„Pramonė 4.0“ Žmogaus atliekamo darbo pabaiga?

„Ada GH5“ tipo robotai humanoidai Turkijoje
„Ada GH5“ tipo robotai humanoidai Turkijoje | Nuotr. (fragmentas): © picture alliance/AA/Ahmet Akbiyik

Naujoji pramonės revoliucija jau ne už kalnų: sąvoka „Pramonė 4.0“ reiškia vis didėjantį gamybos ir logistikos automatizavimą. Šiais laikais net ir mažiausi kompiuteriai gali valdyti milžiniškas mašinas ir įrenginius, vis dažniau atlikdami šį darbą vietoj žmogaus.

Kaip teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) studijoje, žmonės šiuo metu vis dar atlieka 71 proc. viso darbo pasaulyje. Tačiau situacija keisis, ir gana greitai: PEF prognozuoja, kad jau 2025 m. visame pasaulyje mašinos atliks didesnę darbo dalį nei žmogus. Tokių permainų priežastis – pramoninės gamybos skaitmeninimas, kitaip tariant Pramonė 4.0.
 
„Kalbant konkrečiau, tai reiškia, kad į mašinas, įrenginius ir jų komponentus įmontuojami nedideli kompiuteriai, kurie sujungiami į tinklą naudojant interneto technologijas“, – aiškina automatizavimo ekspertas Olafas Saueris iš Fraunhoferio optronikos, sistemų technologijų ir vaizdų vertinimo instituto. Šiems kompiuteriams tenka darbai, kuriuos šiandien dar atlieka žmogus: jie valdo mašinas ir įrenginius. Kai kuriose įmonėse žmonės ir mašinos papildys vieni kitus. Pavyzdžiui, Žemutinės Saksonijos komponentų montavimo įmonės „WS System“ darbuotojai nešioja specialius duomenų akinius, per kuriuos kompiuteris gali stebėti ir koreguoti gamybos proceso tikslumą ir jo spartą.
 
Taikymo spektras platus: nuo trimačių spausdintuvų ir autonominių robotinių transporto priemonių iki išmaniųjų energijos skirstymo sistemų, kibernetinių fizinių produktų, individualius poreikius atitinkančios gamybos ir automatizuotos priežiūros: kaip teigiama Vokietijos skaitmeninės asociacijosr „Bitkom“ studijoje, 2016 m. beveik kas antra Vokietijos pramonės įmonė naudojosi platformos „Pramonė 4.0“ taikomosiomis programomis. Maždaug 20 proc. įmonių planavo tokias programas integruoti į gamybos procesus. Vokietijos pramonės asociacija čia įžvelgia 425 mln. eurų dydžio vertės kūrimo potencialą.

Kompiuteriniai pajėgumai iš Alpių

Robotų iškilimas – tai visiškas perversmas tokioje darbo rinkoje, kokią mes pažįstame šiandien. Dėl to, anot PEF, neliks maždaug 70 mln. darbo vietų, tačiau atsiras daugiau naujų – turėtų būti sukurta 133 mln. darbo vietų. Juk „Pramonė 4.0“ automatizuoja ne tik įprastinius gamybos procesus, ji sudaro prielaidas visiškai naujoms pramonės šakoms atsirasti.
 
Kaip pavyzdį galima paminėti kriptovaliutos kasimo įmonę Hydrominer, kurią 2017 m. įsteigė seserys Nadine ir Nicole Damblon. Kadangi vykstant skaitmeninimui nuolat reikia vis didesnių kompiuterinių pajėgumų, ši įmonė vykdo „kasybos“ darbus, bendradarbiaudama su vandens jėgainėmis dviejose Austrijos Alpių vietovėse ir tokiu būdu sukurdama ekologiškus skaičiavimo pajėgumus blokų grandinės algoritmams. Praėjus metams nuo įsteigimo, „Hydrominer“ komandoje dirba jau 16 darbuotojų ir tiek pat išorės konsultantų.
 
„Šiuo metu į mus kreipiasi įvairiausių pramonės šakų atstovai, juolab kad patekimo į rinką kartelė dar labai žema,“ – teigia vykdomoji direktorė Nadine Damblon. Kaip pabrėžia Olafas Saueris, plataus masto kvalifikacijos tobulinimas bus būtinas, kad dirbantieji galėtų žengti koja kojon su permainomis. Tačiau abi įmonės steigėjos to dar nepajuto: būtent jų srityje siūlomos puikios galimybės kvalifikuotiems logistikos ir sandėliavimo specialistams, kurie turi techninės patirties kasybos įrenginiams montuoti ir prižiūrėti.

Pramonės paslaptys debesijoje

Olafas Saueris mano, kad „Pramonė 4.0“ suteiks didelių galimybių Vokietijos pramonei. „Jei vokiečių kompetencijas ir įgūdžius mašinų gamybos srityje praturtinsime informacinėmis technologijomis, galėsime išlaikyti ar netgi pagerinti mūsų konkurencingumo pozicijas pasaulyje.“ Tuo pat metu kaip didžiulius iššūkius jis įvardija IT saugumą ir jaunąją darbuotojų kartą. Į tinklą sujungtoms įmonėms ypač svarbu pakankamai apsaugoti jautrius duomenis ir pramonės paslaptis. Be to, anot O. Sauerio, svarbu kuo daugiau jaunų žmonių sudominti techniniu švietimu. „Pramonė 4.0“ nuolat reikalauja didelio matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų (MIGT) studentų srauto, kad jie treniruotų robotus ir kurtų jiems algoritmus. 
 
Anot Vokietijos profesinių sąjungų asociacijos prezidento Reinerio Hoffmanno, vertinant bendrą raidą, negalima išleisti iš akių vieno dalyko: robotai turi dirbti žmonėms, o ne vietoj jų. „Žmonės, nesvarbu, ar dirbantieji, ar vartotojai, pripažins ir toleruos iniciatyvą „Pramonė 4.0“ tik tuo atveju, jei technologijos tarnaus jiems, o ne atvirkščiai“, – komentavo jis neseniai laikraščiui „Welt“.