Europoly „Panaršykime daugiau!“

Pirmasis bandomasis filmavimas Londono kino projektui „Touched by Murder“ (Nuotr.: Georgina Cammalleri)
Pirmasis bandomasis filmavimas Londono kino projektui „Touched by Murder“ (Nuotr.: Georgina Cammalleri) | Nuotr.: Georgina Cammalleri

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Vokietija yra ekonomiškai stipri valstybė, tačiau vokiečiai labiausiai kenčia nuo nemigos. Visai kitaip yra Turkijoje: statistiniu požiūriu žmonės ten miega geriausiai. Pokalbis su kuratore ir kino kūrėja Dorothee Wenner apie stulbinamą statistiką ir Goethe’s instituto projektui „Europoly“ kuriamus filmus.

Ar „Europoly“ yra stalo žaidimas euro krizės tema?

Ne, „Europoly“ autoriai bando ypatingais, gal net žaismingais būdais susieti kiną, teatrą ir internetą. Vis dėlto projekto pagrindas – finansų krizė. Idėją pasiūlė buvusi Goethes’s instituto Vilniuje vadovė Johanna Keller. Jos nuomone, Europa yra susikūrusi absoliučiai klaidingą Lietuvos vaizdą, kuris neatitinka to, kaip ji pati suvokia Lietuvą. Aibė nesusipratimų ir stereotipų daro poveikį Europoje vykstančioms diskusijoms. Tuo tarpu euro krizė veikia mus visus. Absurdiška elgtis taip, tarsi ji būtų susijusi tik su Graikija ar Portugalija.

Apie ką tie filmai, kurie kuriami šiam projektui?

Jų pagrindas – statistinė informacija, leidžianti sulyginti įvairių Europos šalių gyvenimo sąlygas ir realijas. Remdamiesi įvairiausiais šaltiniais mes išskyrėme dešimt netikėčiausių statistikos rodiklių iš tokių sričių, kaip žmogžudysčių statistika, vadovaujamas pareigas užimančios moterys ir šunų savininkai, kad galėtume sugretinti dvi šalis, pasižyminčias ekstremaliais rezultatais. Svarbiausia, kad statistiniai duomenys paneigtų visuotinius stereotipus ir padėtų mums papasakoti kokią nors istoriją. Be to, kiekvienam statistikos rodikliui iliustruoti mes atrinkome „menininkų duetą“, kurį sudaro atitinkamų šalių atstovai, drauge kursiantys filmą. Kaip jie pateiks atitinkamą temą, priklauso tik nuo jų kūrybinės laisvės. Visiems projekto dalyviams nuo pat pradžių buvo aišku, kad „Europoly“ neužsakinėja „TV reportažų“. Projekto tikslas – sukurti neįprastus, asmeniškus filmus.

Kas tie menininkai?

Matthias Lilienthalis ir Anna Mülter kuruoja „Europoly“ performansus, kurių premjera vyks vasarį Miuncheno teatre „Münchner Kammerspiele“, dalyvaujant penkiems menininkų kolektyvams iš penkių šalių. „Europoly“ projekto filmams kurti mes kartu su prodiusere Meike Martens subūrėme grupę režisierių ir vaidmenų atlikėjų. Tarp pastarųjų yra menininkų ir įvairių sričių veikėjų: rašytojų, muzikantų, aktorių ir t. t. Filmų kūrėjus kviečiame iš tos šalies, kurios statistikos rodikliai patys netikėčiausi, o vaidmenų atlikėjus – iš tos šalies, kurios statistiniai rezultatai visiškai priešingi. Kadangi iki tol šie žmonės nebuvo pažįstami, jie atviri eksperimentams ir naujiems formatams.

Gal pateiktumėte pavyzdžių?

Kuratorė ir filmų kūrėja D. Wenner (Nuotr.: Svenja Harten) Kuratorė ir filmų kūrėja D. Wenner (Nuotr.: Svenja Harten) Pavyzdžiui, britų filmų kūrėjas Marcas Isaacsas ir latvių aktorius Mārtiņšas Meieris ieško atsakymo į klausimą, kodėl šalyje, kurioje, kaip manoma, sukurta daugiausia kriminalinių istorijų, t. y. Anglijoje, statistiškai vertinant nužudoma gerokai mažiau žmonių, nei Latvijoje. Arba pažvelkime į Daniją: jei kalbame apie geras gyvenimo sąlygas, ši kaimyninė šalis dažniausiai lenkia visas kitas. Bet kas galėtų pagalvoti, kad Danijoje yra mažiausiai moterų, užimančių vadovaujamas pozicijas? Čia pirmauja Lietuva. Iš šios šalies yra kilusi režisierė Giedrė Žičkytė, kuri nagrinėjo šią temą kartu su Danijos televizijos laidų vedėju ir atlikėju Emiliu Thorupu. Mes pasirinkome Emilį, kadangi jis buvo išgarsėjęs Danijos medijose provokacinėmis diskusijomis apie „vyrų tapatybę“. „Amazonių“ filmavimo darbai jau beveik baigti.

Visos 15 komandų „Europoly“ tinklalapyje turi savo puslapį, pavadinimu „LAB“. Kas tai?

Kaip filmų kūrėja žinau, kaip kuriami dokumentiniai filmai: randama įdomi tema, atliekamas tyrimas, susitinkama su žmonėmis, renkama medžiaga, iš kurios pamažu dėliojamas filmo pasakojimas. Kūrybos procesas primena akmenskaldžio darbą – galiausiai lieka daugybė įdomios medžiagos, kuri nebus panaudota filme. Netgi pasiruošimas filmavimui ir filmo kūrimas retai kada vyksta pagal planą. Tokį tyrimo ir kūrybos procesą mes norime paviešinti mūsų „virtualioje laboratorijoje“ – LAB puslapyje.

Kaip tai vyksta?

Mūsų „virtualioje laboratorijoje“ menininkai dalijasi mintimis, idėjomis, sumanymais ir problemomis. Jie šnekučiuojasi, keičiasi nuorodomis ar jau sukurtais epizodais, gali netgi skelbti savo susirašinėjimą el. paštu ar skaipu. Prie LAB puslapio galima prisijungti ir mums, kuratoriams, ir suinteresuotiems naudotojams. Baigtus kurti filmus vėliau bus galima pasižiūrėti tinklalapyje. Pasibaigus projektui tinklalapį paversime virtualiu archyvu, kurį bus galima naudoti, pavyzdžiui, edukacinei veiklai. Tokios žymos, kaip antai, „moterys“ ar „Lietuva“, padės rasti įvairiausius elementus, vienijančius visus 15 projektų.

Ar tinklalapio lankytojai taip pat yra kūrybos proceso dalis?

Taip, LAB puslapyje jie gali tiesiogiai dalyvauti diskusijose. Ar jų pasiūlymai bus priimti ir kaip jie bus priimti, galiausiai priklausys nuo menininkų. Mes tikimės, kad „Europoly“ projektas pateiks daugybę įdomių asociacijų. Esame įsitikinę – mums pavyks susieti sausą statistinę informaciją su mūsų kasdienybe, kad žmonės susidomėję pasakytų: „Panaršykime daugiau!“ Iš esmės mes orientuojamės į internetu besinaudojančią publiką nuo 18 iki 30 metų amžiaus. Be to, mes norime, kad mus išgirstų ir menininkų pasekėjai ar gerbėjai, kurie domisi Europa ir finansų krize – žinoma, tai gali būti ir vyresni žmonės.

Pagal kokį grafiką vyksta projektas?

2014 m. balandį pradėjome kurti koncepciją, rinktis temas ir menininkus. Tinklalapis veikia nuo liepos, taip pat ir LAB puslapis. Filmai turėtų būti baigti vėliausiai metų pabaigoje, o penki teatro projektai bus pristatyti Miuncheno teatre „Münchner Kammerspiele“ 2016 m. pavasarį.

Kas vienija kino ir teatro projektus?

Tematika. Visi projektai skirti finansų krizės ir jos padarinių temai. Tinklalapis veikia tarsi tiltas, atskleidžiantis projektų turinio sąsajas. Kadangi kūrybos procesai teatre ir kine labai skiriasi, performansų kolektyvai, be abejonės, visai kitaip naudojasi LAB puslapiu. Repeticijos ir pasiruošimas filmavimui pasižymi visai kitokia dinamika. Šiuo metu, kai performansų repeticijos dar net neprasidėjo, mums atrodo, kad LAB puslapiai yra tarsi virtualios teatro „programėlės“, kuriose pateikiama esminė informacija apie performansų temas ir atlikėjus, iš anksto skatinant domėjimąsi kūrybine produkcija. Pavyzdžiui, vienoje pjesėje 10 neprofesionalių aktorių susiburia į kasininkių chorą. LAB puslapyje galima sužinoti, kas yra šios aktorės ir kaip režisierei pavyko jas surasti.

Kokio tikslo siekiate projektu „Europoly“?

Televizijoje lieka vis mažiau vietos dokumentiniams filmams, vis sunkiau pamatyti dokumentinį filmą ir kino teatruose. Todėl šiais laikais daugelis kino kūrėjų eksperimentuoja su vad. kryžminiais (angl. „crossover“) formatais, vienijančiais kiną ir internetą. Tai būdinga ir „Europoly“ projektui. Tačiau priešingai nei sutelktinio finansavimo (angl. „crowdfunding“) atveju, mes bandome visiškai naujais būdais ieškoti publikos dar tik nagrinėdami temą. Be to, norime duoti impulsą diskursams, kurių tikslas – plėtoti Europos idėją, grindžiamą ne vien ekonomika. Labiausiai man patinka tai, kad du filmų kūrėjai taip susidomėjo savo tema, kad iš trumpojo metražo filmų ketina sukurti ir ilgąsias jų versijas.

Kalbėjosi Davidas Weyandas