Tačiau kaip ir kodėl įvyksta tiesos „iškraipymas“? Šis klausimas nelengvas, šiaip ar taip reikalinga istorinė epocha, kuriai tiktų sąvoka „postfaktinė retorika“, dabar turbūt tokioje ir gyvename. (Knygelėje tai iliustruojama nagrinėjant žurnalistų avantiūrų, koronos sąmokslo teorijų ar „dešinėjimo“ retorikos atvejus.) Tokio laikotarpio komponentai pirmiausia yra socialinių tinklų plitimas ir populistinės politikos tendencija. Tačiau kodėl tai turėtų būti pavojinga? Pusiau tiesų greičiausiai būta visuomet; tačiau kai jos lemia visą epochą, kyla gili „faktiškumo krizė“, o dėl to demokratinės institucijos galiausiai nebebus savaime suprantamas dalykas.
Tačiau autorė nori pasakyti dar daugiau: dėl tokio smūgio tiesos ir tikrovės pajautai gali įvykti civilizacijos lūžis. Štai kodėl šis nedidelis leidinys toks svarbus.
