas ne tik autorinių tekstų skaitymas, bet ir žiuri darbas skiriant garsiąją Ingeborgos Bachmann premiją. Pirmasis Darmštato literatūros festivalis „Literarischer März“ įvyko dar 1968 m., o nuo 1979 m. jaunieji poetai čia apdovanojami Leonso ir Lenos premija („Leonce-und-Lena-Preis“). 1980 m. buvo surengtas pirmasis Erlangeno poetų festivalio „Erlanger Poetenfest“, kurio pagrindas – ilgos skaitymo popietės pilies sode. 10-ajame deš. atsiranda vis daugiau literatūros festivalių: dabar net ir tokiuose didmiesčiuose kaip Berlynas, Kelnas ar Miunchenas vyksta didžiuliai visam miestui skirti literatūros renginiai.

Iš virtualaus gyvenimo – į realų

Tokia įvykių eiga kelia nuostabą. Ypač turint galvoje, jog mūsų kasdieninis pasaulis, kaip manoma, pasiekė tokį skaitmeniškumo lygį, kad „realus“ gyvenimas ima trauktis į antrąjį planą, o „tikras“ žmonių bendravimas tampa retenybe, užleisdamas vietą „Facebook’ui“ ir panašiems socialiniams tinklams. Tačiau iš tikrųjų yra priešingai. Pradedama vėl ilgėtis realių susitikimų ir tikrų įspūdžių, kuriuos galima aptarti ar prisiminti drauge su kitais žmonėmis. Kuo virtualesnis kasdieninis pasaulis, tuo didesnis poreikis ištrūkti iš keturių sienų ir leistis ieškoti ypatingų įvykių. Net ir literatūra vis dažniau pristatoma kaip „renginys“.

Poezijos medis, sofos ir pievų gėlės

Tipiškas tokios raidos pavyzdys – literatūros festivalis „Prosanova“, kurį 2011 m. Hildesheime (Žemutinė Saksonija) jau trečiąkart surengė meno krypties studijų absolventai. Skaitymas čia virsta savarankiška menine forma, erdvė veikia tekstą, o tekstas – erdvę. Kai skaitant pro vartus netikėtai įjoja raitelė ant balto žirgo, tekstas tampa realybe. Tokiu būdu ne tik išplečiamos skaitymo koncepcijos ribos, pasirenkant kraštutinį atlikimo būdą, bet ir pati renginio vieta išpuošiama tarsi vieša jauki svetainė, tinkama susitikti su autoriais, klausytojais ir kritikais. Tokie susitikimai vyksta prie poezijos medžio, t. y. medį primenančios skulptūros, ant kurios kabo mašinėle spausdinti eilėraščiai, susėdus ant sofų ar įsitaisius krėsluose, tarp pievų gėlių ir buvusių kareivinių. Kuo neįprasčiau, tuo geriau ir įspūdingiau. Antra vertus, kartais išdrįstama visko atsisakyti, paliekant tai, kas svarbiausia – pavyzdžiui, skaitant tamsoje galima visiškai netrukdomai klausytis vien teksto.

Skaitymas 2 000 metrų aukštyje

Naujų formatų, skirtų literatūrai pristatyti, paieškos prasidėjo ne nuo jaunųjų literatų iš Hildesheimo, o nuo Loikerbado. Šiame Šveicarijos kurorte rengiamas tarptautinis festivalis 1996 m. pasuko nauju keliu: skaitymai vyksta didžiųjų Alpių fone, viešbučių baruose ir tokiose neįprastose vietose kaip romėnų-airių maudyklės. Tuo metu, kai autorius stovėdamas ant baseino krašto skaito savo kūrybą, klausytojai patyliukais plaukioja. Festivalio kulminacija – vidurnakčio skaitymai, kasmet rengiami Gemio perėjoje (Gemmipass), 2 350 m aukštyje virš jūros lygio. Taip literatūra užkariauja ir paskutinę Alpių viršūnę.

Kiekvieno skoniui – po festivalį

Skaitymo kultūra vis labiau stiprėja ne tik provincijoje, bet ir didmiesčiuose. Antai Kelno festivalio lit.COLOGNE rengėjai 2001 m. pradėjo siūlyti lankytojams pramogų programą, kurioje dalyvauja kabareto žvaigždės, muzikantai ir įvairių žanrų rašytojai, t. y. nuo komedijos žvaigždžių iki Vokietijos knygų premijos („Deutscher Buchpreis“) laureatų. Nuo 2001 m. rengiamas ir Tarptautinis Berlyno literatūros festivalis, kurio metu visą savaitę kasdien vyksta daugybė skaitymų dalyvaujant autoriams iš viso pasaulio. Brėmeno festivalyje „Poetry on the Road“ didžiausias dėmesys skiriamas lyrikai, o į Mainco literatūros festivalį kviečiami pirmiausia jauni ir niekam nežinomi autoriai. Vis dėlto šią skaitymo madą, kuriai nebepajėgia atsispirti nei vienas miestas, labiausiai skatina festivalis „Leipzig liest“ („Leipcigas skaito“). Tai didžiulė skaitymo šventė, vykstanti tuo pat metu kaip ir Leipcigo knygų mugė. Pavyzdžiui, per kelias 2011 m. festivalio dienas buvo surengta daugiau kaip 2 000 skaitymo renginių.

Tekstas atminčiai

Net ir stambiuose renginiuose klasikinis skaitymo formatas šiandien jau retai sutinkamas. Dabar tekstus vaidindami skaito aktoriai, jiems akompanuojama, o kad kūrinys būtų aiškesnis, rengiamos ekspertų diskusijos. Belieka tik laukti, kuriems „Prosanova“ ir kituose festivaliuose išbandytiems naujiems formatams pavyks galutinai įsitvirtinti. Juk galiausiai visada svarbiausias lieka tekstas. Tačiau sėdint prie poezijos medžio ir skambant elektroninei muzikai jo klausytis galbūt šiek tiek maloniau – lieka nepamirštamas įvykis.