Besimokančiojo autonomiškumas ir skaitmeninės medijos Interaktyviau, autentiškiau, individualiau

Skaitmeninėmis medijomis skatinamas individualumas.
Nuotr.: © Syda Productions – Fotolia.com

Skaitmeninės medijos vis dažniau naudojamos ir užsienio kalbos pamokose. Vienas iš vis plačiau naudojamų medijų pranašumų be akivaizdžios galimybės išmokti kalbą yra besimokančiojo autonomiškumo ugdymas. Tačiau kokios yra konkrečios skaitmeninių medijų galimybės kalbant apie besimokančiojo autonomiškumą?
 

Numanomi, bet tik iš dalies empiriškai įrodyti skaitmeninių medijų naudojimo pranašumai yra įvairūs, palyginti su analoginiu mokymusi užsienio kalbos pamokoje. Mobilieji įrenginiai klasėje dažnai naudojami kaip žinių ir informacijos šaltinis. Tačiau darbas su skaitmeninėmis medijomis ne tik stiprina bendrąjį medijų raštingumą, bet ir gali motyvuoti mokinius autentiškiems ir savarankiškiems kalbiniams veiksmams užsienio kalba. Be to, naudojant skaitmenines medijas pamokoje gali būti ugdomas besimokančiojo autonomiškumas.

Mokiniai vis labiau įtraukiami į visus su mokymosi procesu susijusius sprendimus, pradedant planavimu, plano įgyvendinimu ir baigiant kritiška savo darbo analize. Taip jie išmoksta patys užduoti ir atsakyti į klausimus „Kas?“, „Kaip?“ ir „Kodėl?“ (Dam 1995). Šiame procese suvokimas, kad jie patys yra atsakingi už savo mokymąsi ir pasirengimas imtis šios atsakomybės jau yra pirmasis žingsnis autonomiškumo link. Todėl mūsų pedagoginės veiklos tikslas turėtų būti sukurti tokią mokymosi aplinką ir atmosferą, kurioje mokiniai būtų motyvuojami patys įsitraukti į mokymosi užsienio kalba procesą. Tinkamai naudojamos skaitmeninės medijos gali labai padėti siekiant šio tikslo.

Skaitmeninių medijų potencialas

Be organizacinio pobūdžio pranašumų, tokių kaip paprastesnė prieiga, informacijos saugojimas ir atsisiuntimas, skaitmeninės medijos teikia daug ugdymo galimybių. Mokymasis nebėra apribotas klasės sienomis, nes mobiliaisiais įrenginiais ir programėlėmis galima mokytis visur ir bet kuriuo metu. Įtraukus efektyvias užduotis galima sukurti autentišką mokymosi aplinką, kurioje, naudojantis autentiška medžiaga, yra kartu įgyvendinami, o po to įvertinami realūs mokymosi tikslai.

Autonomiškumas reiškia ir mokymosi vietos pasirinkimą. Autonomiškumas reiškia ir mokymosi vietos pasirinkimą. | Nuotr.: © Eleven studio – Fotolia.com Šiems tikslams įgyvendinti galima pasitelkti daugybę programėlių. Tarkime, programėlėmis Quizlet ir VLE glossary mokiniai gali sukurti viešai prieinamas virtualias mokymosi korteles su žodžių apibrėžtimis ir individualiai mokytis naujų užsienio kalbos žodžių. Po to išmoktus žodžius mokiniai gali pasikartoti interaktyviose viktorinose (Kahoot), o mokymosi grupėse juos įtraukti į žodžių debesis (Wordle).
 
Naudotis skaitmeninėmis medijomis pravartu ir ugdant rašytinio teksto kūrimo užsienio kalba gebėjimą, nes skatinamas bendradarbiavimas rengiant tą patį tekstą, mokiniai drauge pereina visus žingsnius ir skatina tarpusavio asmeninę pažangą. Google Docs, Lucidpress – vilkimo ir įterpimo principu (angl. Drag and Drop) veikiančios programėlės tinka paprastam turiniui kurti, taip pat edublogs arba blogger – tai tik keletas programėlių pavyzdžių.
 
Visiems įrankiams bendra yra tai, kad ugdomas autonomiškas mokymasis ir galima atsižvelgti į individualius mokinių poreikius, kartu neignoruojant mokinių grupės ir jos bendrų tikslų (Dal-Bianco ir Moore-Walter 2017).

„Atvirkštinė klasė“ naudojant skaitmenines medijas

Skaitmeninės medijos leidžia iš naujo pergalvoti pamokos koncepciją. Taikant „atvirkštinės klasės“ (angl. Flipped Classroom) principą per aiškinamuosius vaizdo įrašus ir papildomą medžiagą mokiniai gali savo tempu mokytis teoriją. O pamokoje šie pagrindai yra aptariami ir įtvirtinami atsižvelgiant į mokinių poreikius. Taip atsiranda daugiau galimybių sukurti komunikacinę ir interaktyvią mokymosi aplinką, ypač užsienio kalbos pamokose, nes mokytojui reikia skirti mažiau pamokos laiko turiniui perteikti. Moksleivių savarankiškam mokymuisi itin puikiai tinka, pavyzdžiui, mokytojo arba pačių moksleivių parengti „YouTube“ mokomieji vaizdo ar garso įrašai arba interneto svetainės. Tai ne tik labai motyvuoja moksleivius, bet leidžia ir pagilinti žinias, be to, galima pamatyti, ar moksleiviai iš tiesų suprato medžiagą. Rengdami vaizdo įrašus ir (ar) interneto svetaines moksleiviai gali patys nusistatyti savo prioritetus ir dirbti kūrybingai, taip pat išbandyti įvairius metodus. Ši apsisprendimo laisvė teigiamai veikia besimokančiojo autonomiškumo ugdymą. Po pratybų etapo per pamoką, pavyzdžiui, sprendžiant problemines užduotis, prasideda kitas etapas – žinių apdorojimas už mokyklos ribų per tinklalaides (angl. podcast), tinklaraščius (angl. blog) arba internetinius diskusijų forumus.

Pavyzdys: bendradarbiavimas rengiant tą patį tekstą internetu

Interneto enciklopedija Vikipedija yra viena žinomiausių interneto svetainių visame pasaulyje ir gali būti įvairiai panaudojama užsienio kalbos pamokose. Priešingai nei klasikinis analoginis žinynas, Vikipedija turi daugybę pranašumų, pavyzdžiui, informacija pateikiama hipermedijos ir multimedijos forma, o tai, be kita ko, ugdo moksleivių sąmoningumą skiriant šaltinius pagal jų svarbą ir patikimumą. Viena su Vikipedija susijusių užduočių yra bendras vieno ar kelių Vikipedijos straipsnių kūrimas užsienio kalba. Straipsnius kurti gali visa moksleivių grupė arba, priklausomai nuo moksleivių interesų, mažesnė grupelė. Jeigu moksleivių grupėje nekyla jokių minčių dėl temos arba jau egzistuoja straipsnis pasirinkta tema, Vikipedijos puslapyje „Pageidaujami straipsniai“ moksleiviai gali pasirinkti vieną iš daugybės įvairių temų. Grupei apsisprendus dėl tam tikros temos, prasideda medžiagos paieška internete. Rastą informaciją moksleiviai gali suvesti į internetinį dokumentą, pavyzdžiui, „Google Docs“, o po to parengti „PowerPoint“ pristatymą kitiems moksleiviams. Grįžtamąjį ryšį galima teikti tiek asmeniškai, iš karto po pristatymo, tiek tiesiai „Google Docs“ dokumente. Tokie įrankiai kaip Vocaroo, kuris skirtas garso įrašams kurti, ar MailVu tinka teikiant asmeninį grįžtamąjį ryšį. Po to straipsnius galima įkelti į Vikipediją. Per tokias užduotis moksleiviai dalyvauja realiose kalbinėse situacijose, kuriose yra ugdomi jų gebėjimai, o dėl autentiškos komunikacinės situacijos gali labai padidėti mokymosi motyvacija.

Geram medijų panaudojimui reikia besimokančiųjų autonomiškumo

Viena vertus, tinkamai naudojant skaitmenines medijas, atsiranda daug galimybių kurti interaktyvesnius ir autentiškesnius mokymosi procesus. Kita vertus, dėl jų integracijos galima prisitaikyti prie asmeninių moksleivių gebėjimų ir poreikių. Ypatingas iššūkis ugdant besimokančiųjų autentiškumą medijomis grįstoje mokymosi aplinkoje yra tas, kad norint sėkmingai jas panaudoti, būtini būtent tie gebėjimai ir kompetencijos, kurias ir turi ugdyti skaitmeninės medijos. Glaudžiu bendradarbiavimu grįstam skaitmeninių medijų naudojimui reikia, kad moksleiviai gebėtų, tarkime, kurti savarankiško darbo procesus, po to organizuoti ir vertinti bendradarbiavimą grupėje, o dauguma šių gebėjimų kaip tik ir ugdomi per darbą mobiliaisiais įrenginiais ir įrankiais. Galiausiai naudojant skaitmenines medijas reikia keisti sampratą apie mokytojų ir moksleivių vaidmenis institucinėje mokymosi aplinkoje.
 

LiteratūRa

Dam, Leni (1995): Learner autonomy 3. From theory to classroom practice. Dublin: Authentik.
 
Dal-Bianco, Veronica/Moore-Walter, Lawrie (2017): Tools and Collaborative Tasks for Enabling Language Learning in a Blended Learning Environment. In: Ludwig, Christian/Van de Poel, Kris (Hg.): Collaborative Learning and New Media: New Insights into an Evolving Field. Frankfurt am Main: Peter Lang, S. 107-131.