Greita navigacija:

Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1) Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

Berlinalės blogeriai 2020
Kai vienintelis šansas išgyventi – bėgti iš šalies

Filmo „Welcome to Chechnya“ scena
Filmo „Welcome to Chechnya“ scena | Nuotr. (fragmentas) © Public Square Films

Ką daryti, kai vienintelis būdas išlikti gyvam – bėgti iš savo šalies? Berlinalės Panoramos programoje pristatomas Davido France dokumentinis filmas „Sveiki atvykę į Čečėniją“ („Welcome to Chechnya“), kurio premjera įvyko Sandanso kino festivalyje, atveria Rusijos regiono siaubus, kur homoseksualūs ir translyčiai asmenys turi palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitose šalyse, norėdami išsaugoti savo gyvybes.

Ieva Šukytė

Nuo 2016 m. Ramzano Kadyrovo vadovaujama Čečėnija vykdo LGBTQA+ bendruomenės valymus, siekdama „išgryninti“ savo tautos kraują. Rusijos aktyvistų organizacijų – Rusijos LGBT tinklas ir Maskvos LGBTI+ bendruomenės centro darbuotojai Davidas Isteev ir Olga Baranova, rizikuodami savo saugumu, vykdo slaptas operacijas regione, gelbėdami šimtus besislapstančių žmonių ir juos slapta išgabendami iš šalies.
 
D.Frances, norėdamas apsaugoti valymų aukų tapatybes, naudojasi dirbtinio intelekto „deepfake“ programa, uždėdamas JAV aktyvistų veidus ir pakeisdamas jų balsus. Tik filmo pabaigoje atskleidžiamas vieno iš aukų Maksimo Lapunovo veidas, vienintelio pasiryžusio kreiptis į teismą ir viešai prabilti apie Čečėnijoje vykdomus išpuolius ir žmogžudystes. Kitų veikėjų, išskyrus organizacijų darbuotojų, tapatybės lieka paslaptyje, tačiau jų liudijimai nutraukia Vladimiro Putino ir R.Kadyrovo slepiamą tiesą.
 
Be nufilmuotų aukų liudijimų ir uždokumentuotų smurto žymių, filme įterpiami telefonais užfiksuoti išpuoliai Čečėnijoje – mušami, bjaurojami arba akmenimis užmėtomi vyrai ir moterys, kurie vėliau įkalinami kalėjimuose arba nužudomi tų pačių užpuolikų ar net savo šeimos narių, norėdami išsaugoti savo giminės garbę. Kiekviena, slapta kamera pačių aktyvistų filmuojama gelbėjimo operacija it įtempto veiksmo išgyvenimo žaidimas, kurį laimėti beveik nėra šansų. D.Franco kino kalba labiau primena žurnalistinį tyrimą, brutaliais liudijimais ir gauta video medžiaga, parodantis Čečėnijos toksinio maskulinizmo ir tradicionalizmo proveržius ir Rusijos slapstomus valymus, atskleisdamas, kad šioje šalyje nėra vietos LGBTQA+ bendruomenei.