Nauja darbo kultūra Didmiesčių vilionės

Biuras – tai vakarykštė diena. Bendros darbo erdvės ir startuolių centrai įgauna vis didesnę reikšmę.
Biuras – tai vakarykštė diena. Bendros darbo erdvės ir startuolių centrai įgauna vis didesnę reikšmę. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

Norėdami tapti patrauklia vieta gyventi, Vokietijos urbanistiniai centrai renkasi inovacines šiandieninės darbo rinkos koncepcijas.

Startuoliai, laisvai samdomi darbuotojai, skaitmeniniai klajokliai – darbo rinkos skaitmeninimas pakeitė net ir lūkesčius, susijusius su darbo aplinka. Daugelis dirbančiųjų jau seniai nesižavi biurų pastatais su ilgais koridoriais, išklotais kilimine danga, kur darbo dienos pradžią fiksuoja laiko žyma. Įmonių steigėjai ir savarankiškai dirbantys asmenys miestuose pirmiausia ieško tinkamos aplinkos savo veiklai plėtoti ir su malonumu įsikuria startuolių centruose ar bendrose darbo erdvėse. Kad atitiktų jų pageidavimus, miestų planavimo ir plėtros specialistai turi turėti daug inovatyvių idėjų. Vokietijos didmiesčiai daugiausia dėmesio skiria pirmiausia infrastruktūros plėtrai, siūlydami ir šeimoms draugiškas koncepcijas, tačiau žaliosios iniciatyvos taip pat suteikia miestams daugiau patrauklumo gyventi.

Žaliasis didmiestis kalnakasybos regione

Jokiame kitame Vokietijos regione nematyti tokių ryškių darbo rinkos pokyčių kaip Rūre. Ten, kur anksčiau vyravo pramonė ir kalnakasyba, šiandien klesti prekybos ir paslaugų sektorius. Eseno mieste struktūrinė pertvarka buvo ypač sėkminga – pramoninis regionas virto inovacijų centru. Nuo 2005 m. iki 2015 m. ekonomikos apimtis išaugo kone 30 proc. Tai gerokai viršija visos Vokietijos vidurkį, o vienam gyventojui tenkančių pajamų lygis čia yra aukščiausias visame Rūro regione. Be to, Esenui pavyko pakeisti įvaizdį – anglių miestas tapo žaliąja metropolija. 2017 m. miestas paskelbtas „Žaliąja Europos sostine“. Esene įgyvendinta daugybė iniciatyvų, kurių tikslas – ne tik paversti jį žaliuoju miestu, bet ir pasiūlyti gyventojams naujų laisvalaikio galimybių. Įrengus paplūdimį prie Baldenai ežero (Seaside Beach Baldeney), gyventojai po daugiau nei 40 metų vėl gali naudotis maudykla Rūro upėje. Baldenai ežerą (vok. Baldeneysee) juosia 30 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas. Apželdinimo iniciatyvų netrūksta ir pačiame mieste. Šiuo metu 42 proc. miesto ploto užima želdiniai, o 12 proc. – poilsio erdvės. Tai patinka ne tik gyventojams, bet ir turistams: 2017 m. Esene apsilankė maždaug 7,5 proc. daugiau žmonių nei ankstesniais metais.

Kasdienybė bendroje darbo erdvėje

Tuo tarpu Berlynas skelbiasi esąs Vokietijos startuolių sostinė. Dėl prieigos prie rizikos kapitalo ir mažų nuomos kainų į miestą plūste plūsta jaunieji verslininkai, kasmet įsteigdami čia maždaug 500 naujų įmonių, veikiančių technologijų srityje. Kad visiems užtektų vietos, seni pramoniniai pastatai pertvarkomi į šiuolaikiškas darbo ir kūrybos erdves, kurios traukia ir menininkus, ir programuotojus. Pavyzdžiui, bendroje darbo erdvėje „KAOS Oberschöneweide“ (anksčiau čia buvo transformatorių gamykla „Transformationswerk Ost“) darbuojasi ir grafikos dizaineriai, ir programinės įrangos kūrėjai, ir aludariai, ir kalvystės meistrai. Laisvųjų profesijų atstovai gali išsinuomoti čia darbo erdvę mokėdami nuo 125 eurų per mėnesį – tai pigiau nei vieta garaže kituose Europos miestuose. Tie, kam svarbu lankstumas, kitose bendrose darbo erdvėse, pavyzdžiui, inovacijų erdvėje „Ahoy!”, gali įsikurti už 15 eurų per dieną. Taigi Berlynas startuoliams ir laisvai samdomiems darbuotojams gali pasiūlyti platų spektrą prieinamų biuro patalpų. Tiesa, Berlynas stengiasi išsiskirti ir aplinkosaugos, kultūros bei infrastruktūros srityse. Pagal žurnalo „The Economist“ skelbiamą pasaulinį tinkamumo gyventi indeksą „Global Liveability Index“ Berlynas 2018 m. kartu su Frankfurtu, Hamburgu, Miunchenu ir Diuseldorfu tapo vienu iš 30 tinkamiausių gyventi pasaulio miestų.

Draugiškumo šeimoms ženklas

Hamburgas, taip pat vadinamas startuolių centru, palankią darbo aplinką siūlo pirmiausia jaunoms šeimoms. Kaip teigia Hamburgo miesto senato šeimos reikalų senatorė Melanie Leonhard, „patrauklios gyvenimo sąlygos šeimoms – svarbus veiksnys būtent kvalifikuotiems specialistams.“ Norėdamas atkreipti įmonių dėmesį į šeimoms draugišką personalo valdymą, 2007 m. miestas įsteigė „Šeimos ženklą“. Juo apdovanojamos įmonės, padedančios savo darbuotojams suderinti karjerą su visaverčiu šeimos gyvenimu. Pats miestas taip pat stengiasi vis daugiau investuoti į šeimų gerovei skirtas priemones. 2018 m. Hamburgas maždaug pusę milijardo eurų skyrė švietimo ir vaikų priežiūros reikalams, taip pat mokslui ir inovacijoms. 160 mln. eurų iš šios sumos numatyta vien vaikų dienos centrams, be to, yra didžiulė visos dienos mokyklų pasiūla. Dar 2017 m. šis Hanzos miestas buvo išrinktas draugiškiausiu šeimoms Vokietijos miestu.
 
Tiesa, kalbant apie gyventojų darbo ir gyvenimo pusiausvyrą, geriausiais rezultatais gali pasigirti ne milijoniniai miestai. Darbdavių vertinimo portalas „Kununu“ pirmąją vietą skiria Karlsrūhei, o antrąją – studentų miestui Miunsteriui. Šiuose miestuose darbuotojai naudojasi lanksčiu darbo grafiku ir galimybe dirbti iš namų. Taigi žmonės, ieškantys veikiau nuolatinės darbo vietos, o ne savarankiškumo, nebūtinai turi rinktis Hamburgą ar Berlyną.