Greita navigacija:

Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1) Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

Bauhauzui – 100 metų
Informacija trumpai: apie bauhauzą šešiais sakiniais

Kasdieniame gyvenime su bauhauzu susiduriame gerokai dažniau nei mums atrodo – ir ne tik baldų parduotuvėje. Kai kurie šios dizaino mokyklos principai jau tapo priežodžiais.

Nadine Berghausen

  • „Galutinis vaizduojamojo meno tikslas – statyti!“ Iliustracija: © Tobias Schrank
    „Galutinis vaizduojamojo meno tikslas – statyti!“

    Statyti, statyti ir dar kartą statyti: Walteris Gropiusas, Bauhauzo mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius, aiškiai įsivaizdavo savo institucijos pakraipą. 1919 m. paskelbtame Bauhauzo manifeste jis rašė: „Sukurkime drauge naują ateities statinį, kuris vienas apims viską – architektūrą, skulptūrą ir tapybą.“ Tokia tarpdalykine koncepcija siekta sujungti vaizduojamąjį meną su architektūra, daugiausia dėmesio skiriant… statybai, žinoma.
  • „Žmonių poreikiai vietoj prabangos“ Iliustracija: © Tobias Schrank
    „Žmonių poreikiai vietoj prabangos“

    Kelią proletariškajai architektūrai! Šveicarų architektas Hannesas Meyeris perėmė Bauhauzo mokyklos direktoriaus pareigas iš W. Gropiuso. Pirmtako veiklą jis vertino kritiškai, o pirmąjį bauhauzo etapą vadovaujant Gropiusui vadino „sektantišku ir estetišku“. Norėdamas suteikti mokyklai kitokią pakraipą, jis paskelbė naujas direktyvas: „Pagrindinė mano mokymo tendencija – funkcionalumas, kolektyviškumas ir konstruktyvumas.“ Išvertus į kasdienę kalbą, tai reiškia, kad visi objektai turi būti pritaikyti pigiai masinei gamybai ir prieinami kiekvienam.
  • „form follows function“ Iliustracija: © Tobias Schrank
    „form follows function“

    Jokių ornamentų, jokių blizgučių, jokių nereikalingų puošmenų: dizaino principą „form follows function“ (liet. „forma orientuojasi į funkciją“) suformulavo ne bauhauzo teoretikai, nors jis dažnai jiems priskiriamas. Bet būtent bauhauzo atstovai pradėjo nuosekliai taikyti jį Vokietijoje. Net jei visa bauhauzo leksika leidžia daryti prielaidą, kad būtent šis principas yra bauhauzo mokyklos kvintesencija, Wassilys Kandinskis pasiūlė kitokią formuluotę: „Būtinybė sukuria formą.“
  • „Ten, kur yra vilnos, atsiras ir audžianti moteris, net jei tai tėra laisvalaikio užsiėmimas“ Iliustracija: © Tobias Schrank
    „Ten, kur yra vilnos, atsiras ir audžianti moteris, net jei tai tėra laisvalaikio užsiėmimas“

    Kad ir koks modernus atrodytų bauhauzas pagal aną laikmetį, W. Gropiusas netruko pademonstruoti, kad jis neteikia didelės reikšmės iš pradžių deklaruotai absoliučiai lyčių lygybei ir neketina atsižvelgti į moterų interesus. Ko verta emancipacija, taip kaip ją suvokė bauhauzo meistrų taryba, galiausiai išaiškėja iš rekomendacijos nesiimti „nereikalingų eksperimentų“. Moterys turėjo būti kuo greičiau išsiųstos į audimo dirbtuves ir išbrauktos iš architektūros kursų.
  • „Daiktą lemia jo esmė“ Iliustracija: © Tobias Schrank
    „Daiktą lemia jo esmė“

    ...tvirtino W. Gropiusas 1925 m. Kol kas viskas aišku. „Norint suprojektuoti daiktą taip, kad jis veiktų tinkamai, reikia iš pradžių išsiaiškinti jo esmę, nes jis turi tobulai atitikti paskirtį, t. y. atlikti savo funkciją, būti patvarus, nebrangus ir „gražus“. Išsiaiškinti daiktų esmę – tik tokiu tikslu vykdavo tie beprotybę primenantys užsiėmimai, per kuriuos studentai turėjo įsivaizduoti esą tam tikri objektai.
  • „žiauriai nejauku“ Iliustracija: © Tobias Schrank
    „žiauriai nejauku“

    Argi tai architektūra? Kai 1923 m. ši šalta funkcionali architektūra buvo pristatyta „Bauhauzo parodoje“, pasipylė kritikos kruša. Taip reaguota į baltai tinkuotą gelžbetonio pastatą su naujoviškais interjero elementais: vaikų kambarių sienos buvo skirtos piešti, o baldus taupant vietą galima sustumti. Amžininkai buvo negailestingi ir tokius pastatus vadino „Šiaurės ašigalio stotimis“ ar „operacinėmis“, jų išplanavimą – architektūros karikatūra, o bendrą įspūdį – žiauriai nejaukiu ir ortodoksiškai puritonišku.