Kalbų mokymasis ateityje „Naujos technologijos pakeis mokymosi procesą“

Kuo labiau mus jungia technologijos, tuo svarbesnis tiesioginis žmonių kontaktas.
Kuo labiau mus jungia technologijos, tuo svarbesnis tiesioginis žmonių kontaktas. | Nuotr.: © Colourbox

Ar ateityje mes dar mokysimės užsienio kalbų? O gal naudosimės programomis, kurios užtikrins sinchroninį vertimą iš vienos kalbos į kitą? Kaip skaitmenizavimas gali pakeisti pamokų turinį? Pokalbis su šiuolaikinių tendencijų tyrėju Peteriu Wippermannu apie tai, kaip keisis (kalbų) mokymasis ateityje.
 

Pone Wippermannai, kada išmokote pirmąją užsienio kalbą?

Mokykloje mokiausi anglų kalbos. Viskas vyko gana tradiciškai: mokiausi žodžius, nagrinėjau tekstus, klasėje angliškai atsakinėjau į klausimus. Tenka apgailestauti, kad Vokietijos mokyklos ne itin toli pažengė šioje srityje.

Jūsų teigimu, mokantis kalbų deja iki šiol dominuoja tokios priemonės kaip rašiklis ir popierius. O gal esama techninių naujovių, padedančių mokyti kalbų?

Skaitmeninėje erdvėje kalbai atpažinti mes nesusimąstydami naudojame išmanųjį telefoną, programėlę „Alexa“ ar paieškos sistemą „Google“. Ši tendencija, be abejonės, pakeis kalbų mokymąsi. Rašytinė forma bus gerokai retesnė, o automatinis vertimas taps kasdieniu dalyku. Tam Vokietijos mokyklos dar nepasiruošusios.

Mokymasis ir virtuali realybė

Ar kada nors atsiras programų, kurios mums leis keliauti po svetimas šalis sėdint namie prie kompiuterio ekrano?

Šiuo metu daugybė naujovių testuojama garsinėje srityje, tikintis, kad interaktyvus klausymasis padės išmokti užsienio kalbą, nemokant gerai rašyti. Ir tai tik pradžia. Žengiami pirmieji žingsniai naudojant dirbtinį intelektą kalbų mokymo tikslams. Jei programoms pavyks vaizdinius pasaulius susieti su garsiniais pavyzdžiais, atsivers visiškai naujos galimybės. Virtuali realybė leis mums taip mokytis kalbų, tarsi keliautume po kitas šalis.

Ar tai jau įmanoma?

Mokantis kalbų tai dar nelabai įprasta, tačiau tokie scenarijai sutinkami žaidimų pramonėje. Jau dvejus metus bandoma susieti išmaniuosius telefonus su virtualia realybe. Tačiau šios technologijos kol kas pernelyg brangios. Vis dėlto aš įsitikinęs: techninis pasaulis pakeis analoginį daugelyje sričių.

Ar galvojate ir apie skaitmeninius mokytojus?

Mokytojai robotai naudojami Japonijoje, o pas mus, Vokietijoje, į robotus žiūrima labai skeptiškai. Mes net neskiriame lėšų bandymams. Tačiau mes turime suprasti, kad dirbtinis intelektas gerokai pakeis mūsų gyvenimą, nors mes žengiame tik pirmuosius žingsnius šioje srityje. JAV ginkluotųjų pajėgų mokslinių tyrimų institutas mano, kad 2025 m. mes naudosimės kvantiniais procesoriais, kurie bus 100 mln. kartų greitesni už standartinius šių dienų kompiuterius. Žengiame į ateitį, kuri poliarizuos mūsų gyvenimą, drauge atnešdama ir visiškai naujų realijų.

„Mūsų gyvenimas pasikeis“

Kokį poveikį tai turės mokymuisi ateityje?

Pastaraisiais metais mes paspartinome mokymosi tempą Europoje. Įvedus Vokietijoje bakalauro ir magistro studijų programas, mokymas įgavo industrializuotą pobūdį, kai daugiausia dėmesio skiriama standartizavimui, procesų spartinimui ir efektyvumo didinimui. Pasiekėme tai, ką mašinos padarys kur kas geriau ateityje. Kaip teigia el. prekybos platformos „Alibaba“ steigėjas Jackas Ma, visų pirma turime būti kūrybingi, tačiau to mes visiškai nesimokome.

Kaip mokyklose ir universitetuose išmokyti kūrybiškumo?

Nesiimčiau formuluoti konkretesnių vizijų, tačiau šiandieninių mokymosi tikslų nebeliks. Po dešimties metų kalbų technologijos bus visuotinis dalykas, neaišku tik, ar mums dar bus reikalinga rašytinė informacija. Tikimybė, kad kasdieniame gyvenime mes neberašysime tekstų, nes kalbėsimės su mašinomis, labai didelė.

Bet man smagu, kai galiu perskaityti informaciją, kurios man reikia kasdieniame gyvenime ar darbe.

Jūs kilusi iš to laikmečio, kai tokių technologijų dar nebuvo. Vokietijoje apie 47 proc. jaunimo iki 25 metų mieliau susitinka virtualioje erdvėje nei realiame pasaulyje. Kuo žmonės jaunesni, tuo daugiau naujų technologijų jie naudoja. Tiesioginio vaizdo siužetai jau seniai išstūmė atvirukus ir laiškus. Tiesa, rengiant mokytojus, skaitmenizavimui tenka tik nedidelis vaidmuo. Ši situacija turėtų pasikeisti.

Ar ateityje apskritai dar reikės mokytis kalbų? Juk už mus tai galės padaryti programos.

Kalbų programos iš tikrųjų daug ką iš mūsų perims, bet tiesioginis žmonių kontaktas ir toliau liks svarbus – technologijos neatstos žmonių artumo, būtent todėl ateityje mes taip pat mokysimės kalbų. Mano įsivaizdavimu, ateitis atrodys taip: savaime suprantama, mes palaikysime ryšius skaitmeninėmis priemonėmis. Tačiau mums ir toliau bus svarbu bendrauti asmeniškai ir suprasti vienam kitą.
Domina tema „Kalbų mokymas ir mokymasis ateityje“? Dalyvaukite konferencijoje „Startklar?!“

Atsiribojimo ir autonomiškumo tendencija

Ar neįžvelgiate problemos, kad skaitmeniniame pasaulyje mes atskleidžiame tiek daug asmeninės informacijos?

Žvelgiu į tai realistiškai: tuo metu, kai duomenys naudojami, kuriami kiti duomenys. Pastarieji kaupiami – ir ne tik gimtojoje šalyje. Kai sudarome sutartį su „Google“, būtent „Google“ nusprendžia, kur keliaus mūsų duomenys, o ne Vokietijos Federacinė Respublika ar Europos Bendrija. Šis klaidingas įsitikinimas būdingas daugeliui.

Šiuo metu valstybės vėl imasi stiprinti savo autonomiškumą. Vokietijoje prisimenama tėvynės sąvoka. Kaip manote, kodėl?

Ši situacija daugeliui kelia nerimą. Globalizacijos utopija sukūrė prielaidas atvirkščiai tendencijai – polinkiui į nacionalinį atsiribojimą. Tai būdinga ne tik Amerikai, Turkijai, Vengrijai, Lenkijai ar Danijai, bet ir mūsų šaliai. Žmonės ima savęs klausinėti, kas jie tokie iš tikrųjų. Net ir kalba pradeda įgauti kūrybinę vertę. Bandome save lokalizuoti, kad mažesnėje erdvėje galėtume sumažinti kompleksiškumo mastą. Manau, žmonės stengiasi sulėtinti transformacijos, apėmusios technologijų sritį ir valdžios struktūras, greitį. Kuo visa tai baigsis, pagyvensim – pamatysim.
 
Peter Wippermann Nuotr.: © ProSiebenSat1 Iki 2015 m. Peteris Wippermannas buvo komunikacijos dizaino profesorius Eseno Folkvango menų universitete. Jis yra įkūręs „Tendencijų biurą“ (vok. Tendenzbüro) – tarptautinę šiuolaikinių tendencijų tyrimo agentūrą, turinčią biurus Hamburge ir Miunchene. Drauge su rinkotyros instituto „Kantar TNS“ vadovu Jensu Krügeriu P. Wippermannas kas dvejus metus skelbia vad. vertybių indeksą (vok. Werte-Index). Tam tyrėjai analizuoja, kaip interneto naudotojai tinklaraščiuose, internetinėse bendruomenėse ir forumuose diskutuoja apie vertybes. Rengiant 2018 m. indeksą pirmąkart buvo vertinamos ir socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtos nuotraukos. Naujausių tyrimų duomenimis, tradicinės vertybės įgauna vis daugiau svarbos. Sėkmės reikšmė mažėja, o pirmojoje vietoje tarp vertybių pirmą kartą atsidūrė gamta, iškart po jos – sveikata ir šeima.