She She Pop „Korektiškai, bet užtikrintai artėjant prie gėdos ribos“

Jau 25 metus performanso grupė „She She Pop“ pristato eksperimentinį teatrą.
Jau 25 metus performanso grupė „She She Pop“ pristato eksperimentinį teatrą. | Nuotr. (fragmentas): © She She Pop

Teatro trupei „She She Pop“ – 25-eri. Susipažinkime su Berlyno menininkų grupe, kuri ypač išsiskiria dviem dalykais: sąveika su publika ir domėjimusi kebliomis, dažnai gėdingomis temomis.

Sekundei vyriškis sutrinka. Tada jo sūnus, stovėdamas atviroje scenoje, ima kalbėti be galo asmeniškus dalykus, įtaria, kad tėvas bjaurisi „kūniškomis detalėmis“, įspėja jį: „Pats metas to imtis, tėti, jei man kažkada teks tave slaugyti“. O šis sėdi šalia ir turi visa tai iškęsti. Juk sūnus tėra aktorius, performanso grupės „She She Pop“ narys. Tuo tarpu tėvas iš tikrųjų yra jo tėvas. Jei veiksmas vyktų ne scenoje, jie greičiausiai nebūtų išsakę vienas kitam tokių dalykų.
 
Siaubas trunka vos akimirką, netrukus visi vėl juokiasi ir ironiškai šypsosi, tačiau ši trumpa akimirka parodo, kokį nerimą gali sukelti teatras. Jau 25 metus trupės „She She Pop“ pastangomis tokios jautrios temos atsiduria scenoje. Temos, kurias neretai stengiamasi nutylėti. Pjesėje „Testamentas“, pavyzdžiui, keliamas klausimas, kaip tėvai ir jų suaugę vaikai „vykdo tarpusavio įsipareigojimus“, arba, kaip kažkada yra suformulavęs trupės narys Sebastianas Barkas, kas turi slaugyti tėvą, kai liga prikausto jį prie lovos? Ar palikimas apima ir pareigą slaugyti? Ir kaip abiem pusėms iškęsti neįprastą fizinį artumą?

  • Kaip tėvai ir vaikai vykdo savo „įsipareigojimus“? Pjesėje „Testamentas“ performanso grupės aktoriai diskutuoja su savo tėvais apie slaugą senatvėje. Nuotr. (fragmentas): © She She Pop
    Kaip tėvai ir vaikai vykdo savo „įsipareigojimus“? Pjesėje „Testamentas“ performanso grupės aktoriai diskutuoja su savo tėvais apie slaugą senatvėje.
  • Tabu temos kartais užfiksuojamos juodu ant balto, kaip čia, ant lentos, per spektaklį „Bjaurėjimasis kūniškumu“. Nuotr. (fragmentas): © She She Pop
    Tabu temos kartais užfiksuojamos juodu ant balto, kaip čia, ant lentos, per spektaklį „Bjaurėjimasis kūniškumu“.
  • Apie nuosavybę su draugais kalbamasi retai, o su „She She Pop“ netgi scenoje: spektaklis „Oratorija“ nagrinėja privačios nuosavybės ir turto santykius. Nuotr. (fragmentas): © She She Pop
    Apie nuosavybę su draugais kalbamasi retai, o su „She She Pop“ netgi scenoje: spektaklis „Oratorija“ nagrinėja privačios nuosavybės ir turto santykius.
  • Publika dažnai įtraukiama į veiksmą, kaip ir spektaklyje „Oratorija“, pasitelkiant ekrane pateikiamus nurodymus. Nuotr. (fragmentas): © She She Pop
    Publika dažnai įtraukiama į veiksmą, kaip ir spektaklyje „Oratorija“, pasitelkiant ekrane pateikiamus nurodymus.
  • Spektaklyje „Stalčiai“ susitinka moterys iš Rytų ir Vakarų Vokietijos. Nuotr. (fragmentas): © She She Pop
    Spektaklyje „Stalčiai“ susitinka moterys iš Rytų ir Vakarų Vokietijos.
  • Iš savo stalčių jos traukia tiek viešus, istorinius tekstus, tiek asmeninius prisiminimus ir jų pagalba pasakoja subjektyvią abiejų Vokietijų istoriją. Nuotr. (fragmentas): © She She Pop
    Iš savo stalčių jos traukia tiek viešus, istorinius tekstus, tiek asmeninius prisiminimus ir jų pagalba pasakoja subjektyvią abiejų Vokietijų istoriją.

Teatras kaip „saugos erdvė“

Kolektyvas „She She Pop“ tyrinėja komunikacijos ribas, teatras, jo narių teigimu, yra „saugos erdvė“. 10-ajame deš. jį įkūrė taikomosios teatrologijos, kuri laikoma postdraminio teatro branduoliu, studentės iš Gyseno. Šiandien trupė reziduoja Berlyne, kūrybinį prieglobstį radusi teatre „Hebel am Ufer“ (HAU). Būtent čia galima išvysti daug premjerų, kurioms pasibaigus spektakliai iškeliauja gastrolių po Vokietiją, o kartais ir po Europą. Šiame teatre 2018 m. rudenį trupė atšventė savo jubiliejų, surengdama iškilmingą teatro vaidinimą. Pastaraisiais metais, bendradarbiaujant su tokiais teatrais kaip „Münchner Kammerspiele“, „Schauspiel Stuttgart“, „Kampnagel Hamburg“, „Forum Freies Theater in Düsseldorf, „Teatre de la Ville Paris“ ir „brut Wien“ buvo pastatyta išties nemažai spektaklių“. 
 
Per pirmuosius 25 kūrybinės veiklos metus „She She Pop“ parašė, dramaturgiškai adaptavo ir pastatė apie 30 pjesių, kurios atspindi pačių trupės narių biografijas ir gvildena aktualias visuomenės raidos tendencijas. Viename pirmųjų spektaklių „Live!“, kuris skirtas naujajam tūkstantmečiui, jie griebėsi reklaminių anuomet prasidėjusios saviinscenizacijos triukų. O spektaklyje „Stalčiai“ kūrėjai bando sulyginti Rytų ir Vakarų Vokietijos moterų patirtis – praėjus 22 metų nuo Vokietijos susivienijimo.
 
Kartkartėmis menininkai remiasi kanoniniais tekstais: „Begaliniame pokšte“ gvildenami Davido Fosterio Wallace’o to paties pavadinimo romano scenarijai, o spektaklyje „She She P. yra markizė fon O“  nagrinėjamos įvairios H. Kleisto dramos temos: kaltė, gėda, galia ir bejėgiškumas. Klasikinį pagrindą turi net ir keliskart apdovanotas spektaklis „Testamentas“: tai W. Shakespeare’o „Karalius Lyras“ ir jo keliami paveldėjimo, meilės ir susitarimo tarp kartų klausimai.

Susitikimas su publika kaip skiriamasis ženklas

Šiandien kolektyvą sudaro septyni nariai: be Sebastiano Barko, tai Johanna Freiburg ir Fanni Halmburger, taip pat Berit Stumpf, Lisa Lucassen, Mieke Matzke ir Ilia Papatheodorou, priklausančios trupei nuo pirmųjų dienų. Jokios hierarchijos. Tik tokiu būdu menininkai gali susikoncentruoti į tai, kas suteikia jų kūrybai išskirtinumo: eksperimentavimas ir žaidimas su svečiais bei publika.
 
Su žiūrovais „She She Pop“ užmezga bendruomeninius ryšius. Kartais jie būna liudininkai, bet dažniausiai veikėjai. Trupės nariai kartu su publika vaidina televizijos žaidimus ar muilo operas, jie leidžia žiūrovams pasimatuoti savo kostiumus arba paskatina juos atakuoti aktorius. Pagrindinė menininkų idėja, kaip teigia viena iš trupės steigėjų Lisa Lucassen, – „pateikti kaip pavyzdį save patį, savo skaudžią patirtį, o susitikimą su publika rengti kaip eksperimentinį viešos konfrontacijos atvejį“. Tai tarsi dviguba strategija, pastaruoju metu tapusi skiriamuoju trupės ženklu.  
 
Eksperimentą jie paverčia pirmaeilės svarbos dalyku. 2018 m. vasarą, kai „She She Pop“ pelnė dramaturgijos premiją „Saarbrücker Poetikdozentur für Dramatik“, L. Lucassen skaitydama paskaitą aiškino: „Mes kuriame eksperimentinę platformą, kuri visiems dalyviams suteikia galimybę priimti rimtus ir tuo pat metu žaismingus sprendimus, taip pat užimti tam tikrą poziciją ir ją tarsi pasimatuoti.“ Kai kuriose pjesėse publika iš tikrųjų „korektiškai, bet užtikrintai priartinama prie gėdos ribos“. 
 
Net ir paskutinėje pjesėje „Oratorija“, kurios premjera po kelių išankstinių peržiūrų įvyko 2018 m. vasarį HAU teatre, trupė patiki žiūrovams aktyvų vaidmenį. Tematizuojama privačios nuosavybės galia ir materialinių vertybių paskirstymas. Publika dalijama į socialines grupes pagal ekrane pateikiamus nurodymus: „pasiturintys pensininkai“, „motinos, neturinčios saugaus senatvės aprūpinimo“ ar „jauni vyrai, negaunantys nuolatinių pajamų“. Visi jie gauna specialiai jiems sukurtą tekstą ir pradeda kalbėti įžanginio daugiabalsio publikos monologo metu. „Privati nuosavybė yra toji tema, kuri skaldo visuomenę, išskiria draugus ir drauges“, tvirtina Lisa Lucassen. „Dauguma žmonių nelinkę kalbėti apie tai, ką jie turi ar ko jie neturi.“