Ugdomasis vadovavimas mokantis kalbos Suteikti galimybę užuot nurodinėjus

Konsultavimas mokantis kalbos skatina besimokančiųjų autonomiškumą.
Konsultavimas mokantis kalbos skatina besimokančiųjų autonomiškumą. | Nuotr. (fragmentas): Monkey Business © Adobe Stock

Žinojimas neužkrečiamas. Tie dalykai, kurių mokoma, neišmokstami arba išmokstami visai kitaip. Mokymasis yra procesas, kuriam gali būti daromas tik labai ribotas išorinis poveikis. Ugdomasis vadovavimas (angl. coaching) mokantis kalbos gali padėti besimokantiesiems suvokti mokymosi sąlygas.

Diskutuojant apie besimokančiųjų autonomiją įvardijamas prioritetinis tikslas – suteikti besimokantiesiems galimybę patiems valdyti mokymąsi ir prisiimti už jį atsakomybę.

Kas yra savivaldus mokymasis?

Savivaldus mokymasis reiškia, kad asmuo atsako už visus priimamus sprendimus, reikšmingus jo mokymuisi. Taigi, jis pats sprendžia, kokiems konkretiems interesams ir poreikiams šiuo metu reikėtų teikti pirmenybę, koks tikslas turėtų būti pasiektas pasibaigus mokymosi projektui, kokie ištekliai padės pasiekti mokymosi tikslą, kokius konkrečius metodus reikėtų taikyti mokantis ir kaip vertinti mokymosi rezultatus.
 
Čia nekalbama apie absoliučią laisvę priimant tokius sprendimus, kadangi visuomet atsiranda tam tikrų bendrų reikalavimų. Kalbama veikiau apie gebėjimą įvertinti visus veiksnius, turinčius įtakos mokymuisi. Kodėl aš mokausi užsienio kalbos? Kokią mokymosi patirtį jau esu sukaupęs? Kaip bandau ištaisyti mokymosi klaidas? Kokią mokomąją medžiagą renkuosi? Kokią reikšmę mano mokymuisi turi kiti žmonės (kiti besimokantieji, mokytojai, tėvai)? Kokį vaidmenį vaidina laikas? Iš ko sprendžiu, kad darau pažangą?
 
Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus, žmonės susikuria pagrindą sprendimams, susijusiems su jų mokymusi. Ugdomasis vadovavimas mokantis kalbos gali sustiprinti savivaldaus mokymosi gebėjimus, kryptingai skatindamas besimokančiuosius mąstyti.

Konsultavimas be patarimų

Su ugdomuoju vadovavimu mokantis kalbos siejamas ir konsultavimas, orientuotas į procesą, išteklius ir sprendimus.

Ugdomasis vadovavimas mokantis kalbos – tai konsultacinė pagalba besimokantiesiems ieškant sprendimų – tiesa, be jokių nurodymų, rekomendacijų ar patarimų. Padedami ugdančiųjų vadovų, besimokantieji kalbos ieško galimybių optimizuoti savo mokymąsi. Būdamas „savo paties ekspertas“, žmogus gali prisiimti atsakomybę už kalbos mokymosi procesą ir ateityje vėl savarankiškai vykdyti ugdančiųjų vadovų reikalavimus, susijusius su mokymusi (žr. Spänkuch 2014). Ugdomasis vadovavimas remiasi turimais ištekliais, kurie padeda įvykdyti konkretų reikalavimą. Ištekliai – tai teigiamas potencialas, kompetencijos, sprendimų strategijos, stipriosios savybės ir galimybės. Be to, ugdantieji vadovai nukreipia besimokančiųjų dėmesį nuo to, kas neduoda rezultatų ar nepasiseka, ragindami koncentruotis į tai, ką pavyko sėkmingai įveikti ir ką galima pakeisti – į sprendimus. Konsultavimo, orientuoto į sprendimus, prasme sėkmę veikiau garantuoja ne noras eliminuoti problemas, o bandymai rasti sprendimus.

Ugdomojo vadovavimo mokantis kalbos dėmesio centre – besimokantieji ir jų požiūriai. Ugdomojo vadovavimo mokantis kalbos dėmesio centre – besimokantieji ir jų požiūriai. | Nuotr.: dglimages © Adobe Stock

Struktūrizuota ugdomasis vadovavimas

Ugdantieji vadovai turi tam tikrą veiksmų struktūrą, kuri susideda tarpusavyje susijusių etapų. Tam naudojami vadinamieji komunikaciniai ar sisteminiai pokalbio ir apklausos metodai. Jie padeda atskleisti sąsajas, išplėsti suvokimą ir pažvelgti į problemą nauju kampu, taip paskatindami besimokančiuosius svarstyti alternatyvius sprendimus. Ugdomojo vadovavimo atveju gyvybiškai svarbu, kad tema būtų nagrinėjama tik iš besimokančiojo perspektyvos, o ne iš ugdančiojo vadovo pozicijų – tai prieštarautų savivaldaus mokymosi idėjai. Taigi tik besimokantieji gali spręsti, apie ką bus kalbama ir kokiems pasirinktos temos aspektams reikėtų skirti daugiausia dėmesio.

Konsultavimas mokantis kalbos ir ugdomasis vadovavimas mokantis kalbos

Abi koncepcijos – nenurodomasis konsultavimas mokantis kalbos ir ugdomasis vadovavimas mokantis kalbos – turi daug panašumų, turint galvoje paskirtį ir veiklos principus. Nenurodomojo konsultavimo, kaip ir ugdomojo vadovavimo, tikslas – ugdyti savivaldaus mokymosi gebėjimus. Be to, abi koncepcijos grindžiamos žmogaus paveikslu iš humanistinės psichologijos. Todėl abu konsultavimo būdai specialistų diskusijose laikomi beveik sinonimiškais.

Vis dėlto esama ir koncepcinių skirtumų: konsultavimo mokantis kalbos teorinė struktūra apima metodą, taikomą į asmenybę orientuotoje terapijoje, kurios pradininkas – Carlas R. Rogersas, ir besimokančiųjų autonomiškumo koncepciją. O ugdomasis vadovavimas mokantis kalbos daugiausiai remiasi pagrindiniais sisteminio-konstruktyvistinio konsultavimo principais; tai reiškia, kad ugdomojo vadovavimo atveju vertę turi tik ugdančiojo vadovo interpretacijos ir jo nešališkumas, laikomasi kitokios etapų sekos, naudojamas išplėstinis intervencijų sąrašas, pavyzdžiui, taikomas sisteminis apklausos metodas.

Mokymo ir mokymosi kontekstas

Šiuo metu esama įvairių besimokančiųjų konsultavimo formų. Siūlomos individualios konsultacijos, taip pat panašių grupių konsultacijos, dalyvaujant fiziškai ar internetu, siejant jas su kalbos kursais arba nepriklausomai nuo kursų. Atsirado daugybė koncepcijų: vienos jų specialiai sukurtos įvairioms tikslinėms grupėms (tandeminio mokymosi dalyviams, užsienio šalių studentams ir mokiniams) iš įvairių įstaigų, o kitos skirtos specialiems gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti, kaip antai akademinis rašymas ar supratimas iš klausos (žr. Deutschlann/Claußen 2014).

Pastaruoju metu gerokai išaugo konsultavimo ir ugdomojo vadovavimo galimybės vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos ir kaip antrosios kalbos mokymosi srityje: tai konsultavimas mokantis kalbos integracijos kursuose, migracinės patirties turinčių mokinių kuravimas, vokiečių kalbos mokymasis darbo vietoje, individuali parama migrantams, siekiantiems profesinės kvalifikacijos pripažinimo (žr. SPRUNQ). Parengti pasiūlymai, kaip į mokyklose vykstančias vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos pamokas integruoti ugdomojo vadovavimo elementus (žr. Kleppin/Spänkuch 2012).

Ugdomojo vadovavimo elementus mokytojai gali integruoti į savo pamokas. Ugdomojo vadovavimo elementus mokytojai gali integruoti į savo pamokas. | Nuotr.: Monkey Business © Adobe Stock

Ugdomasis vadovavimas ir konsultavimas – pageidautina kvalifikuotas

Jei skaitydami šį straipsnelį pagalvojote, kad jau integruojate į savo pamokas kai kuriuos konsultavimo elementus, jūs esate vienas iš tų mokytojų, kurių užsienio kalbos pamokos vyksta šiuolaikiškai. Siekdami skatinti savivaldų mokymąsi, mokytojai per pamokas taip pat ragina mąstyti, tokiu būdu – sąmoningai ar nesąmoningai – imdamiesi konsultanto vaidmens. Tiesa, vertėtų pasvarstyti ir apie specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus ugdantiesiems vadovams, kurie rengiami, pavyzdžiui, Bochumo Rūro universitete. Juose galima įgyti pagrindinių profesionalaus ugdomojo vadovavimo kompetencijų. Remiantis gebėjimų aprašymais (deskriptoriais) ir stebimo elgesio pavyzdžiais (indikatoriais), buvo parengtas pasiūlymas dėl ugdančiojo vadovo mokantis kalbos kompetencijų aprašo.

Ugdomasis vadovavimas – tai ne technika, o pozicija

Pabaigai keletas principų, kurie padės jums įvertinti savo, kaip ugdančiojo vadovo, poziciją:
  • Turite būti įsitikinę, kad kiekvienas besimokantysis yra geriausias savo paties ekspertas. Kaip ugdantysis vadovas turite nuolat susitaikyti su tuo, kad jūsų žinios nėra viršiausios ir kad besimokantiesiems reikia leisti patiems rasti sprendimus ir elgesio alternatyvas.
  • Žiūrėkite rimtai į besimokančiojo keliamus klausimus. Neraminkite, neguoskite ir nemenkinkite jo problemos.
  • Neprisiimkite atsakomybės už sprendimą. Kitaip tapsite besimokančiųjų „sistemos“ dalimi ir nebebūsite neutralūs.
  • Diskretiškai vertinkite besimokančiųjų iškeltas mokymosi temas.Prisiminkite: geri ugdantieji vadovai savo besimokančiuosius mato tik kartą.

Literatūra

Brammerts, Helmut/Calvert, Mike/Kleppin, Karin (2001): Ziele und Wege bei der individuellen Lernberatung. In: Brammerts, Helmut/Kleppin, Karin (Hg.): Selbstgesteuertes Sprachenlernen im Tandem. Ein Handbuch. Tübingen: Stauffenburg, 53-60 p.

Claußen, Tina/Deutschmann, Ulrike (2014): Sprachlernberatung – Hintergründe, Diskussion und Perspektiven eines Konzepts. In: Berndt, Annette/Deutschmann, Ruth-Ulrike (Hg.): Sprachlernberatung – Sprachlerncoaching. Frankfurt a. M.: Peter Lang, 83-111 p..

Kleppin, Karin/Spänkuch, Enke (2012): Sprachlern-Coaching. Reflexionsangebote für das eigene Fremdsprachenlernen. In: Fremdsprache Deutsch, H. 46, 41-49 p.

Spänkuch, Enke (2014): Systemisch-konstruktivistisches Sprachlern-Coaching. In: Berndt, Annette/Deutschmann, Ruth-Ulrike (Hg.): Sprachlernberatung – Sprachlerncoaching. Frankfurt a. M.: Peter Lang, 51-81 p.

Spänkuch, Enke (2015): Coaching lernen – Coaching lehren. Die Ausbildung zum systemisch-konstruktivistischen Sprachlern-Coach an der Ruhr-Universität Bochum. In: Böcker, Jessica/Stauch, Annette (Hg.): Konzepte aus der Sprachlehrforschung – Impulse für die Praxis: Festschrift für Karin Kleppin. Frankfurt a. M.: Peter Lang, 360-381 p.