Universalios bazinės pajamos „Tai suteikia mums daugiau laisvės mąstyti ir veikti“

Henrikas Maaßas ir dvi UBP laimėtojos
Henrikas Maaßas ir dvi UBP laimėtojos | Nuotr. (fragmentas): © Christian Stollwerk

Henrikas Maaßas visus metus kas mėnesį gaudavo 1 000 eurų dydžio išmoką, kuri vadinama universaliomis bazinėmis pajamomis. Jo išvada: tai galėtų būti socialinė ateities valstybė.

Pone Maaßai, Jūs tapote universalių bazinių pajamų (UBP) laimėtoju. Ištisus metus iki 2018 m. birželio Jūsų sąskaita kiekvieną mėnesį pasipildydavo 1 000 eurų. Ar gerai prisimenate tą akimirką, kai gavote šią žinią?

Mano draugė Rebecca ir aš lakstėme iš džiaugsmo po butą ir niekaip negalėjome patikėti, kad tai tiesa – gerai, kad dar kartą atidžiau perskaitėme el. laišką, pavadinimu „Jūs laimėjote!“, kurį buvome palaikę brukalu. O realybe viskas tapo tada, kai 1 000 eurų tiesiog atsidūrė sąskaitoje. Pajutome didelį palengvėjimą ir dėkingumą.

Mano bazinės pajamos

2015 m. pradėjus įgyvendinti projektą „Mein Grundeinkommen“ („Mano bazinės pajamos“), sutelktinio finansavimo būdu renkamos lėšos universalių bazinių pajamų išmokoms. Vos tik sukaupiama 12 tūkst. eurų suma, skelbiama loterija. Ją laimėjęs asmuo visus metus gauna po 1 000 eurų kas mėnesį be jokių išskaitų ir naudojimo sąlygų. Ši suma viršija dabartinį pragyvenimo minimumą, kuris sudaro 735 eurus per mėnesį.

Kam išleidote pinigus?

Kitiems dalykams nei iš pradžių planavome. Mano draugė ir aš esame ūkininkai. Tiesą sakant, turėjome planų susikurti nuosavą ūkį. Tad visus metus gaunamos UBP būtų galėjusios padidinti mūsų kapitalą. Tačiau mano draugė susirgo lėtine liga ir nebegalėjo dirbti. Taigi pinigus teko skirti brangiai diagnostikai ir vaistams, taip pat kasdienei buičiai. Mes ir anksčiau stengdavomės pirkti ekologiškus ir sąžiningos prekybos ženklu pažymėtus maisto produktus bei drabužius, nes norime palikti kuo mažesnį ekologinį pėdsaką. Tai kainuoja šiek tiek brangiau, bet gaudami bazinių pajamų išmokas mes sugebėjome išlaikyti tvarų gyvenimo būdą. Leidome sau įsigyti tik nenaują fortepijoną. Taigi mūsų gyvenimas pernelyg nepasikeitė. Tačiau man atrodo, kad gaudami universalias bazines pajamas mes labai praturtėjome, ir ne tik finansiškai.

Kaip praturtėjote?

Tai suteikia mums daugiau laisvės mąstyti ir veikti, net jei tai nėra panacėja, galinti išgelbėti pasaulį. Galime išsivaduoti iš egzistencijos baimės, o tai būtina sąlyga siekiant mąstyti plačiau. Pavyzdžiui, aš vėl aktyviai įsitraukiau į žemės ūkio reikalus, palaikydamas savarankiško apsirūpinimo maistu idėją.

Aktyvus ūkininkas: Henrikas Maaßas demonstracijoje 2017 m. Aktyvus ūkininkas: Henrikas Maaßas demonstracijoje 2017 m. | Nuotr. (fragmentas): © Henrik Maaß

Universalių bazinių pajamų idėja – kontroversiška ir diskutuotina. Jos rėmėjai tikisi tokiu būdu sukurti paprastesnę ir efektyvesnę socialinę valstybę, kuri saugo kiekvieno asmens orumą ir užtikrina lygiateisį dalyvavimą visuomenės gyvenime. O idėjos kritikai pirmiausia baiminasi, kad mus pernelyg užsūpuos socialinis hamakas. Kokia Jūsų patirtis?

Iš visų bazinių pajamų laimėtojų, su kuriais susipažinau, nė vienas nemetė darbo (juokiasi). Vieni gaunamus pinigus skyrė tolesniam mokymuisi, kiti – pradiniam kapitalui, kad galėtų pradėti naują verslą. Kiekvienas žmogus norėtų prisidėti prie visuomenės gyvenimo – nesvarbu, kokia forma. To nebūtina matuoti ekonomikos augimo rodikliais, tai gali būti ir senyvų ar ligotų žmonių priežiūra, veikla kaimo bendruomenėje ar politiniai įsipareigojimai. Šie dalykai nukenčia, jei pirmiausia galvojama, kaip užsidirbti pinigų sau ir savo šeimai išmaitinti. Metus gaudami universalias bazines pajamas mes su drauge supratome, kad tokia finansinė parama ypač padeda sudėtingose situacijose.

Šiuo metu egzistuoja keli visiškai skirtingi bazinių pajamų modeliai – priešingai nei socialinės pašalpos atveju. Ką manote apie tai?

Idėjos pranašumas dingsta iškart, vos tik bazinės pajamos pradedamos sieti su tam tikromis sąlygomis. Jei jos iš tikrųjų yra universalios, t. y. priklausančios kiekvienam, būtų galima atsisakyti brangaus socialinių išmokų administravimo aparato. Nebereikėtų vertinti gaunamų pajamų dydžio, nebebūtų reikalingas pensijų ir nedarbo draudimas. Žinoma, reikėtų dar pasvarstyti apie konkretų įgyvendinimą, aš ne ekspertas. Bet universalumo aspektas reiškia tam tikrą patogumą – taip išlaisvinami visai kiti pajėgumai.

Vienoda suma kas mėnesį kiekvienam piliečiui, galas žeminantiems apsilankymams socialinės rūpybos skyriuose. Kaip tokia socialinės sistemos koncepcija pakeistų mūsų visų gyvenimą?

Esminis pragyvenimo užtikrinimas suteiktų mūsų visuomenei ramybės ir pasitikėjimo. Išnyktų daugelis agresijos apraiškų, kurios atsiranda dėl nuolatinio spaudimo užsidirbti pragyvenimui. Manau, kad bendruomeninis gyvenimas būtų gerokai malonesnis ir kūrybiškesnis. Žmonės ieškotųsi darbo, kuris suteiktų prasmės jų gyvenimui. Mane erzina, kad politikai užuot rimtai ėmęsi šio klausimo, tariasi dėl pragyvenimo minimumo. Mums būtina intensyviau plėtoti viešą diskursą apie universalias bazines pajamas. Jei mes visi stosime už tai mūru, politikai taip pat turės reaguoti. Esu įsitikinęs, kad per vidutinės trukmės laikotarpį ši idėja bus įgyvendinta, ir mūsų visų ateitis bus geresnė.

 

Henrikas Maaßas , gim. 1985 m.) – kvalifikuotas ir diplomuotas ūkininkas. Nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. birželio jis kas mėnesį gaudavo 1 000 eurų dydžio universalių bazinių pajamų išmoką iš asociacijos „Mein Grundeinkommen“. H. Maaßas yra Hohenheimo universiteto mokslo darbuotojas.

Universalios bazinės pajamos (UBP) – kas tai?

Universalios bazinės pajamos (UBP) – tai socialinis-politinis modelis, pagal kurį kiekvienas pilietis iš valstybės kas mėnesį gauna finansinę išmoką, mainais neprivalėdamas prisiimti jokių įsipareigojimų. UBP suteikia visiems žmonėms teisę į dalį bendrų visuomenės įplaukų, nesvarbu, ar jiems tai būtina, ar ne. Apie šią idėją diskutuojama visame pasaulyje, o kai kuriose šalyse ji jau įgyvendinama kaip bandomieji projektai. Vokietijos piliečiai neturi teisinio pagrindo gauti UBP.