Kai mokytojas mokosi „Kvalifikacijos tobulinimas turėtų eiti į gylį“

Grįžtamasis ryšys ir darbas komandoje yra labai svarbi kvalifikacijos tobulinimo renginių dalis.
Grįžtamasis ryšys ir darbas komandoje yra labai svarbi kvalifikacijos tobulinimo renginių dalis. | Nuotr. (fragmentas): © Woodapple – Fotolia.com

Tas, kuris nori ko nors išmokyti moksleivius, turėtų ir pats kaskart pasėdėti mokyklos suole. Bet ką reiškia geras kvalifikacijos tobulinimas? Kokį poveikį jis iš tiesų gali turėti? Ir kaip kinta kvalifikacijos tobulinimas skaitmeniniame amžiuje? Klausimai edukologui Frankui Lipowskiui.

Pone Lipowski, prisiminkite savo paties mokyklos laikus: kokie dalykai Jums itin gerai sekėsi?

Man atrodo, geriausiai man sekėsi sportas, matematika ir chemija.
 
Ar tai buvo Jūsų ar mokytojų nuopelnas?
 

Žinoma, kažkiek tai buvo mokytojų nuopelnas, nors mano paties pomėgiai tam taip pat turėjo įtakos. Tačiau pamenu ir vieną anglų kalbos mokytoją, kuri man labai aptemdė mokymosi ir to dalyko pamokų džiaugsmą.

Kokią įtaką pedagogo kompetencijos turi mokinio mokymosi sėkmei?

Palyginti didelę. Aišku, moksleivių žinios ar motyvacija taip pat svarbu, bet iš požymių, kuriems galimas didelis pedagoginis poveikis, mokytojas ir pamoka vaidina svarbiausią vaidmenį. Tačiau požymiai, kuriais mokyklos skiriasi viena nuo kitos, pavyzdžiui, atmosfera mokykloje arba mokyklos vadovai, mažiau lemia tai, ką moksleiviai išmoksta. Didelėje metaanalizėje mokytojų ir pamokos indėlis siekia 30–35 procentus, t. y. 30–35 procentų moksleivių skirtingų pasiekimų priežastis – pedagogas ir jo vedama pamoka.

Kodėl taip svarbu pedagogams nuolat tobulinti kvalifikaciją?

Viena vertus, etapas baigus studijas yra ilgiausias pedagogo profesiniame kelyje. Žinoma, per tą laikotarpį tiek visuomenėje, tiek techninėje srityje daug kas pasikeičia. Kvalifikacijos tobulinimo programos leidžia pedagogams nuolat aktualizuoti savo žinių bagažą. Kita vertus, profesinės kompetencijos – pavyzdžiui, tai, ką mokytojas žino ir kaip elgiasi per pamoką, – nepriklauso nuo jo profesinės patirties. Taigi negalima sudėti rankų ir sakyti, kad jei mokytojas jau turi penkerių ar dešimties metų darbo stažą mokykloje, viskas vyksta savaime.
 
Ką reiškia geras kvalifikacijos tobulinimas?


Kvalifikacijos tobulinimas turėtų trukti ilgesnį laiką. Jame turėtų būti apjungti įvesties (angl. input), bandymo, refleksijos ir grįžtamojo ryšio etapai. Pedagogas turėtų galėti išmoktą medžiagą panaudoti pamokoje ir gauti grįžtamąjį ryšį. Be to, paprastai yra geriau, jei kvalifikacijos tobulinimo programos eina į gylį, o ne į plotį, nes tiek lektoriai, tiek pedagogai gali labiau įsigilinti į konkrečius moksleivių mokymosi ir supratimo procesus. Todėl šiuo požiūriu verčiau pasiūlyti kvalifikacijos tobulinimo programą, pavyzdžiui, apie skaitymo sklandumo skatinimą nei nagrinėti ugdomojo vadovavimo mokykloje temą be konkrečios dalykinės sąsajos, nes ugdomojo vadovavimo moksleiviams prielaida yra geras ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys, o tam vėlgi svarbi dalykinė sąsaja. Kitas vykusių kvalifikacijos tobulinimo programų požymis yra tas, kad juose nagrinėjamos ir paliečiamos tos temos ir savybės, kurios yra svarbios mokymuisi. Todėl lektoriai turėtų žinoti ir naujausius pamokų tyrimus. Geruose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose pedagogai gauna grįžtamąjį ryšį ir yra skatinami intensyviai bendradarbiauti komandoje.

Ar apskritai įmanoma išmatuoti kvalifikacijos tobulinimo sėkmę?
 

Taip. Jei kvalifikacijos tobulinimas buvo efektyvus, jam pasibaigus pedagogai, tarkime, gali daug detaliau ir tiksliau apibūdinti moksleivių sunkumus ir pasiūlyti tinkamesnes skatinimo galimybes. Siekiant atpažinti, ar patobulėjo mokytojo pamoka, galima apklausti moksleivius arba stebėti pamoką – prieš ir po, o idealiu atveju – palyginti su kontroline grupe.

Per vaizdo įrašus pedagogai sužino apie savo elgesio poveikį, kurį gali geriau reflektuoti. Per vaizdo įrašus pedagogai sužino apie savo elgesio poveikį, kurį gali geriau reflektuoti. | Nuotr. (fragmentas): © Woodapple – Fotolia.com Kaip pedagogui pačiam geriausiai sužinoti, koks yra jo elgesio poveikis?

Gera priemonė yra vaizdo įrašai. Jie yra ne tik pagalba atminčiai, bet ir padeda atsiriboti nuo savo paties elgesio ir keletą kartų pasižiūrėti į tam tikras scenas. Bet mokytojai neturėtų būti palikti vieni, jiems reikia lektorių pagalbos, pavyzdžiui, atpažinti sąsajas tarp savo, kaip pedagogo, elgesio ir moksleivių reakcijų bei mokymosi.

Kaip tokie vaizdo įrašai gali būti konkrečiai panaudojami siekiant pagerinti pamoką?
 

Pavyzdžiui, yra vykdomi pamokų tyrimai (angl. Lesson Studies) – tai profesionalizacijos koncepcija, kilusi iš Japonijos. Pedagogai grupelėmis parengia vienos pamokos planą. Tada vienas mokytojas iš komandos veda tą pamoką, o kiti daro pamokos vaizdo įrašą ir žymisi, kaip joje dalyvauja ir į mokytojo užduotis ir klausimus reaguoja moksleiviai. Pasibaigus pamokai, vaizdo įrašas ir užrašai įvertinami ir planuojama nauja pamoka. Tikslas – taip „ištobulinti“ pamoką, kad po kelių etapų ji galėtų būti sėkmingai vedama bet kurioje klasėje.

Bet atrodo, kad tam reikia labai daug laiko ir jėgų.
 

Taip, tiesa, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai daryti apsimoka, ypač tada, kai taip paruošti pamokų planai pateikiami ir kolegoms, ir kai, atvirkščiai, galima naudotis kolegų parengtais planais. Be to, tai turėtų ryškiai padidinti profesinį pasitenkinimą ir sustiprinti savo elgesio efektyvumo patirtį, nes buvo dirbta drauge komandoje ir patirta, kiek daug vis tik galima pakeisti būnant mokytoju.
 
Į ką ypatingai reiktų atsižvelgti rengiant užsienio kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas?
 

Įdomu tai, kad čia mokslinių tyrimų yra mažiau nei matematikos ir gamtos mokslų srityje. Tačiau iš principo nemažai gerų kvalifikacijos tobulinimo programų požymių tinka ir užsienio kalboms. Ypatingi požymiai tikriausiai tampa svarbūs tada, kai kvalifikacijos tobulinimo renginiuose aptariami konkretūs darbo būdai ir metodai, taikomi per užsienio kalbos pamoką, pavyzdžiui, kai diskutuojama, kaip skatinti teksto užsienio kalba supratimo kompetenciją. Tokiu atveju turėtų būti svarbu, kad pedagogai per kvalifikacijos tobulinimo renginius nagrinėtų strategijas ir procesus, kurie, tikėtina, padeda moksleiviams efektyviai mokytis.
 
Dabar skaitmenizacija suteikia visiškai naujų kvalifikacijos tobulinimo galimybių. Kaip vertinate šį potencialą?
 

Labai teigiamai. Žinoma, kvalifikacijos tobulinimas internetu visiškai nepakeis tradicinės formos seminarų, bet tai bet kokiu atveju yra puiki papildoma priemonė. Šį potencialą gali iliustruoti vienas pavyzdys: yra amerikietiška kvalifikacijos tobulinimo programa, kuria siekiama geresnės interakcijos tarp pedagogų – iš vienos pusės, ir moksleivių – iš kitos pusės. Šioje programoje dalyvaujantys mokytojai kas dvi savaites padaro vienos pamokos įrašą, kuris per saugomą platformą siunčiamas ugdančiajam vadovui. Šis tikslingai parenka keletą trumpų vaizdo įrašo epizodų, tinkamų kvalifikacijos tobulinimo temai, ir prašo mokytojo juos pakomentuoti. Po to jie abu susiskambina ir parengia planą, kuriame atsispindi pastebėjimų išvados būsimai praktinei pedagoginei veiklai. Tai kartojama kas dvi savaites. Per tokio pobūdžio kvalifikacijos tobulinimo veiklą atsiveria naujų galimybių tokiai decentralizuotai institucijai, kaip Goethe‘s institutas.

 

Frank Lipowsky Frank Lipowsky | Foto: © Frank Lipowsky Frankas Lipowskis turi pradinio ir pagrindinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją. Po penkerių metų darbo klasėje jis pradėjo dirbti universitete. Nuo 2006 metų jis dirba edukologijos profesoriumi Kaselio universitete. Pedagogų profesionalizacija – vienas iš jo tyrimų prioritetų.
 

Literatūros sąrašas

Lipowsky, Frank (2016): Unterricht entwickeln und Lehrpersonen professionalisieren. Ansätze und Impulse aus der Fortbildungsforschung. In: Pädagogik 68. Jg., H. 7‐8, S. 76‐79.
 
Lipowsky, Frank/Rzejak, Daniela (2015): Wenn Lehrer zu Lernern werden – Merkmale wirksamer Lehrerfortbildungen. In: Lin‐Klitzing, Susanne/Di Fuccia, Daniel/Stengl‐Jörns, Roswitha (Hg.): Auf die Lehrperson kommt es an? Beiträge zur Lehrerbildung nach John Hatties „Visible Learning“. Bad Heilbrunn: Klinkhardt, S. 141-160.
 
Lipowsky, Frank/Rzejak, Daniela (2015): Lehrerfortbildungen lernwirksam gestalten – Ein Überblick über den Forschungsstand. In: ZfL Magazin 1. Jg., H. 1, S. 5‐10.