Mobilusis mokymasis vokiečių kalbos pamokose Išmanieji telefonai, planšetės ir kita

Mobilūs telefonai ir planšetės yra neatsiejama jaunimo gyvenimo dalis.
Mobilūs telefonai ir planšetės yra neatsiejama jaunimo gyvenimo dalis. | © Syda Productions - Fotolia.com

Mobilieji telefonai mokykloje – daugelis mokytojų ir tėvų į tai dažniausiai žiūri neigiamai. Tačiau mobilieji įrenginiai gali būti naudojami ugdymo procese ir puikiai papildyti vokiečių kalbos pamoką. Praktiniai pavyzdžiai ir naudojimo galimybės.

Mobiliojo mokymosi metodas tampa vis svarbesnis; be kita ko, tai lemia paprastai didelė interneto sparta ir palanki kaina, ypač Vidurio Europoje ir anglakalbėje Amerikos dalyje. Moksleiviai savo išmaniaisiais telefonais arba planšetėmis gali nuolat ir praktiškai iš bet kur pasiekti, keisti, archyvuoti ir naudoti savo duomenis, pavyzdžiui, naršyti „Google Maps“, vykdyti restoranų paiešką, naudotis garso ir vaizdo transliacijomis ar skaitmeniniais aplankais. Jauniems moksleiviams mobilieji telefonai – tai šiuolaikinis ir visur prieinamas įrankis. Be to, kaip parodė Vokietijoje atliktas tyrimas dėl jaunimo naudojimosi medijomis, praktiškai kiekvienoje šeimoje yra mobilusis telefonas ir prieiga prie interneto (Feierabend, Plankenhorn, Rathgeb 2014).

Mobilieji telefonai ir planšetės yra neatskiriama daugelio jaunuolių gyvenimo dalis, todėl mokytojai ir tėvai turėtų sudaryti galimybę mobiliojo mokymosi metodą taikyti pamokose. Geri rezultatai galimi tuo atveju, jeigu ypatingas dėmesys kreipiamas į motyvacinį aspektą, pavyzdžiui, naudojant populiarias medijas. Įrenginių naudojimas nebeapsiriboja vien įprasta mokymo ar kompiuterių klase. Moksleiviams suteikiama proga išeiti iš nekintamų, stabilių mokymosi erdvių ir kontekstų į mobilią mokymosi erdvę ir mobilius kontekstus (plg. Wiley 2009). Be to, debesija suteikia sparčią, mobilią ir individualizuotą prieigą prie įvairiausių duomenų bet kurioje vietoje.

Taigi mobiliuoju telefonu įmanoma užtikrinti individualų ir nuolatinį pasiekiamumą, išsaugoti didelės apimties skirtingų formų duomenis, naudotis aktyviomis vaizdo, nuotraukų, muzikos ir garso medijų funkcijomis, kasdienės veiklos organizavimo funkcijomis (kalendoriumi, žadintuvu, navigacija), įvairiomis asmeninės komunikacijos galimybėmis („What’s App“, „Facebook“, telefonu), sąsaja su internetu ir prieiga prie interneto su specifinėmis komunikacijos galimybėmis, informacijos ir medijų archyvais, taip pat sąsaja su „Bluetooth“, bevieliu ryšiu arba interaktyvia lenta (Friedrich, Bachmair, Risch 2011, 11).

Didaktiniai pamokų planavimo ir analizės aspektai

Planuojant ir analizuojant pamokas, kuriose naudojami mobilieji įrenginiai, galima taikyti šešis didaktinius aspektus pagal Bachmair (ibid., 9).

Nefomaliojo mokymosi integravimas mokykloje: mobilusis telefonas suteikia galimybę mokykloje integruoti neformalųjį mokymąsi ir bendrąsias žinias. Mobilusis įrenginys gali tapti jaunimo kultūros, kasdienės veiklos ir tikslingo mokymosi pamokoje jungtimi.

Situacinio mokymosi epizodų kūrimas: mobilusis telefonas savo naudojimo galimybėmis gali papildyti situacinį mokymąsi. Pavyzdžiui, mokytojo vedama pamoka gali būti papildoma veiklomis, per kurias moksleiviai tam tikruose epizoduose užduotis atlieka mobiliuoju telefonu.

Mokymosi ir medijų kontekstų generavimas: mobiliuoju telefonu tiek moksleiviai, tiek mokytojai gali kurti naujus mokymosi kontekstus. Jie generuojami ten, kur susisieja medijų konvergencija internete, kasdienių pramogų medijos ir mokykla. Tai gali būti situacijos ir už mokyklos ribų.

Komunikacijos tiltų ir tinklų kūrimas: mobilusis telefonas gali nutiesti komunikacijos tiltus ir sukurti tinklus tarp kasdienės veiklos ir mokyklos.

Moksleivių – kasdienės veiklos ekspertų – individualios raiškos mokykloje užtikrinimas: daugelis moksleivių yra tapę tikrais mobiliųjų telefonų ekspertais, išmanančiais, kaip mobilųjį įrenginį naudoti mokymuisi mokykloje ir už mokyklos ribų.

Jautrių vystymosi ir mokymosi kontekstų kūrimas: vaikų generuojami mobilieji artefaktai, tokie kaip vaizdo įrašai, pokalbio internetu žinutės ar nuotraukos „yra glaudžiai susiję su jų asmeninio vystymosi temomis ir gali būti prasmingai integruojami mokymosi situacijoje“ (ibid., 9).

Praktiniai mobiliųjų įrenginių naudojimo scenarijai vokiečių kalbos pamokose

Remiantis šiais aspektais toliau trumpai pristatomi keturi pagrindiniai praktiniai mobiliųjų įrenginių naudojimo scenarijai vokiečių kalbos pamokose. Mobiliajame kontekste didelė reikšmė teikiama formaliojo mokymosi, pavyzdžiui, mokykloje, ir neformaliojo mokymosi, tarkime, namie ar keliaujant, sąveikai. Atsižvelgdami į tai, Specht, Ebner ir Löcker (2013) (remdamiesi So, Kim, Looi 2008) išskiria tokius keturis pagrindinius tipus:

I tipas: suplanuotos mokymosi situacijos klasėje
Čia kalbama apie klasikinį mobiliojo mokymosi organizavimą klasėje.
Moksleivio sudarytas minčių žemėlapis  © Thomas Strasser Moksleivio sudarytas minčių žemėlapis | © Thomas Strasser
Galimas didaktinis scenarijus: pamokoje moksleiviai, naudodamiesi programėle, drauge sudaro minčių žemėlapį tema „Gyvenimas mieste“.








Bendro pobūdžio užsienio kalbos mokymui tinkamos galimybės (pavyzdžiai):       
  • teminių ir mokymo programomis paremtų minčių žemėlapių sudarymas;
  • žinomų arba naujų sąvokų semantinio lauko sudarymas ir kartojimas (transporto priemonės, pastatai ir pan.);
  • minčių žemėlapis kaip įžangos į temą arba temos kartojimo metodas (pvz., sąvokų semantinio lauko įtvirtinimas, kartojimas, vizualizavimas).
II tipas: suplanuotos mokymosi situacijos už klasės ribų
Čia kalbama, pavyzdžiui, apie pamokos rezultatų užfiksavimą mobiliuoju įrenginiu (su vaizdo kameros funkcija), įvairiomis programėlėmis (pvz., „Evernote“), siekiant išsaugoti ir vėliau panaudoti skaitmeninius artefaktus. Moksleivio pateikta medžiaga po apsilankymo muziejuje (Pavyzdys II tipas ) © Thomas Strasser Moksleivio pateikta medžiaga po apsilankymo muziejuje | © Thomas Strasser

Galimas didaktinis scenarijus: moksleiviai apsilanko muziejuje ir turi užfiksuoti tuos objektus, kurie jiems patinka arba juos sužavi. Tada išsaugotos nuotraukos ir vaizdo įrašai mobiliuoju įrenginiu pristatomi pamokoje laisvu sakytiniu diskursu. Mokytojai ir kiti moksleiviai gali užduoti klausimus apie objektus.

Bendro pobūdžio užsienio kalbos mokymui tinkamos galimybės:
  • mėgstamų objektų, kuriuos norisi pristatyti, užfiksavimas;
  • leksikos teminių grupių sudarymas ir kartojimas (formos, dydžiai, spalvos, estetiniai aspektai);
  • mokymasis pristatyti objektus, laisvos formos prezentacija (pvz., priešdėliai);
  • mokymasis ir kartojimas, kaip užduoti klausimus ir pateikti atsakymus.
III tipas: nesuplanuotos mokymosi situacijos už klasės ribų
Nuotrauka su moksleivių komentarais © Thomas Strasser Nuotrauka su moksleivių komentarais | © Thomas Strasser Moksleiviai, pasiėmę mobilųjį telefoną, savo laisvalaikiu aplanko juos asmeniškai dominantį, tarkime, gamtos istorijos muziejų.

Galimas didaktinis scenarijus: savo mobiliuoju įrenginiu jie nufotografuoja arba nufilmuoja juos asmeniškai dominančią parodą ir ją pakomentuoja arba nuotraukomis pasidalija per „Facebooką“ ar „WhatsApp“ su savo klasės draugais.









Bendro pobūdžio užsienio kalbos mokymui tinkamos galimybės:
  • mėgstamų artefaktų, kuriais mielai dalijamasi, užfiksavimas; idealiu atveju jie pristatomi vokiečių kalba;
  • kadangi objektą moksleivis išsirenka pats ir juo pasidalija su klasės draugais, besimokančiais vokiečių kalbos, jis yra suinteresuotas šį objektą trumpai pristatyti ir pakomentuoti (vidinė/išorinė motyvacija);
  • trumpų pasisakymų užsienio kalba produkavimas (dėmesio centre – atitinkamos leksikos teminės grupės).
IV tipas: nesuplanuotos mokymosi situacijos klasėje
Interaktyvios lentos nuotrauka su moksleivės komentarais © Thomas Strasser Interaktyvios lentos nuotrauka su moksleivės komentarais | © Thomas Strasser Moksleivė mobiliuoju įrenginiu nufotografuoja vaizdą ant lentos arba mokytojos užrašus ant interaktyvios lentos ir išsiunčia tai per „WhatsApp“ sergančiai klasės draugei.

Galimas didaktinis scenarijus: ji nufotografuoja arba nufilmuoja tekstą, kurį mokytoja projektoriumi rodo ant sienos. Mokytoja pamini papildomą informaciją, kurios nėra pačiame tekste. Ją moksleivė užfiksuoja išmaniuoju telefonu (nuotrauka, garso ar vaizdo įrašu; su mokytojos leidimu) ir medžiagą papildo savo komentarais ar patarimais, kaip mokytis (anotacijos programėlės naudojimas). Po to nuotrauką su raštiškais komentarais išsiunčia sergančiai klasės draugei.

Bendro pobūdžio užsienio kalbos mokymui tinkamos galimybės:
  • tam tikrų tekstų rūšių užsienio kalba pakartotinė santrauka ir pačių moksleivių komentavimas ir interpretavimas;
  • globaliojo ir detaliojo teksto skaitymo ir klausymo kompetencijos ugdymas (pavyzdžiui, pagrindinės minties supratimas arba detalusis skaitymas), receptyviųjų kompetencijų ugdymas;
  • produktyviųjų gebėjimų ugdymas, nes moksleivė tai, ką perskaitė ir išgirdo, turi suformuluoti savais žodžiais užsienio kalba, kad suprastų serganti klasės draugė.
Čia galite parsisiųsti išsamius praktinius mobiliųjų įrenginių naudojimo scenarijus vokiečių kalbos pamokose pdf formatu. (Praktische Einsatzszenarien)

Perspektyva

Išmanusis telefonas yra tapęs daugelio žmonių, ypač jaunų moksleivių, gyvenimo dalimi. Išmanieji telefonai, planšetės ir kiti įrenginiai tikrai nepakeis įprastinių pamokų ir mokytojo. „Naujosios“ technologijos turėtų būti papildoma didaktinė priemonė įprastinėse pamokose, siekiant prasmingai susieti analogines formas su skaitmeninėmis ir formalųjį mokymąsi su neformaliuoju.

Dėl skirtingų Europoje galiojančių duomenų apsaugos teisės normų dažnai sudėtinga išmaniuosius telefonus naudoti pamokoje. Būtų pravartu turėti technologinius reikalavimus atitinkančią teisėkūrą, kuria kritiškai reflektuojamas mokymosi technologijų naudojimas, tačiau draudimais neužkertamas kelias jomis naudotis. Siekiant (pradedančiuosius) mokytojus kuo greičiau parengti tikslingiems skaitmeniniams mobiliesiems didaktizavimo procesams, svarbi pozityvi užsienio kalbų didaktika, kuria pabrėžiama mobiliųjų mokymosi palydovų pridėtinė vertė, ypač svarbi sąsaja su tradiciniu pamokų formatu. Tam dažnai nebūtini jokie kompleksiniai technologiniai procesai, labiau reikia kurti paprastus mobiliojo mikromokymosi etapus ir sudaryti sąlygas jų kūrimui.
 

Literatūra

Feierabend, Sabine; Plankenhorn, Theresa; Rathgeb, Thomas: JIM 2014: Jugend, Information, (Multi-) Media – Basisstudie zum Medienumgang 12- bis 19-Jähriger in Deutschland. Stuttgart: Medienpädagogischer Forschungsverbund Südwest 2014.
 
Friedrich, Katja; Bachmair, Ben; Risch, Maren: Mobiles Lernen mit dem Handy. Herausforderung und Chance für den Unterricht. Weinheim [u.a.]: Beltz 2011.
 
So , H.-J ., Kim I ., & & Looi , C.-K.: „Seamless Mobile Learning: Possibilities and Challenges Arising from the Singapore Experience.“ In: Educational Technology International, 9 (2) 2008, 9-121.
 
Specht, Marcus; Ebner, Martin; Löcker, Clemens: „Mobiles und ubiquitäres Lernen: Technologien und didaktische Aspekte.“ In: Ebner, Martin; Schön, Sandra  (Hrsg.): L3T: Lehrbuch für Lernen und Lehren mit Technologien, 2013.
 
Wiley, David: Openness, Dynamic Specialization, and the Disaggregated Future of Higher Education. 2009.