Jaunųjų tyrėjų konkursui – 50 metų Nuo kosmoso iki dirbtinio intelekto

Jaunųjų tyrėjų konkurse moksleiviai tiria alternatyvius energijos šaltinius, nanotechnologijas arba dirbtinį intelektą;
Jaunųjų tyrėjų konkurse moksleiviai tiria alternatyvius energijos šaltinius, nanotechnologijas arba dirbtinį intelektą; | Nuotrauka (fragmentas): © Stiftung Jugend forscht e.V.

Vokietijos Jaunųjų tyrėjų konkursas („Jugend forscht“) rengiamas nuo 1965 m. Jis tapo sėkmingų ekspertų ir mokslininkų tinklu.

Vokietijos įmonės ir asociacijos dažnai skundžiasi jaunų specialistų – biochemikų, inžinierių ir informatikų – stoka. Siekdamas vaikus ir jaunimą sužavėti tiksliaisiais mokslais – matematika, informatika, gamtos ir technikos mokslais – Vokietijos Jaunųjų tyrėjų fondas kiekvienais metais organizuoja daugiau nei 110 mokslinių konkursų. Jau pusę amžiaus aštriausi Vokietijos mokyklų protai rungiasi vieni su kitais Jaunųjų tyrėjų konkurse – vien 2015 metais jų buvo 11 500.

Jaunųjų tyrėjų konkursas Vokietijoje itin sėkmingai pritraukia jaunus mokslininkus į mokslą: devyni iš dešimties sėkmingai pasirodžiusių konkurso dalyvių vėliau studijuoja gamtos ar technikos mokslus, matematiką ar mediciną – taip rodo fondo statistika. Šiuo metu daugiau nei trečdalis visų dalyvių yra mergaitės ir merginos. Konkurso dalyviai tiria judumą, 3D spausdintuvus, robotus, laikmenas ir sudoku – temas, kurios domina juos pačius ir yra aktualios jų kasdienybėje.

Ne visi žino, kad Jaunųjų tyrėjų konkursui pradžią davė asmeninė iniciatyva, kurios pirmieji žingsniai buvo itin kuklūs, žengti gerokai anksčiau, nei prasidėjo jaunųjų tyrėjų pritraukimui skirtos kampanijos, kuriomis Švietimo ministerija ir verslo asociacijos šiandien ieško jaunų inžinierių ir mokslininkų. Henri Nannen, tuometis savaitraščio „Stern“ vyriausiasis redaktorius, 1965 metais pirmą kartą surengė Jaunųjų tyrėjų konkursą, pavadintą pagal dvejais metais anksčiau surengtą Jaunųjų muzikų konkursą („Jugend musiziert“).

Reakcija į „Sputniko šoką“

Konkurso turiniui postūmį davė „Sputniko šokas“, kai 1957 metais Sovietų Sąjunga į orbitą paleido palydovą „Sputnik“ ir taip parodė savo lygiavertiškumą su Vakarų jėgomis kosmoso technologijų srityje. Kosmosas tuo metu buvo svarbiausia disciplina JAV ir Sovietų Sąjungai varžantis technologinėmis galiomis. Būtent dėl šios priežasties H. Nannen su pirmojo Jaunųjų tyrėjų konkurso laimėtojais vyko į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) raketų paleidimo centrą Kanaveralo kyšulyje Floridoje.

Iš Jungtinių Valstijų H. Nannen perėmė ir savo konkurso modelį – nuo 1950 metų ten rengiamą Tarptautinę mokslo ir inžinerijos mugę („International Science and Engineering Fair“), kuri, kaip ir Jaunųjų tyrėjų konkursas, organizuojama savanoriškais pagrindais ir iš esmės yra nepriklausoma nuo valstybės įtakos. Dar ir šiandien tai yra didžiausias tokio pobūdžio konkursas pasaulyje. Tai, kad kitose šalyse buvo ir yra daug daugiau dalyvių, susiję su jų organizacine forma. Pavyzdžiui, daugelyje Rytų Europos šalių dalyvavimas tokiuose konkursuose Šaltojo karo laikotarpiu buvo privalomas, o tai reiškė ypatingai gausų dalyvių skaičių. Vokietijoje dalyvavimas neprivalomas, į konkursą yra įsitraukę 5 000 mokytojų ir projekto vadovų.

Energetikos projektai vietoj kosmoso tyrimų

Šiuo metu Jaunųjų tyrėjų konkurse dominuoja nebe kosmosas. Vyrauja projektai apie tvarius energijos šaltinius, nanotechnologijų naudojimą ir dirbtinį intelektą. Dalyviai varžosi septyniose skirtingose kategorijose, pradedant klasikiniais gamtos mokslais – biologija, chemija ir fizika, be to, matematika ir informatika, žemės ir kosmoso mokslais bei technologijomis ir baigiant plačia „darbo pasaulio“ sritimi.

Konkurso pobūdis taip pat pakito. Jei pirmaisiais metais buvo 250 dalyvių, tai dabar kasmet dalyvauja daugiau nei 10 000. Jauniausiems dalyviams – 10 metų, vyriausiems – 21-eri. Vokietijos prezidentas yra konkurso globėjas, Vokietijos kanclerė skiria specialų apdovanojimą, o Vokietijos vyriausybė finansiškai prisideda prie konkursą rengiančio Jaunųjų tyrėjų fondo biudžeto.

Likusį finansavimą skiria verslo rėmėjai. Jie būna ir regioninių konkursų bei nacionalinio konkurso šeimininkais. Jubiliejiniais 2015 metais nacionalinio konkurso laimėtojai buvo išrinkti BASF chemijos koncerne Liudvigshafene. Tarp apdovanotųjų buvo gimnazistė iš Kaizerlauterno, tyrusi asilų ir mulų mokymosi elgseną bei projektas iš Iberlingeno prie Bodeno ežero, kuriame buvo parengtas metodas, kaip saulės energiją paversti gamtinėmis dujomis.

Ateities ekspertų tinklas

Keletas ankstesnių Jaunųjų tyrėjų konkurso laureatų jau spėjo išgarsėti Vokietijoje: fizikos profesorė Gisela Anton iš Erlangeno, Vokietijos centrinio banko prezidentas Jens Weidmann arba Andreas Schleicher, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) parengęs PISA testą, kuriuo galima palyginti moksleivių pasiekimus tarptautiniu mastu.

Būtent matematikos ir informatikos bei gamtos ir inžinerijos mokslų srityse konkursas tapo kone svarbiausiu Vokietijos tinklu, į kurį siekiama pritraukti būsimus ekspertus ir mokslininkus.