Berlinalė 2021
Mūsų laikmetį atliepianti internetinė Berlinalė
Pirmoji Berlinalės internetinė konkursinė programa dėmesį sutelkė į stiprų šiuolaikinį kiną. „Auksinį lokį“ pelnęs filmas užkliudo jautrią mūsų vietą.
Rumunų režisierius Radu Jude filme „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ („Bad Luck Banging or Loony Porn“) eina iš karto prie reikalo: mėgėjiškame vaizdo įraše matome mokytoją Emi, savo miegamajame besimylinčią su savo vyru. Mobiliuoju telefonu nufilmuotas vaizdo įrašas netyčia, aplinkiniais keliais patenka į pornografinę svetainę internete. Skandalas neišvengiamas, pasipila tėvų priekaištų lavina. „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ buvo filmuojamas 2020-ųjų vasarą Rumunijos sostinėje: Bukareštas paženklintas pandemijos, žmonės filme su kaukėmis, kalbama apie prarastus darbus, jaučiamas susierzinimas.
1977-aisiais gimęs režisierius Radu Jude jau nuo pradžių buvo vienas iš rimčiausių pretendentų į pagrindinį prizą. „Auksinis lokys“ iš tiesų atiteko vieninteliam konkursinės programos filmui, kuriame aiškiai vaizduojama pandemija, ir tai dar kartą pabrėžia, kad šiais metais festivalis paženklintas koronaviruso.
„Iš situacijos pasisemti jėgų“
Berlinalės programa buvo sumažinta iki 100 filmų, konkursinėje programoje varžėsi 15 kino darbų, kurie buvo transliuojami internetu ir prieinami tik akredituotiems kino pramonės profesionalams. Visų konkursinėje programoje dalyvavusių filmų produkcijos arba postprodukcijos procesas sutapo su pandemija. Režisierėms ir režisieriams pavyko „iš situacijos pasisemti jėgų ir sukurti labai asmeniškus filmus“, – pristatydamas programą pabrėžė festivalio direktorius Carlo Chatrian.Sudėtingas triptichas
Tokio filmo pavyzdys yra ir „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“. Jude, 2015-aisiais už filmą „Aferim!“ pelnęs „Sidabrinį lokį“, iš paprasto namuose nufilmuoto vaizdo įrašo sukūrė sudėtingą triptichą. Tai – ir eseistinė istorinė refleksija, ir absurdiški debatai apie moralinę veidmainystę. Be abejo, ši keista satyra atspindi ir šiandienos nuotaikas, o pandemija dar labiau išryškina vyraujančias įtampas. Galbūt šis perdėto tono ir stilistinio kolportažo kūrinys ir nėra kino šedevras, tačiau kaip tikrąja to žodžio prasme virulentinis nūdienos filmas jis tikrai nusipelnė „Auksinio lokio“.Asmeninių nuotaikų seismografai
Laikmetį atliepiantys filmai, perteikiamos nuotaikos, išnykstančios momentinės nuotraukos – tokie yra ir Hong Sang-soo bei Ryusuke Hamaguchi filmai. Tačiau čia istorijos pasakojamos atsargiau ir ne taip iššaukiančiai. Japonų režisieriaus Hamaguchi filme „Wheel of Fortune and Fantasy“ (Didysis žiuri prizas) kruopščiai sukonstruotuose epizoduose atkartojami lemtingi atsitiktiniai susitikimai. Pietų Korėjos režisieriaus Hong Sang-soo kino juostoje „Introduction“ pasakojama jauno vyriškio kelionė iš Korėjos į Berlyną. Stilinga nespalvota melancholiška 66 minučių trukmės drama – trumpiausias konkursinės programos filmas. „Introduction“ nėra geriausias Hong filmas, tačiau „Sidabrinio lokio“ apdovanojimas už geriausią scenarijų – tinkamas taupios pasakojimo manieros meistro įvertinimas.Lyties pagrindu neutralūs apdovanojimai už vaidmenis
Filmai už dominuojančių tendencijų ribų
Sunku suprasti, kodėl apdovanojimų nesulaukė tokie nuostabūs filmai kaip Dominiko Grafo Ericho Kästnerio romano ekranizacija „Fabian oder Der Gang vor die Hunde“ („Fabian – Going to the Dogs“) arba Alexandre Koberidze svajingas romansas „What Do We See When We Look at the Sky?“. Tačiau šešių narių žiuri – Mohammad Rasoulof, Ildikó Enyedi, Gianfranco Rosi, Nadav Lapid, Adina Pintilie ir Jasmila Žbanic – daug ką padarė teisingai ir savo sprendimais į kino ekranus atvėrė kelią ir už dominuojančių tendencijų ribų esantiems filmams.
Su džiaugsmu lauksime vasarą vyksiančios Berlinalės
Vos spėjus pasibaigti internetiniam renginiui jau pilnu tempu vyksta pasiruošimas žiūrovams skirtam festivaliui, vyksiančiam birželio mėn. Berlinalė jau derasi su Berlyno kino teatrais, numatyti ir renginiai po atviru dangumi. Nedaugeliui 71-erius metus skaičiuojančios Berlinalės direktorių teko susidurti su tokiais sunkumais kaip Mariette Rissenbeek ir Carlo Chatrian antraisiais vadovavimo šiam festivaliui metais. Tačiau jų sprendimas surengti kino mugę kovo mėnesį, dėl kurio kilo daug diskusijų, buvo teisingas. Internetinis renginys kino pramonės profesionalams pavyko puikiai, – pasibaigus festivaliui apibendrino Rissenbeek. Kai kurie filmai jau buvo parduoti Šiaurės Amerikos, kiti – kitoms Europos šalims.O dabar galime su džiaugsmu laukti vasarą vyksiančios Berlinalės, kai kino teatrų durys pagaliau atsivers ir plačiajai auditorijai. Tikėkimės, kad tada festivalis ir vėl bus toks, kokį jį Berlyne turėjome dešimtmečius: su raudonu kilimu, pasaulinio garso žvaigždėmis, spindinčia apdovanojimų teikimo ceremonija, o visų pirma – drauge su minia žiūrovų kino teatre. Ir čia šis internetinis renginys buvo naudingas: jis sužadino norą drauge su kitais pasižiūrėti filmus didžiuosiuose ekranuose.