Greita navigacija:

Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1) Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

Berlinalė 2021
Festivalis kebliu laikmečiu

„Bad Luck Banging or Loony Porn“, rež. Radu Jude, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa
„Bad Luck Banging or Loony Porn“, rež. Radu Jude, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa | Nuotr. (fragmentas): © Silviu Ghetie / microFilm

Šių metų Berlyno kino festivalis dėl pandemijos turi eiti neįprastais keliais: kovo mėnesį vyks skaitmeninis renginys kino pramonės atstovams, birželį – renginys žiūrovams. Tačiau svarbiausia – kad jis vis dėlto įvyktų. 

 

Nebus nei žvaigždžių, nei raudono kilimo, o visų pirma – minios žmonių prie kino teatrų. Šių metų Berlinalė kovo mėnesį vyks be esminio savo akcento – žiūrovų. Pandemija lėmė, kad šis didžiausią publiką pasaulyje pritraukiantis festivalis prasidės neviešu skaitmeniniu renginiu kino pramonės atstovams, o žiūrovams duris atvers tik po keleto mėnesių – birželį.

Sudėtinga konstrukcija

Festivalio direktoriai Carlo Chatrian ir Mariette Rissenbeek ilgai tikėjosi, kad, nepaisant apribojimų dėl koronoviruso, festivalis galės vykti gyvai. Tik prieš paskelbiant neišvengiamą antrąjį karantiną 2020-ųjų pabaigoje buvo nuspręsta atšaukti tradicinę festivalio datą vasarį ir tarptautinį Berlyno kino festivalį organizuoti dviem etapais. Kovo mėn. vyksianti pirmoji festivalio dalis bus skirta tik kino pramonės profesionalams. Visa festivalio programa, įskaitant ir konkursinę programą, bus transliuojama praktiškai už uždarų durų – tik kino pramonei ir akredituotiems žurnalistams. Kovą šešių narių žiuri paskelbs ir savo sprendimą dėl lokių, o apdovanojimai bus įteikti vasarą. Būtent tuomet, kai filmai Berlyno kino teatruose bus pradėti rodyti plačiajai auditorijai. Sudėtinga konstrukcija neįprastu laikmečiu.
 

Argumentas: Europos kino mugė

Kokios gi galėjo būti alternatyvos? Renginį visiškai perkelti į internetą ir pardavinėti bilietus virtualiems kino seansams? Tai ne išeitis tokiam festivaliui, kuriam be galo svarbi kiną mylinčios publikos ir gyvų mainų sukuriama atmosfera. O gal visai nerengti Berlinalės? Rissenbeek paaiškino, kad šis variantas net nebuvo svarstomas, nes kino kūrėjams „būtinai reikia platformos jų filmams“.

Kino pramonės profesionalams skirtoje pirmojoje festivalio dalyje šią platformą visų pirma suteikia Europos kino mugė (EFM). Kino mugė dažniausiai vyksta tuo pat metu kaip ir Berlinalė ir lieka nepastebėta plačiosios auditorijos. Tai svarbi vieta kino pirkėjams, prodiuseriams ir platinimo pramonei, kur parduodami filmai ir platinimo teisės. Europos kino mugė – tai pirmoji mugė metuose ir drauge su Kanų kino muge (gegužės mėn.) ir Amerikos kino muge Santa Monikoje, Kalifornijoje (lapkričio mėn.), ji yra vienas iš trijų svarbiausių renginių kino pramonės atstovams. Europos kino mugė svarbi kinui visais 2021-aisiais ir ne tik. Berlyno kino festivalis tiesiog negali sau leisti nerengti šios mugės. 

Kultūra stengiasi išgyventi

Taigi festivalis stengiasi kuo geriau išnaudoti situaciją, lydimą būtinų apribojimų. Netgi daugiau: Berlinalė pateikia dar vieną pavyzdį, kaip kultūra bando išgyventi net ir sunkiausiais laikais. 71-ajai Berlinalei buvo pateikta 6318 filmų – tik 480 mažiau nei praėjusiais metais. Visų jų produkcijos arba postprodukcijos procesas sutapo su pandemija. Be abejo, dėl didelio filmų skaičiaus dalis jų į festivalio programą nepateko: kuratoriai atrinko 166 filmus. Įprastai atrenkama apie 400.
„Memory Box“, rež. Joana Hadjithomas & Khalil Joreige, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa „Memory Box“, rež. Joana Hadjithomas & Khalil Joreige, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa | Nuotr. (fragmentas): © Haut et Court - Abbout Productions - Micro_Scope

Konkursinė programa ne tokia tamsi

Konkursinėje programoje – 15 pasaulinių premjerų. Išskyrus po vieną meksikiečių, japonų, korėjiečių ir iraniečių filmą, didžioji jų dalis – europietiški. Šiais apkarpytais metais visiškai nėra JAV filmų. „Šių metų konkursinė programa „mažiau tamsi“ nei pernai“, – teigė Carlo Chatrian virtualioje erdvėje pristatydamas festivalio programą. Tai – įrodymas, kad kino kūrėjai sudėtingą pandemijos paženklintą situaciją atskleidė kūrybiškai ir labai asmeniškai.

Programoje – net keturi vokiški filmai: Marios Schrader, už mini serialą „Unorthodox“  jau pelniusios ne vieną apdovanojimą, mokslinės fantastikos komedija „Ich bin dein Mensch“ („I Am Your Man“), taip pat Marios Speth dokumentinė juosta „Herr Bachmann und seine Klasse“. Du Berlyno filmai varžosi dėl lokių: Dominiko Grafo romano ekranizacija „Fabian oder Der Gang vor die Hunde“ („Fabian – Going to the Dogs“) apie Berlyną ketvirtajame dešimtmetyje ir aktoriaus Daniel Brühl režisuotas autobiografija dvelkiantis debiutinis filmas „Nebenan“ („Next door“).

Žinomi vardai ...

Iš dalies Berlyne buvo filmuotas Hong Sang-soo filmas  „Introduction“. Kultinis Pietų Korėjos režisierius paskutinį kartą konkursinėje programoje dalyvavo 2017 m. su filmu „On the Beach at Night Alone“. „Introduction“ – 25-asis jo vaidybinis filmas – tai kelio filmas, pasakojantis apie jaunuolį, išsiruošusį aplankyti savo šeimą.
„Introduction“, rež. Hong Sang-soo, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa „Introduction“, rež. Hong Sang-soo, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa | Nuotr. (fragmentas): © Jeonwonsa Film Co.Production
Kita konkursinėje programoje dalyvaujanti tarptautiniu mastu žinoma kino kūrėja – prancūzų režisierė Céline Sciamma, kurios „Porträt einer jungen Frau in Flammen“ („Portrait of a Lady on Fire“) 2019 m. pelnė Europos kino apdovanojimą už geriausią režisūrą. 2011 m. Sciamma su drama „Tomboy“ pirmą kartą dalydavo Berlinalės gretutinėje „Panoramos“ programoje, o dabar su savo vaikystės drama „Petite Maman “ ji pirmą kartą dalyvauja konkursinėje programoje.

... ir buvę lokių laureatai

Žinoma, pakviesta ir keletas buvusių lokių laureatų: rumunų režisierius Radu Jude („Sidabrinis lokys“ už „Aferim!“ 2015 m.) grįžta į konkursinę programą su „Bad Luck Banging or Loony Porn“. Filme vaizduojama socialinė įtampa, kurią sukelia nutekintas sekso vaizdo įrašas. Bence Fliegauf, 2012 m. už „Just the Wind“ į Vengriją parsivežęs „Sidabrinį lokį“, filme „Forest – I See You Everywhere“ pasakoja iš pirmo žvilgsnio nesusijusias Budapešto istorijas apie kasdienį gyvenimą ir santykius. 

Filmai apie mirties bausmę ...

Ir šiais metais Berlinalė išlieka politiškiausiu iš didžiausių kino festivalių. Meksikiečių kino režisieriaus Alonso Ruizpalacios (2018 m. už „Museum“ („Museo“) scenarijų pelniusio „Sidabrinį lokį“) filmas „A Cop Movie“ – dokumentinio ir vaidybinio filmo, pasakojančio apie policininkų darbą Meksikoje, derinys. Iš Irano ir vėl atkeliauja filmas apie mirties bausmę: Marym Moghaddam ir Behtash Sanaeeha „Ballad Of A White Cow“ pasakoja apie moterį, kurios vyrui buvo neteisingai įvykdyta mirties bausmė. 2020-aisiais filmas „Blogio nėra“ iraniečiui Mohammad Rasoulof pelnė „Auksinį lokį“. Beje, Rasoulof – vienas iš tarptautinės žiuri narių, kurią šiais metais sudaro šeši buvę lokių laureatai.

... ir nedidelė sensacija

Į festivalio konkursinę programą pateko ir Vokietijos bei Gruzijos bendros gamybos filmas „What Do We See When We Look at the Sky?“. Tai – šiokia tokia sensacija: nuostabi Gruzijoje gimusio Aleksandro Koberidzės meilės istorija – tai jo baigiamasis filmas Vokietijos kino ir televizijos akademijoje Berlyne. Tokį debiutą veikiau įsivaizduotume Maxo Ophülso kino festivalyje nei Berlinalėje – viename iš didžiausių tarptautinių festivalių.
„Was sehen wir, wenn wir zum Himmel schauen?“, rež. Alexandre Koberidze, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa „Was sehen wir, wenn wir zum Himmel schauen?“, rež. Alexandre Koberidze, 2021-ųjų Berlinalės konkursinė programa | Nuotr. (fragmentas): © Faraz Fesharaki/DFFB

Kiną pajusime vasarą

Jau dabar matome, kad festivalio direktoriai parengė įvairiapusišką ir drąsią konkursinę programą. Taigi nekantriai laukiame, kas laimės „Auksinio lokio“ ar „Sidabrinio lokio“ apdovanojimus. Vis dėlto didžiųjų kino žvaigždžių pagrindinėje programoje nėra. Jas galima pamatyti „Berlinale Special“ programoje: Michelle Pfeiffer – filme „French Exit“, Michael Caine – filme „Best Sellers“, Tiną Turner – dokumentiniame filme „Tina“, Jodie Foster ir „Sherlock“ žvaigždę Benedict Cumberbatch – filme „The Mauritanian“.

Kaip puiku būtų, jei Berlinalė birželį šias žvaigždes pritrauktų į Berlyną, o su jomis kartu – ir labai išsiilgtą galimybę gyvai pajusti kiną. Juk jei planas pavyks, tuomet vasarą vyksianti Berlinalė bus pirmasis didelis kultūrinis renginys šalyje nuo pandemijos pradžios. Vykdomoji direktorė Mariette Rissenbeek tuomet tikisi „didelės kino šventės“. Kas gi su ja nesutiktų.