Nauja darbo rinka USB laikmena vietoj obliaus

Procesų išmanymas tampa svarbesnis už produkto išmanymą. Praktikantė tikrina matavimų duomenis chemijos gamyklos valdymo centre.
Procesų išmanymas tampa svarbesnis už produkto išmanymą. Praktikantė tikrina matavimų duomenis chemijos gamyklos valdymo centre. | Nuotr. (fragmentas): © picture alliance/Christian Hager/dpa

Vis spartėjantis darbo ir gamybos skaitmeninimas reikalauja naujų dualinio profesinio mokymo būdų. Būtina atnaujinti mokymo planus, siūlant besimokantiesiems įgyti papildomų kvalifikacijų.

Darbastalis, kartais automatinis pjūklas ir kalnas pjuvenų – dauguma žmonių turbūt taip įsivaizduoja staliaus darbo aplinką. Jis obliuoja, šlifuoja ir pjausto, norėdamas sumeistrauti, pavyzdžiui, spintą.  O štai Mariaus Baschieno, staliaus praktikanto iš Šiaurės Reino-Vestfalijos, diena prasideda visai kitaip: jis sėdi už balto stalo prie kompiuterio. Mokymo plane numatyta, kad šiandien reikia suprojektuoti ilgalentę, t. y. tam tikros rūšies riedlentę. Į pagalbą ateina kompiuteris, modeliuodamas tam tikrų medžiagų savybes arba išsaugodamas pjūvių brėžinius įrenginiams pritaikyto formato failuose.

Marius Baschienas dalyvauja profesinio rengimo projekte „digiTS“, kurio tikslas – spręsti iniciatyvos „Pramonė 4.0“ iššūkius, susijusius su dualiniu profesiniu mokymu Vokietijoje. Daugumos profesijų šioje šalyje mokoma taikant dualinę sistemą: mokymas tuo pat metu vyksta ir įmonėje, ir profesinėje mokykloje, kad besimokantieji gautų ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių. Projekte „digiTS“ atstovaujama visoms interesų grupėms, susijusioms su dualiniu stalių rengimu: jis apima mokomąsias kelių įmonių dirbtuves, stalių gildiją, profesinę kolegiją ir, žinoma, pačias įmones. Vokietijos profesinio rengimo instituto (vok. Bundesinstitut für Berufsbildung – BIBB) dėstytojų portale foraus.de galima rasti mokomąjį siužetą apie tai, kaip jaunuoliai supažindinami su visa skaitmenine procesų grandine, pradedant nuo pirmųjų projektų ir baigiant pagaminta ilgalente. Jų parengtų brėžinių informacija staliaus dirbtuvėse perkeliama į frezavimo stakles, kurios fanerinius modelius vektorine grafika perduoda lazerinei pjaustyklei, o ilgalentei taip reikalingos apsaugos atkeliauja iš 3D spausdintuvo. Pjuvenų susidaro ganėtinai mažai – ir tik tada, kai jaunuoliai šį tą imasi dailinti rankomis.

Nuo gamyklos darbininko iki procesų architekto

Šis pavyzdys byloja apie tai, kad ne tik darbo procesus, bet ir pardavimo strategijas bei paslaugas vis dažniau valdo tinklinės infrastruktūros. Procesų išmanymas tampa svarbesnis už produkto išmanymą. Įmonėms ateityje bus labai svarbu, kad kvalifikuoti darbuotojai sugebėtų prie to prisitaikyti. Būtinybę imtis veiksmų šioje srityje įžvelgia BIBB Profesinio mokymo struktūros ir tvarkos padalinio vadovė dr. Monika Hackel: „Pastaruoju metu darbo rinkoje stebima ryški pokyčių dinamika, kurią lėmė socialiniai-politiniai reikalavimai. Šią dinamiką spartina ir skaitmeninimas. Profesinio mokymo užduotis – kurti naujus sprendimus, kurie atitiktų šias tendencijas“ 

Skaičiuojama, kad maždaug 20 mlrd. prietaisų ir mašinų jau sujungta į tinklą internetu, o iki 2030 m. šis skaičius turėtų siekti apie pusę trilijono. „Gamyklos darbininkas, šiandien stovintis prie konvejerio, ateityje taps gamybos proceso, sujungiančio į tinklą žmones ir mašinas, architektu“, – 2018 m. pradžioje duodamas interviu laikraščiui „Neue Osnabrücker Zeitung“, aiškino Berlyno Alexanderio von Humboldto interneto ir visuomenės instituto futurologas Ayadas Al-Ani. „Darbo organizavimas, pasitelkiant į pagalbą žmones bei algoritmus ir neatsižvelgiant į hierarchiją, reikalauja gebėjimų, kurie turės būti ir socialiniai, ir techniniai. Nebūtina išmanyti visų detalių, užtenka gebėti koordinuoti ir tuo pasinaudoti.“

Mokymo planai kartais būna pasenę

Norint tai pasiekti, reikia šį tą nuveikti. Bandomasis projektas, kurį BIBB vykdė automobilių pramonėje kartu su „Volkswagen“ akademija, parodė, kad dėl naujų gamybos procesų smarkiai keičiasi, pavyzdžiui, mechatroniko profesija. Tuo metu, kai mechaninis darbas netenka svarbos, vis reikšmingesni tampa kiti gebėjimai: besimokantieji turi išmokti skaityti skaitmenines schemas ir 3D modelius arba iš užrašų displėjuose ir ekranuose atpažinti ir pašalinti gamybos proceso trikdžius. Mokomosios praktikos metu iki šiol tam skirta nedaug dėmesio. Metalų technologijos pamokų dalis mokymo plane – neproporcingai didelė (jų net 18 valandų per savaitę), tuo tarpu tokioms paklausioms kvalifikacijoms kaip interneto technologijos skiriamos vos keturios savaitės. Preliminari tyrimo išvada: atsižvelgiant į realią situaciją darbo rinkoje, mechatroniko profesijos atveju reikia arba sukurti papildomą naują mokomąjį dalyką techninės priežiūros srityje arba bent suteikti galimybę įgyti papildomą kvalifikaciją. 

2018 m. į šiuos naujus reikalavimus sureagavo Vokietijos federalinė ekonomikos ir energetikos ministerija. Prasidedant naujiems mokslo metams ji atnaujino 24 profesijų mokymo tvarką, įskaitant ir mechatronikos specialybę, kad jos atitiktų naujausias technologijų raidos tendencijas. E. komercijos vadybininkas – tai naujas mokomasis dalykas. „Profesinis mokymas jau anksčiau įrodė gebėjimą keistis ir adaptuotis“, – teigia BIBB prezidentas F. H. Esseris. „Esu įsitikinęs, kad taip bus ir toliau, turint galvoje dabartinius iššūkius.“