Programėlių menas Vokietijoje Spalvotų piktogramų menas

 2015 m. liepą Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centras (ZKM) penktąjį kartą paskelbė „App Art Award“ premijos laureatus
Nuotr. © Fidelis, ZKM | Zentrum für Kunst und Medientechnologie

Menininkai atranda mobiliąsias programėles kaip mediją. Vokietijoje už tai netgi skiriama „App Art Award“ premija. Iš tikrųjų ne visada paprasta atskirti meną nuo vartotojo sąsajos dizaino ar žaidimų.

Išmaniojo telefono ekranu juda juodi kvadratėliai su strėlytėmis ir kryžiukais. Valdydami juos žaidėjai keliauja po tipografiškai apipavidalintus lygius, kuriuose gausu poetinių žinučių. Tai Philippo Stollenmayerio sukurta žaidimo programėlė „Sometimes You Die“. Tiek estetiniu, tiek struktūriniu požiūriu jis griauna įprastinę kompiuterinių žaidimų sampratą. „Sometimes You Die“ žaidėjas turi neribotą skaičių gyvybių. Žaidėjo vis klausiama: „What makes you accept this game as a game?“ („Kodėl šį žaidimą tu laikai žaidimu?“). Atsižvelgiant į tokią meno formą, kaip programėlių menas (angl. app art), tai išties geras klausimas. Juk iš pirmo žvilgsnio ne visada galima nustatyti, kas tai – menas ar žaidimas, o gal ir viena, ir kita.

Philippo Stollenmayerio programėlė „Sometimes You Die“ (Youtube.com)

2015 m. vokiečių dizainerio Philippo Stollenmayerio (gim. 1993) programėlė „Sometimes You Die“ buvo apdovanota „App Art Award“ premija kategorijoje „Game Art“ („Žaidimų menas“). Kasmetinis konkursas, kurį organizuoja Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centras (ZKM), garsėja kaip svarbi platforma ir tarptautinei meno arenai, ir šiam jaunam meno žanrui. 1989 m. įsteigtas ZKM centras tapo įtakinga medijų meno institucija, garsėjančia parodomis, tyrimo projektais ir kitais dalykais, pavyzdžiui senų vaizdo sistemų laboratorija, kurioje specialistai gali restauruoti, skaitmeninti ir archyvuoti videomeno kūrinius.

Programėlė kaip meninės raiškos forma

2015 m. liepą žiuri jau penktą kartą paskelbė „App Art Award“ premijos laureatus. Be Ph. Stollenmayerio programėlės kategorijoje „Crowd Art“ („Masinis menas“) buvo apdovanotas dar vieno vokiečių menininko darbas – programėlė „Radwende“. Naudojantis šia programėle galima pažymėti dviračiu nuvažiuotus maršrutus, kurie vėliau bus vizualizuojami muziejuje. Premiją kategorijoje „Sound Art“ („Garsų menas“) pelnė programėlė „Borderlands Granular“, elektroninis muzikos instrumentas, kurį liečiant galima išgauti neilgas vizualizuotas garsų sekas. Panašų darbą pristatęs amerikiečių medijų menininkas Faderis, paprastai kuriantis įspūdingas projekcijas įvairiems renginiams, pelnė už tai meninių inovacijų premiją „Künstlerischer Innovationspreis“. Su jo sukurta programėle AppEDMT naudotojai pirštų judesiais išgauna grafinius vaizdus ir garsus.
 
Michaelio Volkmerio programėlė „Radwende“ (Vimeo.com)

„App Art Award“ premija skiriama ne tik meninėms, bet ir komercinėms programėlėms, kaip antai „DJ-Tools“. Norėdami išbandyti programėlę kaip meninės raiškos formą, medijų meno veteranai Joan Heemskerk ir Dirkas Paesmansas, žinomi „Jodi“ pavadinimu, sukūrę programėlę ZYX, kuri 2013 m. pelnė Karlsrūhės premiją, įkvepia žmones atlikti tam tikrus judesius ir paverčia juos performanso dalyviais. Tai labai primena menininko Erwino Wurmo darbus „One Minute Sculptures“, kurie skatina muziejaus lankytojus pozuoti prie objektų.

Programėlių parduotuvė – kūrybinės laisvės stabdys?

Programėlėms nereikia muziejaus. Būtent todėl jos įdomios ne tik pripažintiems menininkams, bet ir jaunajai kartai. Tokio pobūdžio kūriniams nereikia ir galerijos. Kiekvienas, kuris nori turėti programėlę, gali nemokamai ar už nedidelį mokestį parsisiųsdinti ją į savo įrenginį. Nors daugelis kritikų niurzga, kad neryškios meną nuo komercijos skiriančios ribos tikrai nepadės įsitvirtinti originalaus meninio pobūdžio programėlėms, vis dėlto patiems menininkams tai gali būti netgi naudinga – bent jau finansiniu požiūriu.

Menininkai turi pasinaudoti galimybe užsidirbti pinigų savo sukurtomis programėlėmis, teigia Rafaëlis Rozendaalis. Šis brazilų menininkas jau yra demonstravęs savo darbus milžiniškuose Niujorko Times Square aikštės ekranuose ar Amsterdamo muziejuje „Stedelijk Museum“. Jo animacija, išsiskirianti gaivališka spalvų raiška ir dvimačiais vaizdais, primena Henri Matisseʼo ar tokių poparto menininkų kaip Tomas Wesselmannas paveikslus. Neretai jo kuriami skaitmeniniai darbai įgauna tinklalapio pavidalą. Jis sąmoningai žongliruoja neaiškiomis ribomis, skiriančiomis meną nuo vartotojo sąsajos dizaino ar žaidimų – taip pat ir kurdamas programėlę „Finger Battle“, kurią galima įsigyti už 99 amerikietiškus centus. Ši programėlė – tai du vienas priešais kitą išdėstyti spalvoti laukeliai, kurie nuolat didėja. Žaidėjas turi baksnoti pirštu į ekraną tol, kol vienas laukelis išstums kitą. R. Rozendaalis jau yra pardavęs apie 20 tūkst. tokių programėlių.

Vis dėlto tie, kurie nori parduoti savo sukurtą programėlę, yra priklausomi nuo programėlių parduotuvės (angl. app store). Sukūrusios operacines sistemas „Android“ („Google“) ir iOS („Apple“) dvi galingos kompanijos jau spėjo pasidalyti rinką: savo įrenginiuose leidžiama instaliuoti tik jų parduotuvėse registruotas programėles. Nors platformos ir kontroliuojamos, tai neriboja kūrybinės laisvės, teigia ZKM centro vadovas medijų menininkas Peteris Weibelis. „Apple“ parduotuvėje meninių eksperimentų laisvė esanti gerokai didesnė nei Vokietijos leidyklose ar Vokietijos televizijoje.

Menininkas iš Berlyno įsilaužia į „iPhone“

Menininkai kūrybiškumą dažnai laiko drąsaus elgesio su programine įranga sinonimu: užuot tik pasinaudoję, jie įsilaužia ir pasisavina ją. Kad galėtų savo sukurtą programėlę „iPhone live“ instaliuoti į nuosavą įrenginį, vartotojo sąsajos menininkas iš Berlyno Johannesas P Osterhoffas suardė „Apple“ saugumo struktūrą – programišių žargone tai vadinama nulaužimu (angl. jailbreak). Nuo 2012 m. birželio iki 2013 m. birželio jis savo tinklalapyje ištisą parą fiksavo, kokius įrašus skelbė feisbuke, kokius žaidimus žaidė, kokios muzikos klausėsi, kokias programėles instaliavo ir ką rašė savo draugams. Tokiu būdu jis siekė atkreipti dėmesį į tai, kaip skaitmeninėje epochoje gali susipinti privatus ir viešasis gyvenimas.

Programėlių menas atveria menininkams naujų galimybių, kadangi jis nebūtinai priklauso nuo tradicinei meno sistemai būdingų platinimo mechanizmų, t. y. nuo jo eksponavimo muziejuose ar jo pardavimo galerijose. Tačiau visiškai atsisakyti muziejų menininkai negali: neretai jie išgarsėja tik tada, kai jų darbai įtraukiami į kolekcijas. Tiesa, su programėlėmis tai nėra labai paprasta, aiškina P. Weibelis. ZKM centre vis dar ieškoma sprendimo, kaip organizuoti ilgalaikį programėlių meno archyvavimą, nesusietą su konkrečiais įrenginiais. Tokiu atveju ir „App-Art Award“ premijos laureatai galėtų tapti kolekcijos dalimi.
„App Art Award“ premijų laureatų ir geriausių nominantų darbai iki 2016 m. balandžio 17 d. bus eksponuojami Karlsrūhės meno ir technologijų centre (ZKM). Bendradarbiaujant su Goetheʼs institutu, pastaraisiais metais apdovanotos programėlės pristatomos įvairių pasaulio šalių publikai. Po parodų Pekine, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, JAV ir Pietų Amerikoje jų dar laukia Kuba, Jamaika ir Meksiko miestas.